G. Šimkus: ekonomiką šiuo metu augina paslaugos, o ne pramonė, ir tai yra nauja
Pranešime centrinis bankas skelbia, kad Lietuvos ekonomika sėkmingai panaudojo atsivėrusias plėtros galimybes ir po dvejų metų sąstingio šių metų pirmąjį pusmetį grįžo į augimo kelią, sparčiai didėjant privačiajam vartojimui ir laipsniškai atsigaunant lietuviškų prekių bei paslaugų paklausai eksporto rinkose.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, antradienį žurnalistams sakė, kad Lietuvos ekonomiką šiuo metu augina paslaugų sektorius, kai paprastai augimą skatindavo pramonė dėl eksporto plėtros.
„Tai yra nauja“, – pristatydamas makroekonominę prognozę sakė G. Šimkus.
Pasak Lietuvos banko, ekonomikos augimą taip pat skatina mažėjanti infliacija ir gera padėtis darbo rinkoje.
Pačiame paslaugų sektorius išsiskiria jau netrumpą laiką daug daugiau nei visas ūkis kylantis informacijos ir ryšių sektorius. 2024 m. pirmąjį pusmetį ši veikla lėmė apie ketvirtadalį viso ekonomikos augimo.
[infogram id="51e88554-5584-443f-887a-45f5a88bc3c8" prefix="cYh" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 09 17"]
Gana reikšmingai prie bendros ekonominės plėtros prisideda ir profesinės, mokslinės, administracinės bei aptarnavimo paslaugos.
Mažiau nei daugelis kitų veiklų, bet vis dėlto ūkinį aktyvumą didina ir apdirbamoji gamyba, kuri 2023 m. gerokai susitraukė. Visose stambesnėse apdirbamosios gamybos šakose šiuo metu padėtis pagerėjusi arba bent iš esmės nebeblogėja, palyginti su situacija, vyravusia prieš metus.
Lėčiau atsigaunant pasaulio, o ypač euro zonos, rinkoms, Lietuvos ekonomikos augimui svarbų poveikį daro privatusis vartojimas. Namų ūkių vartojimas sparčiai kyla jau maždaug metus ir jau yra priartėjęs prie aukščiausio lygio, stebėto prieš energijos kainų sukrėtimo sukeltą infliacijos šuolį. Tolesnį jo augimą palaikys palanki padėtis darbo rinkoje, sumažėjusi infliacija ir gyventojų optimizmas.
[infogram id="6113aecb-b231-43c6-8553-8153596d7a13" prefix="wRj" format="interactive" title="Makroekonomikos prognozės: Lietuvos bankas 2024 09 17"]
Infliacija ir palūkanos
Prognozuojama, kad, slopstant įtampai darbo rinkoje ir stabilizuojantis žaliavų kainoms, vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 1%. Blėstant infliaciją mažinančiam energijos išteklių kainų poveikiui, ji grįš iki įprasto lygio, būdingo Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Numatoma, kad 2025 m. infliacija paspartės iki 2,5%.
„Pagrindinis veiksnys, auginantis infliaciją ir Lietuvoje, ir euro zonoje, yra paslaugų kainos“, – komentavo G. Šimkus.
Jo teigimu, Lietuvoje beveik trečdalį paslaugų infliacijos sudaro viešojo maitinimo kainos, kurios augo ir dėl mokestinių pokyčių: nuo šių metų maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21% PVM, panaikinus lengvatinį 9% tarifą.
Anot LB vadovo, kuris taip pat yra Europos centrinio banko (ECB) valdančios tarybos narys, jau dvejus metus „labai sistemingai“ infliacija euro zonoje juda link 2% tikslo, todėl galima tikėtis nuoseklių ECB pinigų politikos sprendimų palūkanų mažinimo linkme.
