EK siūlymas: ES parama mažės iki 278 Eur gyventojui 

Publikuota: 2018-06-27
Atnaujinta 2018-06-27 17:36

Pagal pateiktus Europos Komisijos (EK) siūlymus ES paramos intensyvumas Lietuvoje nuo 2021 m. mažėja iki 278 Eur gyventojui. Tai 12% mažiau nei 2014-2020 m. laikotarpiu.

Tokią informaciją trečiadienį Vilniuje pateikė Marcas Lermaite‘as, generalinis direktorius, vadovaujantis Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui. Jis pristatė EK siūlymą valstybėms narėms dėl finansinės perspektyvos 2021-2027 m.

Asignavimai Lietuvai mažėja dėl dviejų priežasčių: šalis perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms narėms mažėja. Kita priežastis – iš Bendrijos po 2019 m. kovo besitraukianti Jungtinė Karalystė. Grynosios britų įmokos po išmokų į ES biudžetą šiuo metu yra antros didžiausios po Vokietijos.

Pagal pateiktas formules, matyti, kad Lietuva, finansuodama ES remiamus projektus taip pat turės prisidėti ne iki 30%, o jau iki 45% projekto vertės, kai ES prisidės 55%. Tai kasmet iš Lietuvos biudžeto gali pareikalauti papildomai apie 150–200 mln. Eur.

Vertinant paramos dydį nuo 2021 m. atsiranda papildomi kriterijai, pavyzdžiui, klimato kaitos, migracijos, švietimo sistemos išsivystymo lygmens. Tačiau jie palyginti turi nedidelį svorį: ES BVP gyventojui vidurkio rodikliui tenka 81% viso svorio, kai 2014-2020 m. laikotarpiu skaičuojant ES paramą šiam rodikliui tenka 86% svorio.

EK pareigūnas pažymėjo, kad Lietuva pagal pasiektą ekonominę pažangą 2014-2016 m., lyginant su 2007-2009 m. periodu yra antra po Airijos: Lietuvos BVP gyventojui per laikotarpį kilstelėjo 15 proc. punktų iki 76% ES BVP vienam gyventojui vidurkio.

Didžiausi pinigų srautai iš ES sanglaudos fondų pagal dabar galiojančias taisykles nukreipiami į mažiau išsivysčiusius regionus, kurių BVP gyventojui yra mažesnis kaip 75% ES BVP gyventojui vidurkio. Perkopus šią ribą, ES investicijų į konkretų regioną dalis mažėja.

Lietuva derasi dėl geresnių sąlygų

Su p. Lamaitre'u susitikęs Vilius Šapoka, finansų ministras, pažymėjo, kad Lietuvai nėra priimtinas EK pasiūlymas Sanglaudos politikos finansavimą Lietuvai mažinti 24%, iki 5,6 mlrd. Eur (nuo 7,4 mlrd. Eur).

„Visada pasisakėme už lėšų skyrimo taisykles, numatančias laipsnišką lėšų mažinimą 75% ES BVP vienam gyventojui vidurkio išsivystymo ribą peržengusiems regionams. Staigus lėšų mažinimas kelia grėsmę tolesnei Lietuvos konvergencijai ir didina tikimybę pakliūti į „vidutinių pajamų spąstus“, o tai tik dar labiau paspartintų emigraciją”, – pranešime cituojamas ministras Šapoka.

Susitikimo metu finansų ministras EK atstovui taip pat pristatė esamą situaciją dėl Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių išsivystymo netolygumų ir pažymėjo, kad derybose Lietuva sieks, jog Sanglaudos politikos lėšos regionams būtų skiriamos, remiantis naujausia NUTS2 regionų klasifikacija. Jau dabar Lietuva turi du naujus NUTS2 statistinius regionus – Sostinės ir Vidurio Vakarų Lietuvos, o ne vieną, kaip yra pradiniame EK pasiūlyme.

Neatmetama, kad dėl šių aplinkybių gali būti išsiderėtos didesnės sumos Lietuvai, nes Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas tesiekia 61,7% ES vidurkio. O sostinės regionas – jau 107,8% ES gerovės vidurkio.

Ekspertai prognozuoja, kad ES struktūrinė parama lyginamosiomis kainomis po derybų Lietuvai gali mažėti penktadaliu. 

Ponas Lemaitre'as pakartojo bendrą Briuselio lūkestį, kad noras susitarti yra dar iki 2019 m. gegužės, kuomet įvyks nauji Europos Parlamento rinkimai, nors Lietuvos pareigūnai sako, kad tai nėra realu, kadangi derybos „bus sudėtingos". 

Šį ketvirtadienį ir penktadienį savo neoficialius vertinimus dėl daugiamečio ES biudžeto projekto pateiks Europos vadovų taryba.

rašė, kad bendroji Lietuvos įmoka į ES fondus po 2020 m. gali padidėti nuo beveik 3 mlrd. Eur iki bemaž 3,7 mlrd. Eur. Bus siekiama sukaupti tam tikrą rezervinį fondą, skirtą amortizuoti papildomas išlaidas. Skaičiuojama, kad iki 2024 m. į tokį fondą reikia sukaupti iki 0,5 mlrd. Eur.

