Dėl milijoninių investicijų derasi ir su Žiemeliu, ir su „Ryanair“
Plėtra Kauno oro uoste bus vykdoma pietinėje jo dalyje, kurioje nuo 2015 m. pavasario ketinama pradėti infrastruktūros statybos darbus ir juos užbaigti ateinančių metų pabaigoje.
Apie tai, jog bus vykdoma Kauno oro uosto plėtra, patvirtinta ketvirtadienį čia vykusiame VĮ LTOU ir Kauno rajono vadovų susitikime. Gediminas Almantas, LTOU generalinis direktorius, VŽ teigia, jog pirmojo etapo uosto plėtros pradžiai reikalingos investicijos bus skirtos iš įmonės lėšų, o toliau bus ieškoma galimų finansavimo šaltinių.
„Nors finansavimo klausimas iki galo dar nėra išspręstas, mes (LTOU – red.) vis tiek pavasarį pradėsime šį projektą iš įmonės lėšų ir toliau ieškosime galimų finansavimo šaltinių – valstybės biudžeto lėšų, ES paramos“, - sako p. Almantas.
Oro uosto pietinėje dalyje įrengus infrastruktūrą, į teritoriją būtų pakviesti investuotojai, kurie čia galėtų statyti aviacijos ir susijusių veiklų bazes, organizuoti technikų rengimą, teikti techninio lėktuvų aptarnavimo, lėktuvų demontavimo ir prekybos, krovos paslaugas, čia galėtų kurtis pigių skrydžių kompanijų aviacijos bazės.
Kol kas dėl būsimų investicijų į antrą plėtros etapą dar nėra sutarta su investuotojais, teigiama, jog derybos vyksta su verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos bendrove „Avia Solutions Group“, Airijos pigių skrydžių kompanija „Ryanair“ (pastaroji kompanija Kauno oro uoste turi lėktuvų techninio aptarnavimo bazę).
Žalia žolė niekam neįdomi
Anot Bruno Kasparo, Kauno oro uosto vadovo, aviacijos klasteris Kaune kuriamas, nes čia yra pakankamai ploto plėtrai, priešingai nei Vilniuje.
„Tu negali pardavinėti žolės, nes tai niekam neįdomu, bet tu gali parduoti plotą su įrengta infrastruktūra. Todėl pietinėje dalyje bus įrengta infrastruktūra ir į tą teritoriją galės ateiti investuotojai“, - VŽ pažymi p. Kasparas.
Antrasis etapas, kai Kauno oro uoste galės pradėti kurtis įvairios kompanijos, p. Kasparo teigimu, galėtų prasidėti 2017 m. Planuojama, jog įvykdžius pietinės dalies plėtrą, čia bus sukurta keli šimtai naujų darbo vietų.
Registrų centro duomenimis, Kauno oro uostas pernai gavo 7,3 mln. Lt pajamų ir patyrė 2,7 mln. nuostolių, 2012 m. pajamos siekė 9,8 mln. Lt, o nuostolis – 0,4 mln. Lt. Iš Kauno keleivius skraidina Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“. Kaip teigia p. Almantas, dideli Kauno oro uosto nuostoliai pernai susidarė dėl didelių fiksuotų kaštų. Sujungus tris Lietuvos oro uostus, p. Almanto teigimu, šie kaštai sumažės.
Šiuo metu Kauno oro uoste veiklą vykdo bendrovės „Aviabaltika“, „Ryanair“, „FL Technics“, „Dot LT“. Kaip yra skelbiama, per pastaruosius dvejus metus į Kauno oro uostą pritraukta daugiau kaip 65 mln. litų privačių investicijų, sukurta 330 naujų darbo vietų.
LTOU tinklą sudaro Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kurie per praeitus metus aptarnavo daugiau nei 3,5 mln. keleivių. Šiuo metu iš Lietuvos oro uostų 21 skydžių kompanija skraido 54 kryptimis 26 šalyse Europoje ir už jos ribų.
Plačiau apie projektą skaitykite penktadienio „Verslo žiniose“.