Kalbėdamas apie kitą ECB posėdį spalį, jis kvietė neužbėgti įvykiams už akių, pabrėždamas, kad pinigų politikos sprendėjai pirmiausiai siekia nesusirišti rankų viešais pareiškimais, o sprendimus priimti atsižvelgdami į gaunamus realius makroekonominius duomenis euro zonoje.
ECB rugsėjo 12 d. antrą kartą šiemet 0,25 proc. punkto iki 3,5% sumažino pagrindinę bazinę palūkanų normą indėliams.
Prognozuojama, kad kitąmet palūkanų normos euro zonoje gali sumažėti iki 2–2,5%.
[infogram id="9c0ab374-c686-4f02-8d38-f3aee91979b5" prefix="JCc" format="interactive" title="Rinkos: ECB palūkanų normos 240912"]
Vartojimas ir investicijos
Prognozuojama, kad realusis privatusis vartojimas, 2023 m. sumenkęs 1%, šiemet padidės 3,6%.
Po pernykščio nuosmukio saikingai atsigauna ir Lietuvos eksportas, kuriam teigiamą įtaką daro išsaugotas konkurencingumas. Tiesa, užsienio paklausa 2024 m. didėja mažiau, nei tikėtasi, o jos augimas 2025–2026 m. turėtų būti kuklesnis, nei buvo prieš COVID-19 pandemiją. Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,2%, kitąmet – 3,1%.
Prognozuojama, kad tuo pat metu pernai daugiau nei dešimtadaliu išaugusios investicijos 2024 m. susitrauks 3,6%, tačiau tai bus laikinas sumažėjimas.
„Investicijos šiemet mažėjo, tačiau pagrindo skambinti pavojaus varpais nematome. Investicijos nuolat svyruoja, tačiau jų lygis yra aukštesnis nei ilgametis vidurkis“, – spaudos konferencijoje aiškino G. Šimkus.
Dėl gausėsiančių ES paramos lėšų ir vis sparčiau augančios ekonomikos jau kitąmet investicijų apimtis turėtų padidėti 6,6%.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Nedarbas ir darbo užmokestis
Padėtis darbo rinkoje tebėra gera, tačiau esama ir nepalankių pokyčių. Per pastaruosius keletą mėnesių bendras dirbančiųjų skaičius sumažėjo, prie to labiausiai prisidėjo transporto ekonominė veikla. 2022 m. pradėjęs kilti nedarbo lygis taip pat kol nekrenta – beveik visų socialinių grupių jis yra padidėjęs.
Prognozuojama, kad 2023 m. 6,8% sudaręs nedarbo lygis šiemet padidės iki 7,4%. 2025 m. jis turėtų sumažėti iki 7,1%.
Užimtumas šiemet turėtų padidėti 1,6%, tačiau numatoma, kad 2025 m. jis sumažės 0,4%.
Centrinis bankas skelbia, kad ūgtelėjus nedarbui, tebesant teigiamai grynajai tarptautinei migracijai ir ne visiems ekonomikos sektoriams atsigaunant tolygiai, darbuotojų trūkumas juntamas mažiau, o tai pamažu slopina darbo užmokesčio kilimą. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 12,6%, 2024 m. padidės 9,8%, 2025 m. jo augimas sulėtės iki 8,5%.
Nepaisant prognozuojamo lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis nei 2010–2020 m., kai per metus pakildavo vidutiniškai po 5,5%.
Atlyginimų augimą slopina ir kol kas neatsigaunantis darbo našumas, kuris nekyla jau trečius metus iš eilės. Prie tokios našumo raidos prisideda vangi eksportuojančiojo sektoriaus plėtra, tebesančios didesnės nei prieš keletą metų žaliavų kainos, siekis išlaikyti esamus darbuotojus, tikintis, kad paklausa (ypač užsienio rinkose) ilgainiui padidės.
[infogram id="a092235e-1768-4429-afb6-d4894cc2dd32" prefix="VU5" format="interactive" title="Copy: Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 2006-2024 08"]
