EK siūlymas: ES parama mažės iki 278 Eur gyventojui
Tokią informaciją trečiadienį Vilniuje pateikė Marcas Lermaite‘as, generalinis direktorius, vadovaujantis Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui. Jis pristatė EK siūlymą valstybėms narėms dėl finansinės perspektyvos 2021-2027 m.
Asignavimai Lietuvai mažėja dėl dviejų priežasčių: šalis perkopė 75% ES gerovės slenkstį, nuo kurio parama valstybėms narėms mažėja. Kita priežastis – iš Bendrijos po 2019 m. kovo besitraukianti Jungtinė Karalystė. Grynosios britų įmokos po išmokų į ES biudžetą šiuo metu yra antros didžiausios po Vokietijos.
Pagal pateiktas formules, matyti, kad Lietuva, finansuodama ES remiamus projektus taip pat turės prisidėti ne iki 30%, o jau iki 45% projekto vertės, kai ES prisidės 55%. Tai kasmet iš Lietuvos biudžeto gali pareikalauti papildomai apie 150–200 mln. Eur.
Vertinant paramos dydį nuo 2021 m. atsiranda papildomi kriterijai, pavyzdžiui, klimato kaitos, migracijos, švietimo sistemos išsivystymo lygmens. Tačiau jie palyginti turi nedidelį svorį: ES BVP gyventojui vidurkio rodikliui tenka 81% viso svorio, kai 2014-2020 m. laikotarpiu skaičuojant ES paramą šiam rodikliui tenka 86% svorio.
EK pareigūnas pažymėjo, kad Lietuva pagal pasiektą ekonominę pažangą 2014-2016 m., lyginant su 2007-2009 m. periodu yra antra po Airijos: Lietuvos BVP gyventojui per laikotarpį kilstelėjo 15 proc. punktų iki 76% ES BVP vienam gyventojui vidurkio.
Didžiausi pinigų srautai iš ES sanglaudos fondų pagal dabar galiojančias taisykles nukreipiami į mažiau išsivysčiusius regionus, kurių BVP gyventojui yra mažesnis kaip 75% ES BVP gyventojui vidurkio. Perkopus šią ribą, ES investicijų į konkretų regioną dalis mažėja.
Lietuva derasi dėl geresnių sąlygų
Su p. Lamaitre'u susitikęs Vilius Šapoka, finansų ministras, pažymėjo, kad Lietuvai nėra priimtinas EK pasiūlymas Sanglaudos politikos finansavimą Lietuvai mažinti 24%, iki 5,6 mlrd. Eur (nuo 7,4 mlrd. Eur).
„Visada pasisakėme už lėšų skyrimo taisykles, numatančias laipsnišką lėšų mažinimą 75% ES BVP vienam gyventojui vidurkio išsivystymo ribą peržengusiems regionams. Staigus lėšų mažinimas kelia grėsmę tolesnei Lietuvos konvergencijai ir didina tikimybę pakliūti į „vidutinių pajamų spąstus“, o tai tik dar labiau paspartintų emigraciją”, – pranešime cituojamas ministras Šapoka.
Susitikimo metu finansų ministras EK atstovui taip pat pristatė esamą situaciją dėl Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių išsivystymo netolygumų ir pažymėjo, kad derybose Lietuva sieks, jog Sanglaudos politikos lėšos regionams būtų skiriamos, remiantis naujausia NUTS2 regionų klasifikacija. Jau dabar Lietuva turi du naujus NUTS2 statistinius regionus – Sostinės ir Vidurio Vakarų Lietuvos, o ne vieną, kaip yra pradiniame EK pasiūlyme.
Neatmetama, kad dėl šių aplinkybių gali būti išsiderėtos didesnės sumos Lietuvai, nes Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas tesiekia 61,7% ES vidurkio. O sostinės regionas – jau 107,8% ES gerovės vidurkio.
Ekspertai prognozuoja, kad ES struktūrinė parama lyginamosiomis kainomis po derybų Lietuvai gali mažėti penktadaliu.
Ponas Lemaitre'as pakartojo bendrą Briuselio lūkestį, kad noras susitarti yra dar iki 2019 m. gegužės, kuomet įvyks nauji Europos Parlamento rinkimai, nors Lietuvos pareigūnai sako, kad tai nėra realu, kadangi derybos „bus sudėtingos".
Šį ketvirtadienį ir penktadienį savo neoficialius vertinimus dėl daugiamečio ES biudžeto projekto pateiks Europos vadovų taryba.
VŽ rašė, kad bendroji Lietuvos įmoka į ES fondus po 2020 m. gali padidėti nuo beveik 3 mlrd. Eur iki bemaž 3,7 mlrd. Eur. Bus siekiama sukaupti tam tikrą rezervinį fondą, skirtą amortizuoti papildomas išlaidas. Skaičiuojama, kad iki 2024 m. į tokį fondą reikia sukaupti iki 0,5 mlrd. Eur.
[infogram id="b9f0b4ee-f5a5-4c42-b2af-227de89fbe4b" prefix="X7X" format="interactive" title="Verslo aplinka: Preliminarus 2014-2020 m. ir 2021-2027 m. Daugiamečių finansinių programų palyginimas"]
