Valdantieji buldozerio žada atsisakyti, bet koreguos tik esamas pataisas dėl LRT vadovo
Su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį susitikę valdantieji pažadėjo nebesiimti skubos priimant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, o opozicija patikino nebenaudosianti filibusterio taktikos.
„Manau, kad išeitį radome. Pirmiausia turime geranoriškai pripažinti, (...) kad skubos tvarka tokių rimtų įstatymų pakeitimų daroma negali būti, skuba reiškia tik viena – nenorima išklausyti kitokios nuomonės, nenorima išklausyti ekspertų išvadų, rekomendacijų ir kad stumiama buldozeriu“, – po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais sakė G. Nausėda.
„Viena vertus, iš pozicijos pusės nebus buldozerio, kita vertus, iš opozicijos pusės, tokį pažadą išgirdome, nebus filibustinimo“, – teigė jis.
Tobulins jau esamų pataisų variantą
Seimo pirmininkas Juozas Olekas po susitikimo prezidentūroje pabrėžė, kad dėl LRT vadovo atleidimo iki vasario bus parengtas atnaujintas įstatymo pataisų projektas.
„Sutarėme, kad skubos jau nėra. (...) Turime laiko maždaug iki vasario mėnesio, kada galime dar pasitarti toliau: pozicija, opozicija ir tariantis su ekspertais“, – sakė parlamento vadovas.
Pasak jo, naujasis variantas „patobulintų dabar teikiamus siūlymus“ ir numalšintų susipriešinimą.
Paklaustas, ar ketina šaukti neeilinę Seimo sesiją dėl LRT pataisų, ar jas norėtų priimti eilinės sesijos metu pavasarį, J. Olekas tikino, kad gali būti įvairiai.
Tačiau vėliau pirmadienį, J. Olekui susitikus su žurnalistų ir kultūros protesto atstovais, paaiškėjo, kad būtų rengiamas ne naujas projektas, o koreguojamas dabartinis LRT įstatymo pataisų projektas dėl LRT vadovo atleidimo, kuris yra pasiekęs priėmimo stadiją.
Perregistruotas projektas eitų iškart į priėmimo stadiją
Anot Seimo vadovo, planuojama sudaryti darbo grupę, kuri aptartų būtent LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką paskelbus nepasitikėjimą.
„Manau, kad susidarėme bendrą vaizdą, kad galime padirbėti ir rasti kokį nors sprendimą kuris tenkintų didžiąją dalį suinteresuotų žmonių“, – teigė J. Olekas.
„Tai mūsų toks matymas – perregistruoti patobulintą projektą, ir to projekto, kuriam jau pritarta, jo nebebus, Nuodėgulio ar kokio ten, o bus normalus projektas, dėl ko bus galima balsuoti“, – aiškino jis.
Šiuo metu parlamentas svarstymo stadijoje yra pritaręs šmaikščiai opozicijos pataisai, jog atleidime turėtų dalyvauti ir demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.
Per priėmimo procedūrą ši redakcija turi būti pakeista.
Seimo pirmininkas tvirtino, kad valdantieji nori naują variantą, kuris būtų parengtas dalyvaujant darbo grupei, teikti iškart į priėmimo stadiją.
„Mes norėtume tęsti, kaip yra, – patobulinti būtent jau praėjusį svarstymą ir pateikimą projektą“, – sakė jis.
Nežino, ar dalyvaus
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė po susitikimo žurnalistams sakė, kad per susitikimą prašyta plačiau pažiūrėti LRT valdysenos klausimą, tačiau pasiūlymas neišgirstas.
„Dabar kalbama apie labai siaurą klausimą – reikia atleisti LRT direktorę kažkaip lengviau (...). Mes sakėme: gal galime nagrinėti klausimus plačiau, nagrinėti apie tarybos sudarymo principus, depolitizavimą tarybos ir t. t. Šis mūsų pasiūlymas taip ir nebuvo išgirstas – gal kažkada ateityje, bet pagrindinė žinia – kad valdantieji lieka prie šitų pataisų. Sudaro darbo grupę ir ta darbo grupė turi kažkaip nušlifuoti tą siaurą straipsnį dėl LRT direktoriaus atleidimo“, – tvirtino B. Davidonytė.
Pasak jos, asociacija dar nežino, ar dalyvaus šitoje darbo grupėje.
B. Davidonytės teigimu, pataisos, kurias norima tobulinti darbo grupėje, apima labai siaurą sritį.
„Šitos pataisos yra kelios eilutės – arba sutinki, kad būtų mažinama kartelė (LRT direktoriaus atleidimo – BNS), arba nesutinki“, – sakė ji.
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė sakė, kad sudarant darbo grupę tiesiog norima pasinaudoti žurnalistų bendruomene, jog būtų galima tas pačias pataisas atnešti į Seimą ir priimti, tikintis, kad bus mažiau įtampos.
G. Nausėda: tarybos depolitizavimą galima įtraukti kažkuriame etape
Prezidentas G. Nausėda, po susitikimo su frakcijų vadovais paklaustas, kaip vertina idėją LRT tarybą depolitizuoti, sakė, jog šį klausimą galima svarstyti.
VERSLO TRIBŪNA
„Parengti teisinį ar administracinį dokumentą turi būti paprasta ir įmonės darbuotojui, ir fiziniam asmeniui. Siekdami šio tikslo ir sukūrėme bei pasiūlėme naudotis dokumentų šablonais, kuriuos nemokamai galima rasti ir pildyti interneto svetainėje Dokumentikas.lt“, – aiškina Alina Pochodnia, daugiau kaip 20 m. apskaitos paslaugas įmonėms teikiančios UAB „Apskaita visiems“ projektų vadovė, robotinių procesų automatizavimo (RPA) sprendimų vystytoja.
