Mikrobiologija žemės ūkyje: dirbti su priežastimis, kad tektų mažiau kovoti su pasekmėmis
Iki šiol laukuose naudojami cheminiai produktai buvo skirti tvarkytis su pasekmėmis. Tokios priemonės efektyvios ir leidžia ūkininkams tame pačiame plote ne tik užauginti daugiau maisto, bet tuo pačiu dažnai ir nesilaikyti pagrindinių agronomijos rekomendacijų. Siekiant geresnio derliaus augalus ilgą laiką buvo pigu tręšti mineralinėmis trąšomis, o su jų ligomis susidoroti cheminėmis priemonėmis. Tai suformavo atitinkamą praktiką, nors galiausiai tai atneša nepageidaujamų pasekmių.
Šiems cheminiams produktams pagaminti reikia daug iškastinio kuro, o vartotojai kuo toliau tuo stipriau reikalauja tvariau užauginto maisto. Kitas neigiamas aspektas – dėl chemijos naudojimo dirvožemių našumas ėmė kristi, vis dažniau kalbama apie dirvožemio eroziją ir netinkamumą žemės ūkio produkcijai auginti. O tai kelia realią riziką, kad ateityje šios pasekmės lems derliaus sumažėjimą ir galiausiai brangins maistą.
Vengiant tokio scenarijaus vis garsiau, ypač Europoje, ne tik kalbama, bet ir pasitelkiamos įvairios programos. Pvz., ES vykdo strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Jos tikslas – iki 2030 m. sumažinti rizikingų ir kenksmingų pesticidų naudojimą 50%, išsaugoti maistinių medžiagų praradimus iš dirvožemio 50%, sumažinti trąšų naudojimą 20%.
Į tikslą – drauge su bendraminčiais Europoje
Žemės ūkio specialistai ir šioje srityje dirbantys mokslininkai sutaria, kad tam, jog pokytis įvyktų, ūkiai neturi visiškai atsisakys trąšų ar cheminių produktų. Tačiau, kad jų naudojimas būtų efektyvesnis, turi keistis ūkininkavimo praktika.
„Mikrobiologija kaip mokslas žemės ūkyje jau yra pažengęs ir ūkiams ateityje vis labiau padės keisti savo praktiką, kurios esmė – dirbti su priežastimis, o ne dorotis su pasekmėmis. Kai dirvožemis funkciškai efektyvus, o į dirvožemį galime įdėti bakterijų, kurios fiksuoja azotą iš atmosferos, dalies cheminių trąšų tiesiog nebereikia, – apie naudingus sprendimus žemdirbiams kalba bioinžinierius Stanislav Balion, vienas iš biotechnologijų žemės ūkiui įmonės „Bioversio“ įkūrėjų ir direktorius. – Kad ši transformacija vyktų greičiau, reikia produktų ir jų veikliųjų medžiagų – mikroorganizmų. Nors mikrobiologiniai augalų biostimuliatoriai tampa vis svarbesne technologija žemės ūkyje, tokių produktų tiekimas ES rinkai vis dar problemiškas dėl registravimo skirtumų kiekvienoje šalyje ir šio proceso lėtumo.“
Šiemet „Bioversio“ tapo Europos biostimuliatorių pramonės tarybos (angl. European Biostimulants Industry Council (EBIC) nare. Anot. S. Balion, „Bioversio“ kartu su kitais EBIC nariais registracijos procedūras siekia padaryti greitesnes, o taip pat, kad mikrobiologija taptų pirmuoju pasirinkimu ūkiuose. Tai būtų saugiau ir aplinkai, ir žmogui. Be to, tokių priemonių gamyba nėra priklausoma nuo iškastinio kuro. Kaip pamename, dėl pernai kilusios iškastinio kuro krizės ir kainų šuolio cheminės trąšos brango kartais.
Siekia sutrumpinti ir palengvinti kelią iki žemdirbių
Vienas pagrindinių asociacijos EBIC vaidmenų – dirbti su institucijomis, kad biotechnologinių produktų reglamentavimas taptų unifikuotas ES šalyse ir žemdirbiams būtų pasiekiami natūralūs, saugūs augalams, dirvožemiui ir žmonėms veiklieji mikroorganizmai.
Beje, ES skatina Žaliojo kurso plėtrą ir kelia konkrečius tikslus žemės ūkiui. Pvz., pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama 50% sumažinti kenksmingų pesticidų naudojimą ir tiek pat sumažinti maistinių medžiagų praradimus iš dirvožemio. Tačiau, konstatuoja „Bioversio“ vadovas, priemonės, pvz., dirvožemio mikrobiologiniai biostimuliatoriai, leisiančios ūkiams pasiekti šių tikslų, vis dar menkai pasiekiamos.
Jis taip pat pasakoja apie vieną iš naujovių – mikroorganizmų konsorciumų registravimą.
„Galima registruoti produktus su keliais mikroorganizmų štamais, o ne vienu, kaip buvo anksčiau. Tačiau saugumo reikalavimų visais atvejais atsisakoma nebus, todėl konsorciumus registruoti yra sudėtinga, nes reikia atlikti kiekvieno produkte esančio mikroorganizmo štamo išsamų tyrimą. Jei produktas registruojamas kaip konsorciumas, iš, tarkim, dviejų mikroorganizmų, tai tyrimų procedūros ir, žinoma, kaina yra dviguba. Kol kas vienintelis pozityvus dalykas, kad mažėja administraciniai kaštai ir procesas vyksta paraleliai“, – teigia „Bioversio“ vadovas.
Bioinžinierius mano, kad žemės ūkyje naudojant biostimuliatorius trąšų visiškai atsisakyti greičiausiai nepavyks, bet cheminiai produktai visuomet turėtų būti antrasis ūkininkų pasirinkimas. Biostimuliatoriai ir Lietuvoje, ir Europoje populiarėja, žemdirbiai vis labiau supranta šių produktų naudą. Todėl svarbu užtikrinti, kad jie taptų kuo plačiau prieinami ir į rinką patektų paprasčiau.
„Biostimuliatoriai leidžia dirbti su priežastimi – užtikrinti, kad augalų šaknų sistemos geriau maitintųsi, vystytųsi, o to pasekmė – reikia mažiau cheminių produktų“, – teigia S. Balion.
