Mažėjant ES paramai Lietuva kimš rezervinę finansinę pagalvę
Europos Komisija (EK) paskelbė, kad būsimojoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai siūloma skirti maždaug 15 proc. punktų mažesnę bendrą paramą nei dabartiniame, 2014–2020 m. biudžete. Ypač sumažės regioninei atskirčiai mažinti bei infrastruktūrai gerinti skirtos Sanglaudos politikos lėšos – net 24 proc. punktais – nuo 7,4 mlrd. Eur dabar iki 5,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. laikotarpiu.
Maža to, padidės Lietuvos įmoka į ES fondus – nuo beveik 3 mlrd. Eur iki bemaž 3,7 mlrd. Eur.
Tęsinys po grafiku[infogram id=“b9f0b4ee-f5a5-4c42-b2af-227de89fbe4b“ prefix=“74m“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Preliminarus 2014-2020 m. ir 2021-2027 m. Daugiamečių finansinių programų palyginimas“]
Tai dar ne viskas. EK siūlo, kad naujoje finansinėje perspektyvoje kiekviena valstybė labiau prisidėtų prie Sanglaudos politikos kofinansavimo – nebe 15% visos projekto apimties, bet ne mažiau kaip 30%. Kai kuriais atvejais, pasak neoficialių šaltinių, kofinansavimas turėtų siekti iki 45%.
Tai gerokai padidintų Lietuvos išlaidas, skirtas prisidėjimui prie ES finansuojamų projektų. Preliminariais skaičiavimais, tam kasmet iš biudžeto gali prireikti papildomai apie 150–200 mln. Eur.
Albinas Zananavičius, užsienio reikalų viceministras, kol kas nekomentuoja šių skaičių, tik pabrėžia, kad visi EK pasiūlymai yra tik „pagrindas tarpvalstybinėms deryboms dėl būsimosios ES finansinės perspektyvos galutiniams skaičiams“. Tokios derybos prasideda kaip tik šiuo metu ir turėtų baigtis ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje, o gali nusikelti ir iki 2020 m. pradžios.
Aukšti Lietuvos pareigūnai, tarp jų ir premjeras Saulius Skvernelis, neslepia, kad bus siekiama didesnių išmokų Lietuvai iš bendrojo ES biudžetinio kapšo.
Lietuva tikisi derybų metu iškovoti didesnį finansavimą ne tik Sanglaudos programoms, bet ir tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, kaimo plėtrai bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Taip pat tikimasi, kad pavyks susiderėti ir dėl mažesnės kofinansavimo dalies, nors pripažįstama, jog tai nebus lengva padaryti. Todėl esą Lietuva turi ruoštis tam, kad būsimoje finansinėje perspektyvoje teks kasmet skirti gerokai didesnes lėšas prisidedant prie europinių projektų įgyvendinimo.
Tam žadama sukaupti tam tikrą rezervinį fondą, skirtą amortizuoti papildomas išlaidas. Tikimasi, kad Vyriausybė kitąmet, kai, planuojama, bus baigtos derybos dėl naujos finansinės perspektyvos visų detalių, priims sprendimus dėl būtinų atidėjimų į tokį rezervą.
Skaičiuojama, kad iki 2024 m. į tokį fondą reikia sukaupti iki 0,5 mlrd. Eur. Būtent tais metais jau bus pabaigtos naudoti dabartinės, 2014–2020 m. finansinės perspektyvos lėšos, skiriamos Lietuvai, tad dėl sumažėsiančio būsimojo biudžeto išmokų, padidėsiančių įmokų ir gerokai išaugsiančio konfinansavimo reikalavimų atsivers šimtamilijoninės „skylės“ panaudojant ES fondų lėšas.
Tarp galimų tokio naujojo rezervo formavimo būdų – pervedimas į jį dalies jau dabar kaupiamo vadinamojo Stabilizavimo fondo, žinoma, jeigu iki 2024 m. jis dėl galimos recesijos nebus pradėtas naudoti kemšant atsiversiančias valstybės biudžeto skyles.
