G. Šimkus: infliacija kitais metais išliks pakylėta, ją skatins mokesčiai, pensijų pinigai
Anot jo, vidutinė metinė infliacija kitąmet bus kiek žemesnė nei šiemet, tačiau išliks didesnė nei įprastas 2% lygis.
„Artimiausiais metais mokesčių įtaka bus dar didesnė negu pastaruoju metu. 2026–2028 m. laikotarpiu mokestiniai pakeitimai sudarys apie ketvirtadalį infliacijos. Jeigu mes išeliminuotume šitą poveikį, matytume, kad infliacija Lietuvoje svyruotų tarp 2 ir 2,5%, tai yra to mums įprasto infliacijos lygio“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„2026 m. kainų augimas vis dar bus pakylėtas, o vėliau numatome, kad sparta turėtų nuosekliai lėtėti“, – teigė jis.
LB prognozuoja, jog vidutinė metinė infliacija kitais metais sieks – 3,1% (šiemet – 3,5%). Pasak G. Šimkaus, vėlesniais metais ji turėtų artėti prie „įprasto infliacijos lygio“: 2027 m. – 2,6%, 2028 m. – 2,5%.
Anot centrinio banko vadovo, kainų didėjimą lemia paslaugų infliacija, taip pat maisto produktų brangimas.
„Jų brangimą nulemia dveji veiksniai: viena – brangstančios žaliavos, o antra – didėjantys mokesčiai. Akcizai tabakui ir alkoholiui sudaro apie ketvirtadalį maisto infliacijos“, – sakė G. Šimkus.
Jo teigimu, infliaciją jau šiemet didino išaugę akcizai iškastiniam kurui, tabakui ir alkoholiui bei daliai degalų pritaikyta CO2 dedamoji.
G. Šimkaus teigimu, prie šių veiksnių kitąmet prisidės ir įsigaliosianti vasarą priimta mokesčių reforma: „Lengvatinio PVM tarifo padidinimas, PVM lengvatos šilumos energijai atsisakymas, 10% saugumo mokestis draudimo sutartims.“
Nuo sausio taip pat įsigalioja antros pakopos pensijų reforma, kuri, LB prognozėmis, kitąmet skatins vartojimą, nes į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. Eur žmonių atsiimtų pinigų.
Pasak G. Šimkaus, jos įtaka infliacijai bus „kur kas mažesnė“ nei mokesčių: „Poveikis yra paklaidos ribose.“
