Ar alkanas gyvens ilgiau

JAV Nacionalinis senėjimo universitetas neseniai paneigė įsigaliojusią nuomonę, esą ribodami kalorijas žmonės gyvena ilgiau. Anot universiteto mokslininkų, kalorijų ribojimas gali pataisyti sveikatą, tačiau neprailgina gyvenimo trukmės, rašo "The Wall Street Journal" (WSJ).

Dešimtis metų vykdyti eksperimentai rodė, kad mažesnio kaloringumo dietos pailgina gyvenimo trukmę, – tačiau jie dažniausiai buvo atliekami su pelėmis ir žiurkėmis, aiškina WSJ. 2009 m. Viskonsino universitetui užbaigus ilgai trukusį tyrimą su rezusų beždžionėmis, artimesniais žmonėms padarais, buvo patvirtinta, kad iš tiesų esama ryšio tarp kaloringumo ir gyvenimo trukmės.

Tyrimo rezultatai siūlė patrauklią idėją – gyventi ilgiau tiesiog mažiau valgant, tad nemažai žmonių įprastą vidutinio sudėjimo žmogui funkcionuoti reikalingą kalorijų kiekį (apie 2.200) – susimažino 30%, o vaistų gamintojai ėmė siūlyti medikamentus, gelbstinčius nuo griežtos dietos keliamų alkio priepuolių.

Taigi – koks ryšys tarp "neprivalgymo" ir ilgesnio gyvenimo? Mokslininkai svarsto, kad jis susijęs su organizmo prisitaikymu: kai stinga maisto, gyvūnai nesidaugina, ir jų senėjimo procesas sulėtėja, pasakoja WSJ. Taip gaunama šiek tiek laiko, kol maisto vėl ima pakakti ir gyvūnas gali daugintis.

Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ši teorija žmonėms gali netikti.

Alkanos ir sočios

Eksperimentai su beždžionėmis JAV Nacionaliniame senėjimo universitete (NIA) pradėti 1987-aisiais, dveji metai prieš minėtąsias studijas Viskonsino universitete (rezusų beždžionės gyvena apie 30 metų, tad mokslininkams tenka rezultatų palūkėti). Eksperimente dalyvavo dvi beždžionių grupės, vienoje jų gyvūnų amžius buvo 1–14 metai, kitoje – 16–23. Gyvūnai suvartodavo 30% mažiau kalorijų nei paprastai, o jų būklė lyginta su kitų beždžionių, šeriamų kaip įprasta.

Tyrimas parodė, kad abiejų amžiaus grupių alkusios beždžionės neišgyveno ilgiau nei tos, kurios buvo sočiai maitinamos. Tačiau skirtingai maitinamų gyvūnų sveikatos būklės rodikliai buvo skirtingi. Mažesnio kaloringumo dietos besilaikiusių patinų cholesterolio kiekis kraujyje buvo daug mažesnis nei tų, kurie valgė sočiai, rečiau pasitaikė vėžio atvejų. Be to, įvairios su senėjimu susijusios ligos užpuolė "sočiąsias" beždžiones anksčiau negu alkusias jų drauges.

Klausimas – kodėl NIA studija priėjo kitokias išvadas nei Viskonsino universitetas? Priežastis gali būti susijusi su tuo, kad į 2009 m. Viskonsino universiteto skaičiavimus nebuvo įtrauktos nesusijusios su senėjimu mirtys. Skyrėsi ir tiriamųjų dieta: Viskonsino beždžionių maiste buvo daugiau sacharozės, be to, tiriamos "sočiosios" čia galėjo ėsti kiek tik norėjo, o NIA, nors joms davė maisto pakankamai, vis dėlto jo kiekį ribojo.

Kaip su žmonėmis

Žmones gali skirtingai veikti kalorijų ribojimas, tai priklauso nuo jų genetikos ir pačios dietos ypatybių. Svarbu ir tai, ar žmogus, nusprendęs apsikarpyti dienos kalorijų normą, yra lieknas, ar turi antsvorio.

Eglė Kliukaitė, Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė, VŽ "Savaitgaliui" aiškino, kad akivaizdų ryšį su gyvenimo trukme turi ne suvartojamų kalorijų kiekis, o antsvoris: kuo didesnė kūno masė – žinoma, kalbame apie riebalų masę – tuo trumpesnė gyvenimo trukmė. Be to, turint antsvorio, išauga širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio rizika, ypač tada, kai nutukimas – "pilvinis". Pasaulyje siaučiant "nutukimo epidemijai" dieta gali padėti gyvenimo kokybei, o kartu ir trukmei, svarsto p. Kliukaitė.

Tačiau ne vien tik racionas ilgina gyvenimą, priduria ji. "Manau, kad didžiąja dalimi trukmė susijusi su gyvenimo būdu – kiek judame, kokie mūsų žalingi įpročiai, kokia genetika ir kokiomis ligomis ji pasireiškia", – kalba dietologė. Anot jos, kyla klausimas, nuo ko "kirpsime" tuos 30% kalorijų – ar nuo kalorijų pertekliaus, ar nuo normalaus rekomenduojamo kiekio; jei mažinsime sočiųjų riebalų, greitųjų angliavandenių kiekį, dieta galbūt pasiteisins.

Pašnekovė perspėja, kad pernelyg suveržus racioną, gali rastis įvairių negalavimų – skrandžio, virškinamojo trakto, gali kamuoti kurių nors maistingųjų medžiagų, vitaminų, mineralų stoka.

***
Tekstas skelbtas rugsėjo 7 d. dienraščio "Verslo žinios" priede "Savaitgalis".