Kam atiteks pensijų fonde sukaupti pinigai, jeigu pensijos nesulauksiu? Šis ir kiti klausimai neduoda ramybės pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams. Nors II pakopos pensijų fondams jau daugiau nei 20 metų ir gyventojai juose jau sukaupė 10 milijardų eurų, apie juos vis dar sklando ne vienas mitas. Čia aptariame dažniausius klaidingus įsitikinimus ir paaiškiname, ką iš tiesų verta žinoti apie kaupimą II pakopoje.
Akcijų pardavimo sandoris, dar vadinama įsigijimo ir susijungimo sandoriu (angl. M&A) ir rizikos kapitalo investavimo sandoris (angl. VC) – du sandorių tipai, minimi kalbant apie įmonių įsigijimus ir investicijas į įmones. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi – ne tik teorijoje, bet ir praktikoje? Kas dažniausiai pakiša koją, atrodytų, daug potencialo turinčiam sandoriui, ir kaip rinkoje vykstantys procesai keičia sandorių realijas?
Akcijų pardavimo sandoris, dar vadinama įsigijimo ir susijungimo sandoriu (angl. M&A) ir rizikos kapitalo investavimo sandoris (angl. VC) – du sandorių tipai, minimi kalbant apie įmonių įsigijimus ir investicijas į įmones. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi – ne tik teorijoje, bet ir praktikoje? Kas dažniausiai pakiša koją, atrodytų, daug potencialo turinčiam sandoriui, ir kaip rinkoje vykstantys procesai keičia sandorių realijas?
„Tai nėra kažkoks klausimas, kurio negalima svarstyti, kuris yra tabu. Ne, jokiu būdu ne. Manau, kad tai taip pat gali būti įtraukta į diskusiją, ar šitame etape, ar vėlesniame etape“, – sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad jo ir Seimo į tarybą deleguojami nariai yra „nepriklausomi kaip asmenybės“.
„Ir jie tikrai nebėgioja klausinėtis to asmens arba tos institucijos, kuri jį delegavo, kaip jam čia reikėtų pasielgti vienu ar kitu atveju. Jeigu jūs apeliuojate į mane, aš tokių diskusijų ir tokių raginimų arba sakymų, ką kažkas turi daryti, niekada nesu išreiškęs“, – pabrėžė G. Nausėda.
R. Žemaitaitis nepritaria
Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis BNS sakė, kad jo frakcija nepritaria naujo LRT įstatymo pataisų projekto rengimui. Pasak „aušriečių“ vedlio, pirmiausia parlamentas turi priimti sprendimą dėl svarstymo stadiją praėjusių pataisų.
„Šitą procedūrą turi pabaigti. Mes dar kartą jiems sakome – jūs negalite pradėti kažko naujo, kol nėra pabaigta procedūra. Tai turi pabaigti šitą procedūrą, gi nerealu svarstyti klausimą, kol nebaigta viena procedūra“, – teigė R. Žemaitaitis.
„Nežinau, kokio turi būti neraštingumo kolegos Seimo nariai, kurie net nesupranta, ką šneka. Tai yra įvykęs pateikimas, yra įvykęs svarstymas, pataisos yra užregistruotos, komitetas turi išnagrinėti ir jeigu komitetas pritartų, kaip pavyzdys, neigiamam sprendimui, tai tokiu atveju tu gali tada šnekėti apie kitus dalykus“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, ar opozicija nebesiims filibusterio taktikos dėl LRT pataisų, teigė, jog tai parodys naujo projekto rengimo procesas.
„Mums pavyko įtikinti valdančiuosius skubos atsisakyta. Pavyko įtikinti valdančiuosius sukurti darbo grupę, ekspertinę, aukšto lygio, nestumti ir įstatymo pataisų, o dabar pirma reikia sulaukti darbo grupės rezultato“, – BNS teigė L. Kasčiūnas.
„Kai jie sugeneruoja tam tikras idėjas dėl LRT valdysenos, tada grįžtame prie įstatymo projekto jau po darbo grupės darbo rezultato. (...) Jeigu procesas vyks taip, kaip mes kalbėjome, skaidriai, gražiai, įveikęs abejones, tokiu atveju mes aiškiai sakome, kad tada mes irgi svarstysime, kokių priemonių imtis arba nesiimti, dalyvauti konstruktyviai procese“, – pridūrė jis.
L. Kasčiūno nuomone, naujosios LRT įstatymo pataisos Seimo salę turėtų pasiekti tik per eilinę pavasario sesiją.
„Jie (valdantieji – BNS) kalba per vasarį, bet pagal visą laiką tai neišvengiamai yra pavasario sesijos reikalas, kitu atveju tai vėl primintų buldozerį. Labai aiškiai suvokiame, kad pirma turi būti padarytas pažadas, kad iki vasario vidurio dirba darbo grupė“, – sakė jis.
Ragina LRT tarybą atsistatydinti
BNS skelbė, kad valdantieji planavo dar praėjusį ketvirtadienį priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Tačiau sustreikavus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projektas įstrigo komitete. Dėl to buvo atšauktas ir suplanuotas neeilinis Seimo posėdis.
Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, G. Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė yra paraginę LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.
LRT taryba planavo šį klausimą svarstyti sausio pabaigoje, tačiau jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS sakė sieksiantis paankstinti tarybos posėdį.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei pastarosiomis savaitėmis surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10.000 žmonių.
