Prisibeldusi į eksporto duris siekia jas atverti plačiau
„Žvelgti vien į vietinę rinką būtų trumparegiška, nes ji nėra guminė, – sako Virginijus Ramanauskas, „Enerstenos“ akcininkas. – Todėl dar prieš keletą metų pradėjome žygius pas užsienio klientus. Šįmet šis darbas pradėjo duoti vaisių, pasirašyta biokuro sistemų gamybos sutarčių, kurių vertė 17 mln. Lt.“
„Enerstena“ suskaičiavo, kad nuo 2010 m., kai buvo pradėta ieškoti klientų užsienyje, dalyvauta 12-oje parodų Europoje, į tai investuota apie 240.000 Lt. Už dalyvavimą parodose įmonė mokėjo savo lėšomis, iki šiol ES parama nesinaudojo. Tačiau planuoja tai daryti ateityje.
Anot p. Ramanausko, prireikė trejų metų, kol įmonė užsienio klientams įrodė, kad yra pajėgi įgyvendinti sudėtingiausius biokuro sistemų gamybos ir priežiūros projektus.
„Patys atliekame visą biokuro sistemų procesą – nuo A iki Z, tačiau to nežino potencialūs užsienio partneriai. Užsienio klientams sunku patikėti, kad esame tiek pažengę šioje srityje. Todėl dalyvaudami parodose, priimdami užsienio svečius Lietuvoje, rodydami įgyvendintus projektus pagaliau sulaukėme pirmųjų realių užsakymų“, – kalba „Enerstenos“ vadovas.
Netrukus į Latviją bus išvežtas pirmasis Kaune, „Enerstenoje“ suprojektuotas ir pagamintas biokuro katilas, o iki rudens – ir antrasis. Iki lapkričio lietuviška biokuro sistema bus išvežta Prancūzijos klientui.
Artimajame užsienyje (Latvijoje ir kitose kaimyninėse šalyse) „Enerstenos“ įvykdytų biokuro projektų priežiūrą vykdys įmonės specialistai, o kitose šalyse - vietiniai partneriai.
Sudariusi pirmąsias eksporto sutartis, „Enerstena“ šįmet numačiusi ir toliau savo produkciją pristatyti parodose užsienyje: Latvijoje, Ispanijoje, Rusijoje.
Šiais metais į užsienį planuojama išvežti 15–20% Kaune, „Enerstenoje“ pagamintos produkcijos, ateinančiais metais šį kiekį numatoma padidinti iki 30–35%.
Patys įsirengė laboratorijų
Lietuvos rinka, nors, kaip teigia p. Ramanauskas, ir nesanti guminė, tačiau pernai labiausiai ir kėlė šios energetikos įmonių grupės pajamas, jos padidėjo nuo 39 mln. Lt iki 98 mln. Lt. Tarp stambiausių įvykdytų projektų yra biokuro sistemų diegimas „Vičiūnų“ įmonių grupės gamyklose, AB Jonavos šilumos tinkluose, AB „Kauno energija“ katilinėse, AB „Žemaitijos pienas“.
„Lietuvos įmonės sistemingai mažina energetikos sąnaudas, diegdamos biokuro sistemas, todėl įvykdėme daug stambių užsakymų. Mums pranašumo prieš kitas Lietuvos biokuro katilinių įrangos gamybos įmones suteikia tai, kad Kaune gaminame visą biokuro sistemą: kuro padavimo sandėlio įrangą, pakurą, katilą, kondensacinį ekonomaizerį“, – pažymi p. Ramanauskas.
„Enerstena“ visos biokuro sistemos įrangos gamybą sutelkė po vienu stogu pernai, kai įsigijo dvi įmones – UAB „Termotechnika“ ir UAB „Elinta VS“ (ši po sandorio buvo pervadinta į UAB „Enerstena VS“). „Enerstena“ nuo praeitų metų pabaigos gali operatyviau atlikti užsakymus, nes įmonėje įsteigtas Mokslo ir tyrimų centras, į kurio laboratorijų įrangą investuota apie 400.000 Lt savų lėšų.
„Iki tol dėl įvairių tyrimų, gamindami biokuro sistemas, kreipdavomės į Kauno technologijos universitetą, Lietuvos energetikos institutą. Dabar tyrimus atliekame patys, todėl dar operatyviau galime atsakyti į įvairias klientų užklausas“, – sako p. Ramanauskas.
Inovacijų diegimą praktiškai „Enerstena“ turi galimybę patikrinti savo biokuro katilinėje Alytuje, kuri gamina ir tiekia šilumą AB „Snaigė“ šaldytuvų gamyklai. Šią katilinę valdo „Enerstenos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Calidum Ember Alytus“.
Šiuo metu Lietuvoje stambiausi „Enerstenos“ vykdomi biokuro sistemų gamybos projektai: UAB „Radviliškio šiluma“ (projekto sąmata – 7,2 mln. Lt), UAB „Žemaitijos energija“ (8,6 mln. Lt), AB „Kauno energija“ valdomoje Petrašiūnų elektrinėje (21,5 mln. Lt), UAB „Philip Morris Lietuva“ (2,8 mln. Lt), UAB „Birštono šiluma“ (1,2 mln. Lt).
Šiuo metu bendrovėje dirba 325 žmonės.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.
