Seimas po pateikimo pritarė naujam LRT įstatymo projektui, opozicija negrįš į salę, kol nebus užsakytas ekspertinis vertinimas

Papildyta balsavimo rezultatais, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės komentaru.

Socialdemokratų ir valdančiosios koalicijos partnerių trečiadienį registruotose pataisose numatyta, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą slaptai balsuoja daugiau kaip pusė, tai yra bent septyni tarybos nariai iš 12. Pagal dabar galiojančią pernai pakeistą tvarką, LRT vadovui atleisti reikia su viešuoju interesu susijusio pagrindo ir aštuonių tarybos narių balsų, balsuojant atvirai.

„Šiuo projektu siekiama patobulinti LRT valdymo mechanizmą, sustiprinti LRT tarybos nepriklausomumą, – sakė projektą pristatęs socialdemokratas Audrius Radvilavičius. – Atviras balsavimas tokio jautrumo klausimais, gali daryti tiesioginį ir netiesioginį spaudimą LRT tarybos nariams. Viešojo transliuotojo vadovo paskyrimas yra itin svarbus sprendimas.“

A. Radvilavičius tikino, kad slaptas balsavimas niekaip neprieštarauja demokratijos principams.

„Pagal projektą LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų, jei netinkamai vykdo įstatymo numatytas funkcijas ir jei LRT taryba nepatvirtina jo metinės ataskaitos“, – kalbėjo A. Radvilavičius.

Kaip dėl LRT įstatymo pakeitimo balsavo Seimo nariai, galite matyti žemiau. Įstatymo projektą gausiausiai palaikė socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ frakcijos. Jam prieštaravo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. 

Dar vėliau buvo balsuojama, kad projektas būtų priimtas skubos tvarka ir tam taip pat pritarta. Už balsavo 73, prieš – 37, susilaikė – 1.

Šis Seimo pirmininko sprendimas sukėlė daug neigiamų emocijų ir šūksnių Seimo salėje.

Toliau įstatymo projektas bus svarstomas Kultūros komitete, Seimo posėdžio vedėjas Raimundas Šukys tikino, jog visi pasiūlymai dėl įstatymo koregavimo galės suplaukti komitetui. Pats įstatymas Seimo salėje bus svarstomas jau gruodžio 16 d. 

Dalis Seimo narių pabrėžė, kad svarstant šį įstatymą buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų. Opozicija surinko keliasdešimt parašų, kad būtų priimtas įstatymo ekspertinis vertinimas bei paliko posėdžių salę – pažadėjo negrįžti tol, kol nebus užsakytas išorinis šio teisės akto pakeitimo ekspertinis vertinimas.

Posėdžių salę paliko konservatoriai, liberalai ir demokratai.

„Kol jis (ekspertinis vertinimas – BNS) nebus pradėtas, tol mes negrįšime į salę. Valdantieji, panašu, kad laikosi pozicijos, kad yra priimtas Seimo sprendimas dėl skubos ir tai reiškia, kad ekspertinio vertinimo nedarys. Taip pasakė ponas (Raimondas – BNS) Šukys“, – žurnalistams sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.

Dalis opozicijos narių savo darbo vietas Seimo salėje buvo pasipuošę plakatais „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ – tokiu pat simboliu, kuris buvo naudojamas to paties pavadinimo proteste gruodžio 9 d. 

Opozicija stebėjosi klausimo skuba

„Šalis susiduria su hibridinėmis atakomis, tačiau pasirodo, svarbiausias klausimas yra LRT vadovo skyrimas. 10.000 protestuotojų atėjo ir jums labai aiškiai pasakė: „Nekiškit nagų prie laisvo žodžio“. Premjerė sakė, kad jos širdis – su protestuotojais. Tai kaip ji balsuos? Su kuriais žurnalistais aptarėte šį projektą?“ – klausė parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Rima Baškienė atkreipė dėmesį, jog įstatymas keičiamas fragmentiškai, nesukuriant darbo grupės.

„Aiškinate, kad „viešasis interesas“ – neapibrėžta sąvoka. Galbūt tuomet galėtumėte tiksliau apibrėžti „netinkamą įstatymu numatytų funkcijų vykdymą“?“ – klausė konservatorė Ingrida Šimonytė.

A. Radvilavičius teigė, jog LRT vadovo funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos radijo ir televizijos įstatyme.

Parlamentarė Agnė Širinskienė pakartojo A. Anušausko klausimą dėl įstatymo projekto derinimo su žurnalistais. A. Radvilavičius pripažino, jog Seimo nariai su jokiais žurnalistais įstatymo projekto neaptarė. 

„Socialdemokratai, kas jums atsitiko, kad teikiate tokius antidemokratiškus įstatymus? Tokia perpildyta posėdžio darbotvarkė, dirbame be pertraukų, įstatymas vakar registruotas. Kodėl reikalinga tokia skuba?“ – klausė ir liberalė Edita Rudelienė.

A. Radvilavičius teigė, kad skubama tam, kad įstatymas įsigaliotų nuo tam tikros datos kitais metais.

Baksnojo į LRT audito išvadas

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė ragino balsuoti už.

„Prisipažinsiu, esu LRT fanė. Ačiū už tai LRT tarybai. Priminsiu, dėl ko kilo visas šitas šurmulys – prisiminkite audito išvadas. Už audito išvadas atsakinga LRT vadovė, – sakė B. Vėsaitė ir vardijo LRT audito nustatytus trūkumus. – Mes ginčijamės, ar 7, ar 8 žmonės balsuos dėl LRT vadovo atleidimo. Tai yra niekinga. Peržiūrėjau BBC, peržiūrėjau Švedijos nacionalinių transliuotojų parinkimą ir buvo pasakyta, kad jie turi būti neutralūs ir objektyvūs. Kur (LRT) objektyvumo kriterijus?“

Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, jog B. Vėsaitės pasisakymas atskleidžia, jog įstatymo pakeitimu siekiama keisti dabartinę LRT vadovę. Ji pabrėžė, kad yra mažinamas LRT nepriklausomumas, nes kriterijai, kuriais remiantis galima atleisti LRT vadovą, nėra aiškiai apibrėžti.

„Įvyko dešimtūkstantinis protestas, jūs sakėte, kad turėsime laiko diskutuoti, parengti gerą projektą. Jūs norite užvaldyti nacionalinį transliuotoją, kad jus gražiau parodytų. Tai yra pagrindinis motyvas šiam įstatymui priimti“, – sakė G. Skaistė.

Konservatorius Audrius Petrošius atkreipė dėmesį, kad nė vienas ministras nepasirašė įstatymo projekto.

I. Ruginienė: tai Seimo narių teikiamas projektas

„Jūs turite turbūt Seimo narių paklausti, nes tai ne Vyriausybės projektas, o Seimas teikia šį projektą“, – LRT radijui ketvirtadienį ryte sakė I. Ruginienė.

Vis dėlto ji atmetė nuogąstavimus, kad siūlomi pokyčiai kėsinasi į žodžio laisvę.

„Tai visiškai nesusiję su žodžio laisvės apribojimu“, – kalbėjo premjerė.

„Įdėjome labai objektyvius, išplėstus kriterijus, kad būtų galima turėti kuo daugiau saugiklių atleidimui, kad tas struktūrinis pakeitimas būtų iš tikrųjų struktūrinis“, – sakė I. Ruginienė.

I. Ruginienė sakė, kad jeigu priimtos pataisos netiks žiniasklaidos bendruomenei, Vyriausybė Seimo pavasario sesijoje pasiūlys vėl keisti įstatymą.

„Jeigu bendruomenė manys, kad saugiklių yra per mažai, aš pasirengusi išnaudoti pavasarį, kad tų saugiklių būtų daugiau“, – teigė ministrė pirmininkė.

Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei. 

„Šiandiena įeis į istoriją kaip viena gėdingiausių dienų parlamento istorijoje. O mes, pilietinė visuomenė turime savaitę. Apie tai, ką mes planuojame toliau pranešime artimiausiu metu. Akivaizdu, kad protestai turi tęstis ir plėstis“, – po balsavimo sakė Birutė Davidonytė, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė.

„Pamenat, premjerė Inga Ruginienė pasakojo, kad ji už žiniasklaidos laisvę? Šiandien Seime balsavo už akivaizdžiai antikonstitucinį LRT įstatymo pataisų stūmimą skubos tvarka. Vaida Aleknavičienė irgi pasakojo pasakas, kad nepritaria tokioms pataisoms, šiandien balsavo už. Kitas buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis buvo tas statytinis, kuris ne tik balsavo už, bet ir paprašė skubos. Vienintelė balsavusi prieš – Dovilė Šakalienė, jai didelė pagarbą, nes nėra lengva taip išsiskirti socdemų minioje“, – rašė B. Davidonytė.

Ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą

Opozicija sako, kad valdantieji šiomis pataisomis nepasiūlo geresnio visuomeninio transliuotojo veiklos reglamentavimo ir nori įrodyti, kad gali priimti kokius nori įstatymus skubos tvarka.

„Tai tokia akivaizdi deklaracija, kad va papūskite (mums – BNS), mes galime taip padaryti ir padarysime. (...) Todėl ir skuba, nes nori tą įstatymą priimti bet kokia kaina, nors puikiai žino, kaip toliau su tuo įstatymu vyks“, – žurnalistams Seime prieš posėdį ketvirtadienį sakė konservatorė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, nors valdantieji kritikuoja dabartines įstatymo nuostatas, nieko geriau nepasiūlo.

„Sako, kad viešasis interesas yra labai išplaukusi sąvoka, o netinkamas pareigų vykdymas yra labai konkreti sąvoka, leiskit paklausti?“ – teigė buvusi premjerė.

„Yra akivaizdus susitarimas, akivaizdi valia šitos daugumos padaryti taip, kad televizorius nerodytų negražiai ir visą laiką tokiais atvejais pradedi nuo LRT“, – sakė I. Šimonytė.

Anksčiau teiktas įstatymo pataisas inicijavo mažesnieji koalicijos partneriai „aušriečiai“ ir „valstiečiai“, tačiau demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio teigimu, naujosios pataisos rodo, kad pokyčių LRT įstatyme iš tikrųjų siekia didžiausią frakciją Seime turintys socialdemokratai.

„Tas pirmas buldozeris, pasinaudojant dviem mažesnėmis politinėmis torpedomis, nepaėjo. Tai dabar mes matom tikruosius autorius, kas yra šitos pertvarkos ir LRT nepriklausomo valdymo naikinimo iniciatoriai – tai yra socialdemokratai“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, kitą savaitę numatytos šio įstatymo pataisų svarstymo ir priėmimo stadijos, o tai reiškia, kad valdantieji šiam projektui taiko skubą.

„Tai reiškia, kad bus pažeistas Konstitucinio Teismo nustatytas labai aiškus išaiškinimas, kad ypatingais atvejais galėtų būti taikoma skubos tvarka. Tai yra antikonstituciniai veiksmai, už kuriuos politinę atsakomybę turės prisiimti Seimo pirmininkas“, – teigė demokratų vedlys.

Jei valdantieji projektą svarstys skubos tvarka, opozicija ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Mes išnaudosime visas tiek procedūrines, tiek teisines galimybes, kad šitą buldozerį sustabdyti“, – sakė S. Skvernelis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad socialdemokratai sulaužė pažadą prieš naujų LRT įstatymo pataisų registravimą pasitarti su žurnalistų bendruomene.

„Registravo tokias pačias iš esmės analogiškas pataisas ir tai padarė dėl vieno paprasto dalyko, nes nori apeiti ekspertinio vertinimo reikalavimą, kuris šiek tiek bent jau pristabdytų procesą. Nori skubos, nori sutvarkyti, perlaužti šį klausimą iki rudens sesijos pabaigos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalai ketvirtadienį surengė akciją, kurios metu Seimo socialdemokratams įteikė Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.

„Gal pasiskaitys, gal suvoks, kad bendrininkavimas ir pataikavimas, įgalinimas tokių partnerių, kuriuos jie pasirinko, yra pavojingas valstybei. Tai nėra vien tiktai apie juos, apie šią valdančią daugumą, bet apie žiniasklaidos laisvę, apie mūsų demokratijos silpninimą. Dabar tikrai yra laikas atsikvošėti“, – kalbėjo parlamentarė.

Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo, policijos teigimu, dalyvavo apie 10.000 žmonių, telekomunikacijos įmonių duomenimis – bent 20.000.