„Ignitis“: labiau savo ŠESD pėdsaku domisi įmonės, dirbančios tarptautinėje erdvėje
„Viena iš pagrindinių „Ignitis“ ambicijų – kurti ir pasiūlyti rinkai produktus, kurie padėtų tiek pačiai bendrovei, tiek ir kitoms įmonėms atkreipti dėmesį į savo kuriamą pėdsaką, atrasti galimus sprendimus ir pakoreguoti veiksmus siekiant mažinti poveikį aplinkai. Taip kilo idėja sukurti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų vertinimo įrankį, kuris leidžia verslui susipažinti su situacija pagrindinėse emisijų srityse ir atrasti būtent jam tinkamiausius sprendimus siekiant pokyčio“, – sako A. Vaitulevičė.
Įrankio veikimo principas – labai paprastas: pildydamos formą, įmonės pasidalija duomenimis apie elektros energijos suvartojimą, metines dujų sąnaudas, taip pat – apie kuro rūšis, kurias naudoja įmonės transporto parkas, darbuotojų keliones ir pan. Gavę tokią informaciją, „Ignitis“ specialistai ją išanalizuoja, identifikuoja, kokius emisijų kiekius įmonė sukuria per metus ir pasiūlo priemonių grupes, kurios galėtų prisidėti prie emisijų mažinimo.
Motyvuoja griežtėjanti aplinka ir tarptautinio verslo standartai
Paklausta, ar aktyviai įmonės domisi savo paliekamu pėdsaku ir ieško būdų jam valdyti, A. Vaitulevičė pažymi, kad šiuo metu šalies verslas žengia pirmuosius žingsnius, siekdamas įvertinti savo poveikį aplinkai.
„Mūsų organizacijos dar tik pradeda analizuoti energijos duomenis. Didelė dalis verslo turi vieną elektros energijos apskaitą. Paprastai tariant, dažnu atveju gamykloje įrengtas vienas skaitiklis, kuriuo sekamas elektros suvartojimas, ir jei tas skaitiklis nėra automatizuotas, žmogus turi prieiti ir ranka nurašyti duomenis. Jei vieną dieną duomenys nurašomi 12 val., kitą dieną – 11 val., jau neužfiksuoti tikslūs paros duomenys. Vadinasi, neišnaudojama galimybė įvertinti, kiek kilovatvalandžių energijos sunaudota gaminant produkcijos kiekį per dieną. Pavyzdžiui, galbūt dviejų iš eilės dienų sunaudotos energijos intensyvumas skiriasi, tačiau nesekant tikslių suvartojimo rodiklių, o tik naudojant vidurkių duomenis, sunku identifikuoti gedimus ar neefektyviai suveikusį įrenginį. Žinoma, tai lemia, kad sunku apskaičiuoti sukuriamo CO2 pėdsako intensyvumą ir nėra galimybės jį valdyti, kelti strateginius tikslus“, – atkreipia dėmesį energetinio efektyvumo programos vadovė.
Anot pašnekovės, didesnė pažanga juntama iš įmonių, kurios jau yra įsidiegusios saulės elektrines, svarsto apie elektromobilius ir pan. Taip yra todėl, kad saulės elektrinių sprendimai paprastai savininkui gali suteikti nemažai duomenų apie pagaminamą ir suvartojamą žaliąją energiją, o kartu atsiranda „apetitas“ domėtis daugiau, kaip įmonei sekasi mažinti emisijų kiekius, kaip ji galėtų toliau žengti tvarumo keliu. Tačiau dažniausiai įmones susirūpinti savo energetiniu efektyvumu ir daromu poveikiu aplinkai motyvuoja užsienio partneriai ir griežtėjanti reguliacinė aplinka.