[infogram id="b9f0b4ee-f5a5-4c42-b2af-227de89fbe4b" prefix="X7X" format="interactive" title="Verslo aplinka: Preliminarus 2014-2020 m. ir 2021-2027 m. Daugiamečių finansinių programų palyginimas"]

FOTOGALERIJA Europos Komisijos siūlymas dėl ES biudžeto 2021-2027 m. (32 nuotr.)

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Virš B. Bonnesen – vis tamsesni debesys

Švedijos „Swedbank“ dabartinė vadovė Birgitte Bonnesen dar 2013 m., kai vadovavo Baltijos šalių padaliniams,...

Rinkos
2019.03.26
Tantjemų apmokestinimas mažėja – proga peržiūrėti atlygį Premium 1

Šiemet mažėja tantjemų apmokestinimas, o mokesčių našta nuo darbdavio gula ant valdymo nario pečių, todėl...

Finansai
2019.03.26
Europos kompanijoms – sprangus įsigijimų JAV kąsnis Premium

„Bayer“ problemos su pernai įsigyta JAV kompanija „Monsanto“, kuriai iškelta per 11.000 ieškinių dėl...

Verslo aplinka
2019.03.25
Gera žinia iš Vokietijos: verslo pasitikėjimas atsigavo pirmąkart po pusmečio 2

Vokietijos verslo pasitikėjimas kovą atsigavo pirmąkart po 6 mėnesių. Tai signalizuoja, kad didžiausia euro...

Verslo aplinka
2019.03.25
Vokietijoje rekordiškai paaugo atlyginimai 

Praėjusiais metais Vokietijoje nominalus darbo užmokestis, nevertinant infliacijos, išaugo labiausiai nuo...

Pramonė
2019.03.25
Trys iš keturių investuotojų Lietuvoje II ketvirtį numato didinti algas 

Nepaisant to, kad investuotojų pasitikėjimas šalies perspektyvomis silpsta nuo 2017 m., 77% apklaustų šalies...

Verslo aplinka
2019.03.25
Su „Baltic Petroleum“ susijusiai įmonei teks sumokėti 668.000 Eur PVM nepriemoką Premium 2

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagrįstai nurodė sumokėti apie 668.000 Eur PVM su UAB „Baltic Petroleum“...

Finansai
2019.03.25
Nepatikimo mokesčio mokėtojo etiketė keliauja paskui vadovą Premium

Jeigu vadovas, buhalteris ar kitas už apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo padaro nusižengimą ir įmonė netenka...

Finansai
2019.03.25
LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo  1

Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos...

Finansai
2019.03.22
Susirūpino, kad gerus VVĮ vadovus pervilioja privačios įmonės 13

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų ir privačių bendrovių vadovų atlygis rinkoje šiuo metu skiriasi nuo...

Vadyba
2019.03.22
Privatų verslą skiepija nuo korupcijos Premium

Verslo savininkai neturėtų puoselėti iliuzijų, kad visi jų darbuotojai sąžiningai triūsia tik bendrovės labui...

Verslo aplinka
2019.03.22
Korupciniai žaidimai, kurie vyksta už akcininkų nugaros Premium 8

Apie korupciją privačiame versle viešai retai kalbama, bet jos mastas gali būti ne mažesnis nei viešajame...

Verslo aplinka
2019.03.22
FM prognozuoja mažesnę infliacija ir 5% pigesnius degalus Premium 2

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus dar maženės nei pernai – 2,2%.

Finansai
2019.03.22
S. Skvernelis apie bankus: lenkiški – gerai, skandinaviški mažai konkuruoja, valstybiniam – ne Premium 28

Premjeras Saulius Skvernelis, kandidatuojantis į Lietuvos prezidentus, neslepia savo antipatijų valstybinio...

Rinkos
2019.03.21
FM atnaujino prognozes: vidutinė alga augs iki 1.500 Eur 11

Finansų ministerija (FM) atnaujintame raidos scenarijuje prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas...

Finansai
2019.03.21
Pensijų anuitetas „Sodroje“ kainuos iki 1.500 Eur Premium 13

„Sodra“ pirmus 500 anuitetų šviežiai iškeptiems pensininkams iš pensijų fondų pervestų milijonų parduos jau...

Finansai
2019.03.21
Turėsime daugiau galimybių pirkti internetu Verslo tribūna 4

Europos Parlamento sprendimas uždrausti geografinį blokavimą internete įsigaliojo 2018-ųjų gruodį. Jau kurį...

Finansai
2019.03.21
„Vilnius factoring company“ gali tapti banku 8

Lietuvos faktoringo paslaugų įmonė „Vilnius factoring company“ (VFC) svarsto galimybę Lietuvoje gauti banko...

Rinkos
2019.03.20
Debesis virš Lietuvos ekonomikos keičia pragiedruliai Premium 4

Niūros pernai metų rudens nuotaikos po truputį sklaidosi. Lietuvos gyventojai nemažina vartojimo, o mūsų...

Finansai
2019.03.20
„Paysera“ per STO nori pritraukti 2,5 mln. Eur ir tapti banku 22

Seniausia Lietuvos finansinių technologijų („fintech“) įstaiga „Paysera“ per savo vykdomą tokenizuotų...

Rinkos
2019.03.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau