Mūšyje dėl Romanovo imperijos likučių nepamirškite Vilniaus ir vilniečių

Savivaldybė suinteresuota, kad ši svarbi miesto teritorija kuo greičiau būtų sutvarkyta ir teiktų naudą miestui ir miesto gyventojams. Todėl norėčiau priminti, kad be pardavėjų ir galimų pirkėjų interesų, dar yra ir Vilniaus miesto poreikiai bei tikslai. Ir norėtųsi, kad jie sutaptų. Savivaldybė – siekį parduoti objektą kuo brangiau – vertina kaip riziką, kadangi galimi pirkėjai, norėdami susigrąžinti investuotas lėšas, sieks išnaudoti maksimalius užstatymo parametrus ir taupys lėšas objekto architektūriniams sprendimams bei medžiagoms.
Noriu atkreipti galimų pirkėjų dėmesį, kad 2009 m. rugsėjo 9 d. patvirtintu detaliuoju planu „Dėl teritorijos tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ suplanuota apie 9,7 ha teritorija centrinėje miesto dalyje, tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių, numato maksimalius užstatymo parametrus. Tačiau pagal savivaldybės subalansuotos plėtros principus – tvirtinant galutinius projektinius sprendinius – palaikomas ir skatinamas mažesnis užstatymo intensyvumas.
Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas iki 2015 m. planuojamą teritoriją apibrėžia kaip vieną svarbiausių miesto centro teritorijų, kuriai keliami ypatingi reikalavimai pastatų ir viešųjų erdvių architektūros kokybei.
Teritorija iš pietų pusės ribojasi su viena svarbiausių miesto centro sudėtinių dalių – Vilniaus Žemutinės ir Aukštutinės pilies kompleksu – Vilniaus pilių rezervato teritorija. Šis istorinis kompleksas daro labai didelę įtaką suplanuotos teritorijos kompozicijai, urbanistinei struktūrai, užstatymo pobūdžiui. Planuojamas užstatymas turi darniai įsilieti į Vilniaus panoramą, gatvių ir viešųjų erdvių perspektyvas. Neturi būti konflikto su istorinių pilių – valstybingumo simbolių – formuojamu siluetu miesto panoramose. Suplanuotos teritorijos ryšius su istoriniu miesto centru dar labiau sustiprino Karaliaus Mindaugo tiltas, pastatytas 2004 m.
Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2015 m. minėta teritorija yra Pasaulio paveldo objekto – Kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio apsaugos griežto reguliavimo zonoje.
Šioje teritorijoje bus keliami aukšti reikalavimai architektūrai ir pastatų bei aplinkos sutvarkymo medžiagoms, bus privalomi tarptautiniai architektūriniai konkursai.
Savivaldybė reikalaus ir nesutiks keisti sprendinių, kurie atsisakytų 10.000–12.000 vietų specializuoto futbolo stadiono toje pačioje vietoje, kur šiuo metu yra „Žalgirio“ stadionas. Taip pat turės būti investuojama į miesto ir objekto infrastruktūrą bei bus mokami socialinės infrastruktūros mokesčiai.
Juk nuo kitų metų įsigalioja ir didesni nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai objektams, kurie nėra prižiūrimi ir nenaudojami.
Nenaudojamos žemės sklypams nustatytas 3% sklypo vertės tarifas. Nepabaigtų, tačiau naudojamų pastatų bei patalpų ir statinių, kurie yra apskritai nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį, yra apleisti ar neprižiūrimi, savininkai turės mokėti 2,5% tarifo mokestį.
Šie mokesčiai jau taikomi šiai teritorijai, todėl labai tikimės, kad naujieji investuotojai nedelsdami pradės parengiamuosius darbus bei investicijas.
Savivaldybė tikrai bendradarbiaus ir kuo galėdama padės šio objekto vystytojams, kurie sieks ne spekuliacinių tikslų, tai yra, kubatūros ir kvadratūros.
Dėl šios teritorijos – kaip kultūros paveldo paminklinės teritorijos ir Vilniaus širdies, pirmiausia turi būti jaučiama didelė atsakomybė. Išskirtinio objekto pirkėjas, prisiimdamas svarius įsipareigojimus, kurs Lietuvos sostinės istoriją – Vilniaus pagrindinę dalį, kuri šimtmečius bus miestiečių ir svečių dėmesio centre.