Ž. Mauricas: Lietuvos lyderystė Baltijos šalyse neatsitiktinė
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas, komentuoja, kad Lietuvos lyderystė Baltijos šalyse nėra atsitiktinė sėkmė, nes pastarąjį penkmetį tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės produkcijos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto rodikliai Lietuvoje yra žymiai geresni nei Latvijoje ir Estijoje.
Pavyzdžiui, Lietuvoje mažmeninės prekybos apimtis per pastarąjį penkmetį išaugo 20%, Estijoje – 6%, o Latvijoje smuko 1%.
Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje, o Estijoje – antras pagal žemumą.
Lietuva taip pat pirmauja investicijų į atsinaujinančią energetiką srityje, o jos gyventojų skaičius auga sparčiausiai – tiek dėl gausėjančių grįžtančių šalies piliečių, tiek dėl padidėjusios imigracijos iš trečiųjų šalių.
„Lietuvos apdirbamoji pramonė šiemet atsigavo sparčiau, nei tikėtasi, nors ir svarbiausio šalies pramonės produkcijos eksporto partnerio – Vokietijos – ekonomika ir toliau stagnuoja“, – pranešime cituojamas Ž. Mauricas.
Antradienį prognozes atnaujino ir Lietuvos bankas, kuris skelbia, kad Lietuvos ekonomika sėkmingai panaudojo atsivėrusias plėtros galimybes ir po dvejų metų sąstingio šių metų pirmąjį pusmetį grįžo į augimo kelią, sparčiai didėjant privačiajam vartojimui ir laipsniškai atsigaunant lietuviškų prekių bei paslaugų paklausai eksporto rinkose.
[infogram id="ee820a78-3e55-412b-b2a9-390b2ecfd654" prefix="Evy" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 09 18"]
Estija stebina keldama mokesčius
Ž. Maurico teigimu, Lietuvos atotrūkį nuo Estijos taip pat didina vis ryškėjantys fiskalinės politikos skirtumai.
„Estija ne juokais įsivėlė į plataus masto mokesčių kėlimą, o Lietuva šioms pagundoms bent jau kol kas sugebėjo atsispirti“, – pastebi Ž. Mauricas.
Estija 2024 m. pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20% iki 22%, o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24%. Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20% iki 22% 2025 metais ir dar kartą iki 24% 2026 metais. Estija taip pat planuoja didinti akcizus, peržiūrėti automobilių mokestį bei įvesti naują įmonių pelno mokestį.
„Luminor“ ekonomistas pabrėžia, kad mokesčių didinimo tikslas – užpildyti didėjantį atotrūkį tarp biudžeto pajamų ir išlaidų, taip pat skirti daugiau lėšų gynybos išlaidoms. Visgi, šie mokesčių kėlimai lėtina ekonomikos augimą, didina infliaciją, menkina konkurencingumą ir smukdo gyventojų bei verslo lūkesčius.
„Tad prognozuojame, kad Estijos ekonomikos augimas 2025 ir 2026 metais bus lėtesnis nei Lietuvos, o infliacija – aukštesnė. Tad Lietuva ir toliau išliks ekonominio augimo lyderė Baltijos šalyse“, – kalba Ž. Mauricas.
Infliacija ir palūkanos
„Luminor“ skelbia, kad infliacija Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, 2022 m. buvo viena didžiausių euro zonoje, o šiuo metu nė procento nesiekianti metinė infliacija Lietuvoje ir Latvijoje tapo mažiausia visoje euro zonoje.
Tiesa, Estijoje ji siekia 3,4% ir laikosi kiek aukščiau ES vidurkio, o 2025 m. infliacijos augimas Estijoje gali paspartėti iki 5% – daugiausia dėl įgyvendintų ir planuojamų mokesčių kėlimų.
„Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7%, jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta. Visgi, vilties teikia pastarosiomis savaitėmis pakritusios dyzelino ir benzino kainos, kurios turėtų dar labiau sumažinti infliaciją ir šių metų pabaigoje Lietuvoje, tikėtina, priartės prie nulio ribos“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet vartotojų kainos Lietuvoje augs 0,6%, o kitąmet infliacija paspartės iki 2,2%.
Mažėjanti infliacija euro zonoje didina lūkesčius, kad Europos centrinis bankas (ECB) ir toliau nuosaikiai mažins palūkanų normas. Prognozuojama, kad ECB ir toliau jas nuosekliai mažins ir iki 2025 m. vidurio jos turėtų pasiekti neutralesnį 2,0% lygį, nuo šiuo metu taikomų 3,5%.
Visgi neapibrėžtumas dėl palūkanų normų raidos ateityje tebėra ypač didelis. Kartu konstatuojama, kad aukštų palūkanų laikotarpį visų trijų Baltijos šalių vartotojai, verslas ir kredito rinka išgyveno „stebėtinai sklandžiai“.
[infogram id="d498dd27-75a0-450f-866a-1fef46e0a573" prefix="uOo" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Luminor 2024 09 18"]
Darbo rinkos ir NT perspektyvos
„Luminor“ pažymi, kad Lietuvos darbo rinkoje temperatūra tebėra didelė: darbo užmokestis auga, nedarbo lygis išlieka žemas, o laisvų darbo vietų tebėra daug. Vis dėlto prognozuojama, kad 2025–2026 m. darbo rinka kiek atvės. Darbo užmokesčio augimas turėtų sulėtėti iki 6–8%, nuo dviženklių šuolių, fiksuotų pastaraisiais metais.
Taip pat konstatuojama, kad neišsipildė niūrios pranašystės dėl Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos kryčio. Lietuva apskritai išvengė būsto kainų korekcijos.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijų valdymo įmonės UAB „Synergy Finance“ valdomas „Nextury Technology Fund“, investuojantis į technologijų sektorių, toliau stebina investuotojus rezultatais. Per pastaruosius penkerius metus fondas sugeneravo 182,35 proc. (EUR) grąžą ir gerokai aplenkė savo lyginamąjį indeksą NASDAQ 100 (skaičiuojant EUR valiuta), kuris kilo 137,07 proc. Nuo veiklos pradžios 2018 m. fondo grąža po mokesčių jau viršijo 300 proc. ir keturis kartus padidino investuotojų turtą.
„Edenred Finance“, viena didžiausių Europoje mokesčių grąžinimo paslaugų teikėjų, pradeda strateginį bendradarbiavimą su pasauline transporto mobilumo sprendimų lydere – bendrove „Shell Fleet Solutions“.
Mokesčiai tikriausiai niekada nebuvo ta tema, kurią minėtume su šypsena – painu, sudėtinga, o kartais ir visai nesuprantama. Tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pristačius gyventojų pajamų deklaravimo vedlį, viskas iš esmės pasikeitė – šimtai tūkstančių gyventojų, kasmet deklaruojančių pajamas, galėjo lengviau atsikvėpti.
Jau kitų metų pavasarį VMI pristatys vieningą Mokesčių administravimo platformą. Tai dalis VMI skaitmeninės transformacijos, kurios centre – klientas. Viena pagrindinių priemonių, padedančių išgirsti jų poreikius tapo naudotojų patirties (UX) grupės iniciatyva „Naudotojų balsas“, kuri leidžia paslaugas kurti ir tobulinti remiantis realių naudotojų įžvalgomis.
„Nekilnojamojo turto paklausą augina ir mažėjančios bazinės palūkanos, ir kalbos, kad jos bus mažinamos toliau. Mes jau ne kartą įsitikinome, kad Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai labai užsispyrę ir nelabai lankstūs, todėl lėti pokyčiai šioje rinkoje nebeturėtų stebinti. Liepos mėnesį stebėjome ryškų paskolų būstui apimčių augimą Lietuvoje ir Latvijoje, lėčiau juda Estijos rinka“, – teigia Ž. Mauricas.
Tiesa, jo teigimu, bankininkai atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis paskolų yra anksčiau išduotų paskolų refinansavimas pasikeitus skolinimo sąlygoms.
„Luminor“ specialistai mano, kad šiemet rinkai išjudėjus kitąmet jau būtų galima tikėtis reikšmingesnio būsto sandorių skaičiaus augimo.
Skelbiama, kad pasaulio ekonomika įžengė į lėtesnio ir netolygesnio augimo etapą, kurį papildomais dramos elementais praturtina intensyvėjantys prekybos karai, žaliavų kainų svyravimai, serganti Vokietijos pramonė bei išsikvepiantis Kinijos ekonomikos drakonas.
Lietuvai itin svarbi Vokietijos pramonė kol kas neatsigauna ir panašu, kad artimiausiu metu persilaužimas neįvyks.
„Luminor“ ekonomistai savo naujausioje apžvalgoje perspėja, kad nors šiuo metu itin sparčiai vykstanti dirbtinio intelekto ir robotų revoliucija padidins produktyvumą ir prisidės auginant pasaulio ūkį, ji neišvengiamai didins jau egzistuojančią atskirtį ir nelygybę, nes didžioji dalis aukštųjų technologijų įmonių yra susitelkusios didžiausiose ekonomikose – ypač JAV ir Kinijoje.
JAV, tikėtina, taps didžiausia šios revoliucijos laimėtoja, o ES gali atsilikti technologinėse varžybose, tad transatlantinė ekonominė divergencija tarp JAV ir ES, tikėtina, didės.
[infogram id="5f4eae46-fcc2-4c78-bd2b-26f26517635d" prefix="OEB" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozė Baltijos šalyse 2024-2026 m."]