„Natūralu, kad didžiausias progresas yra didelėse įmonėse, nes jos jau yra ar greitu metu bus įpareigotos teikti tvarumo ataskaitas. Antroji grupė – užsienio kapitalo įmonės, kurias įpareigoja užsienio veiklos standartai. Trečioji grupė – įmonės, kurios daugiau eksportuoja į Vakarus, Skandinaviją. Užsienio verslas skaičiuoja tiekimo grandinėse sukuriamą emisijų kiekį, vertinant, kiek jų partnerių emisijos prisidės prie jų pačių krepšelio išaugimo. Tad šios įmonės yra motyvuojamos analizuoti ir yra labiau pažengusios emisijų atžvilgiu, dažniau kreipiasi dėl dokumentų, įrodančių, kad vartoja žalią elektros energiją, konsultuojasi, kokios galios saulės elektrinę verta įsidiegti ir pan. Tačiau svarbu pabrėžti, kad siekiame padėti ne tik toms įmonėms, kurios tvarumo atžvilgiu yra priekyje, bet ir toms, kurios dar tik nori susipažinti su pradinėmis emisijų grupėmis ir kiekiais“, – tikina A. Vaitulevičė.
Emisijoms mažinti – trys priemonių grupės
Pašnekovės teigimu, susipažinusios su taršiausiomis savo veiklos sritimis, įmonės ieško sprendimų emisijoms valdyti. Tam paprastai pasitelkiamos trys pagrindinės priemonių grupės: atsinaujinančios energijos ištekliai, energetinis efektyvumas ir elektrifikavimas.
„Įmones, kurios pradeda siekti energetinio efektyvumo, skatiname pagamintą energiją iš atsinaujinančių šaltinių naudoti efektyviai. Jei elektros energija perkama iš tinklo ir apie poveikį aplinkai iki šiol negalvota, pirmiausia verta apsvarstyti saulės elektrinės sprendimą, įvertinti, kiek jis leistų sumažinti emisijų kiekius, sutaupytų finansų ir užtikrintų įmonės veiklos tęstinumą kritiniais momentais“, – pataria „Ignitis grupės“ ekspertė.
Kitas žingsnis – įmonės elektros energijos duomenų analizė. Aptariama, ar įmonė bandė įsivertinti, kiek energijos sunaudoja vienam produkcijos vienetui pagaminti, ar atliktas energijos auditas, ar veikia energijos monitoringo sistema, kokie sprendimai gali būti taikomi, kad įmonė, vykdydama savo veiklą, sunaudotų mažiau energijos. Apžvelgdama visos Lietuvos situaciją, A. Vaitulevičė pažymi, kad kalbant su verslu apie efektyvų energijos suvartojimą pirmiausia reikia galvoti ne apie taupymą, o apie švaistymo mažinimą, nes vis dar labai didelis energijos kiekis yra iššvaistomas.
„Trečioji dalis – elektrifikavimo sprendimai. Neretai įmonės savo patalpas ir vandenį šildo naudodamos dujinį katilą, nors, įdiegus inovatyvius sprendimus, jo galima atsisakyti. Verta peržvelgti gamybos procesus, kurių metu naudojama elektra. Jų metu kaip šalutinis produktas yra sukuriama šiluma, kurią galima panaudoti vandens šildymui ir pan. Dar vienas elektrifikavimo sprendimas – naudoti šilumos siurblį“, – vardija pašnekovė.
Kalbėdama apie dujų elektrifikavimo sprendimus, A. Vaitulevičė primena, kad dėl praėjusiais metais pasikeitusios geopolitinės situacijos dujų kainos buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Reaguodamas į tokią situaciją, Lietuvos verslas stabdė veiklą, mažino veiklos apimtis arba naudojo kitą iškastinį kurą, t. y., rinkosi taršesnius sprendimus.
„Siekdamas atsisakyti dujų, verslas turi pereiti kelis etapus. Pirmiausia svarbu peržvelgti įmonės procesus ir dujų panaudojimą padaryti kuo efektyvesnį išvengiant nuostolių. Kitas žingsnis – dujų katilą pakeisti, pavyzdžiui, šilumos siurbliu ir stebėti, kaip šis sprendimas veikia, ką jis keičia, kokios yra rizikos. Tokiu atveju technologija išlieka ta pati, tik ji naudoja elektrą, o ne dujas. Įmonėms, kurios nežino, nuo ko pradėti, visuomet rekomenduoju atlikti energijos vartojimo auditą. Profesionalai gali išmatuoti, kuriose vietose pastatas patiria didžiausius šilumos nuostolius, identifikuoti gedimus, rekomenduoti, kaip sutvarkyti izoliaciją ir padidinti šilumos katilo veiklos efektyvumą. Išsprendus švaistymo problemą, galima imtis tolesnių žingsnių siekti tvarumo“, – pataria „Ignitis grupės“ ekspertė.
