EBPO: karas Ukrainoje nuo pasaulinės ekonomikos augimo šiemet nurėš 1 proc. punktą
Rusijos karinė invazija sukėlė humanitarinę krizę Ukrainoje, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, ir kelia abejonių, ar toliau tęsis po pandemijos stebimas spartus pasaulinės ekonomikos atsigavimas, skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Vertinime pažymima, kad karas kelia didelį neapibrėžtumą ekonomikoms, toliau griaunami gyvenamieji namai ir infrastruktūra Ukrainoje, tačiau didžiausi iššūkiai kyla dėl 3 mln. pabėgėlių, kurie nuo karo pradžios pasitraukė į užsienį, o į Europą plūsta daugiau pabėgėlių nei per Sirijos krizę.
EBPO prognozuoja, kad kilęs karas nuo pasaulinės ekonomikos augimo 2022 m. nukirps 1 proc. punktą, o metų pradžioje stebėta aukšta infliacija gali būti beveik 2,5 proc. punkto aukštesnė.
Tačiau taikli EBPO valstybių pagalba galėtų per puse sumažinti karo ekonominį poveikį, nesukeldama papildomos infliacijos.
Šis vertinimas remiasi prielaida, kad žaliavų ir finansų rinkose stebėtas kainų šokas tęsis bent vienerius metus, o Rusijos ekonomika patirs gilų nuosmukį, smukdama daugiau nei 10%, kai infliacija išaugs apie 15%, teigiama EBPO ataskaitoje.
EBPO pernai gruodį prognozavo, kad pasaulinė ekonomika šiemet augs 5,6%, kitąmet 4,5% ir 3,2% 2023 m.
Didžiausias poveikis per žaliavas
Rusijos ir Ukrainos dalis pasaulinėje ekonomikoje tesudaro 2%, o poveikis labiausia persiduotų per iš šių šalių importuojamas energetines, metalų ar maisto žaliavas, kurios nuo karo pradžios pastebimai pabrango arba kyla rizika, kad jų importas reikšmingai sumažės ar bus nutrauktas.
Rusija ir Ukraina eksportuoja 30% viso pasaulio kviečių eksporto, 20% kukurūzų, trąšų ir dujų bei 11% naftos.
Vertinime skaičiuojama, kad penktadaliu sumažėjęs energetinių išteklių importas nuo Rusijos dujų ir naftos priklausomoje Europoje, kontinento ekonomikų augimą sulėtintų daugiau nei 1 proc. punktu, o Lietuvos apie 2,5 proc. punkto arba labiausiai tarp 22 ES valstybių narių, kurios taip pat yra EBPO narės.
Tačiau poveikis, susijęs su kviečių importo potencialiu nutraukimu ar sumažėjimu, Lietuvai būtų ribotas, kadangi kviečių importas palyginti su kitomis ES šalimis sudaro nedidelę dalį.
EBPO pernai gruodį Lietuvai prognozavo, kad BVP 2022 m. augs 3,8% bei 3,5% 2023 m. Laukta, kad euro zonos BVP augs atitinkamai 4,3% ir 2,5%. Dabar skaičiuojama, kad karas nuo euro zonos ekonomikos augimo šiemet nukirps 1,4%.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti