VŽ gidas: guru ir salotomis pasotina

Kartais sunku išsirinkti, kur geriau nusivesti pašnekovą ar potencialų darbo partnerį pietų: vienur erdvės stinga, kitur pernelyg triukšminga ir girdėti žmonių, sėdinčių prie gretimų staliukų, pokalbiai, dar kai kur – tiesiog netinka atmosfera. Ne pirmą sykį užsukame į sostinės Vilniaus gatvėje įsikūrusį salotų barą „Mano guru“ ir mėginame nuspręsti, ar tai gali būti ta vieta, į kurią norisi grįžti – ne tik mėgautis maistu, bet ir šnekėtis.

„Mano guru“ žymus socialine veikla – apie 70% baro darbuotojų turi priklausomybę nuo narkotikų ar alkoholio, bet jų nebevartoja. Bare jiems suteikiama galimybė įgyti darbo patirties, integruotis į darbo rinką. Alkoholiu čia neprekiaujama: nuorodos „Prancūzija“, „Italija“, „Gruzija“ valgiaraštyje prie gėrimų žymi ne vyno, kaip kad būtų galima pamanyti, o mineralinio vandens kilmę.

Ir maistas čia, atrodo, sveikas – vis tik tai salotų baras. Laimė, alkanas nelieki, tą liudija ir pietų ar vakarienės sugužančių žmonių gausa.

Vis dėlto „Mano guru“ esama savitumo. Būna – kiek nustebina aptarnaujančiojo personalo nuoširdumas, kartais tiesmukas, kitas pasakytų – netašytas. „Valgysit ko nors?“ – mesteli pro šalį pėdinantis jaunuolis. Išpleti akis sekundėlei, o tada susizgrimbi – visai logiškas klausimas.

Vėliau pats susirandi valgiaraštį – gal jį ir taip kas nors atneštų, tačiau tuo negali būti tikras, ypač jei įsitaisai atokesnėje salėje. Valgiaraštyje – kelios sriubos rūšys, per 60 skirtingų salotų (6–25 Lt), 15 saldžiųjų patiekalų (6–8 Lt), didelis kokteilių (ledų, jogurto, vaisių, trintų uogų, natūralių sulčių), kavos ir arbatos pasirinkimas (4–8Lt).

Pirmadienį

Kiekvieną darbo dieną čia verdama vis kitokia sriuba. Kolegos giria „Antradienio“ – vištienos sriubą, pagardintą kokosų pienu, krevetėmis, stambiai plėšytais špinatų lapais, svogūnų laiškais, citrinžolėmis ir imbierais, tačiau kaip tyčia buvo pirmadienis. Taigi pasirinkome „Pirmadienio“ trintą moliūgų ir imbierų, taip pat kiekvieną dieną verdamą brokolių su skrebučiais sriubas: kad jau esame salotų bare, kiti variantai – sočioji šiupininė su dešrelėmis ir vištienos sultinys – neviliojo.

„Pirmadienio“ sriubą pašnekovas giria – skani ir soti. Nesulaukusi kritiškesnių komentarų bedu žvilgsnį į jo lėkštę: atrodo gražiai – sriubą puošia skrudintos moliūgų sėklos, ji patiekiama su keptomis sluoksniuotos tešlos lazdelėmis, o šios, iš akies sprendžiant, čia dera.

Iš savo patiekalo – brokolių sriubos – daug nesitikėjau, nes daugumoje maitinimo įstaigų jos panašios – švelnios, prėskos. Ir „Mano guru“ ji tokia, kokia tarsi turėtų būti, tačiau... nedžiugina. Džiugina kainos: 6,50 Lt už brokolius ir 9 Lt už „Pirmadienį“. Kitų savaitės dienų sriubos kiek brangesnės – 12 Lt.

Valgyti pradėjome apie 18.30 val., kai „Mano guru“ buvo užgultas lankytojų, tad stalelis kliuvo nei šioks, nei toks, viduryje salės. Beveik neabejojame, kad žmonės prie aplinkinių staliukų mūsų pokalbį girdėjo puikiai, tačiau mes jų negirdėjome, – taigi spėjame, kad, atsisėdę jų vietoje, būtume turėję daugiau privatumo. Jo norint – staliuką galima rezervuoti. Įdomi smulkmena – „Mano guru“ interneto svetainėje patariama patiekalų užsisakyti telefonu prieš einant į barą – jeigu skubate, nereikės ilgai laukti. Tačiau ir vietoje užsakyto maisto ilgai laukti dar niekad neteko.

Jeigu niekur neskubate, „Mano guru“ – ideali vieta skaityti spaudą ar naršyti internete, ypač jei turi savo planą, nes baro belaidis veikia prastokai. Objektyviai apie muzikinį foną šnekėti sunku, tačiau mums jis atrodo kone idealus. Tą patį pasakytume apie interjerą – neperkrauta detalių, jauku. Ir kūnui, ir sielai gerai. 

Salotos

Renkamės svarbiausią baro patiekalą. Vargu ar kur kitur Vilniuje rastum geresnį salotų pasirinkimą, kainos čia irgi įkandamos – dauguma patiekalų atsieina apie 12 Lt. Brangiausias pasiūlymas – antienos salotos su baklažanų ir cukinijų griežinėliais, patiekiamos su salotų lapais ir aviečių padažu (25 Lt). Yra ir gana kuklių – kainos požiūriu – variantų: silkių su burokėliais (6 Lt) ar garstyčių padažu (6,50 Lt) salotos ir kt.

Anot pašnekovo, čia galėtų būti daugiau karštų salotų – būtų lengviau rinktis atėjus pietų. Užsisakome keptos mocarelos su cukinijomis ir baltųjų skumbrių su saulėje džiovintais pomidorais.

Mocarelos salotų receptas puikus – prie kepto sūrio dera švieži salotų lapai, gaivios vynuogės ir žolelių užpilas, tačiau šįsyk patiekalas pernelyg riebus, salotų lapai per smulkiai supjaustyti. Esame šio patiekalo ragavę anksčiau, tada viskas buvo įgyvendinta tobulai, o dabar sunku skirti aukščiausią balą.

Pašnekovas dėl pusšilčių salotų (karšti tik baltosios skumbrės gabaliukai) neturi jokių priekaištų. Porcijos didelės, visų dedamųjų jose užtenka.

Išeiti dar nesirengiame, tad kiek palaukę randame vietos desertui. Pirmojo sąraše – „Mano guru“ gardėsio – nebėra, tad skanaujame plikytainių su ledais, pagardintų šokoladu ir trintomis avietėmis, dar – imbierinio kriaušių pyrago. Jei sprangoka – valgiaraštyje ilgutėlis gėrimų sąrašas. Tiesa, kai mėgini užsisakyti, paaiškėja, jog nėra kone pusės surašytų mineralinio vandens rūšių, iš 8 lietuviškų – nė vienos. Itališko mineralinio vandens kainos atbaido (5–6 Lt už 250 ml), tad mokame tiek pat – 6 Lt – už 500 ml butelį įprasto „Borjomi“. Verta žvilgtelėti į kokteilius: pašnekovas užsisako mangų, apelsinų ir imbiero kokteilį už tokią pat kainą, kokios prašoma už mineralinį vandenį.

Gavusi leidimą, nusignybu gabalėlį pyrago. Su imbierais kartais galima persistengti, tačiau čia jie skonio neužgožia, tik suteikia švelniam kriaušių įdarui šiokio tokio aštrumo. Tešla pasirodo kietoka, kaip ir mano plikytainių. Klausiu, ar pašnekovas taip irgi mano, tačiau jis purto galvą.

„Man rūpi, ką aš valgau, bet jei rūpėtų labiau, būčiau snobas“, – apgina konditerį jis. Prikandu liežuvį – gera ta tešla, gera. Ir su baru viskas gerai.

* * *

Straipsnis publikuotas dienraščio "Verslo žinios" priede "Savaitgalis" vasario 17 d.