4 mitai apie kaupimą pensijai: ko tikėtis iš tiesų
Mano sukaupti pinigai atiteks bankui arba „Sodrai“
Tai vienas didžiausių mitų, keliančių nerimą pensijų kaupimo dalyviams. Tiesa ta, pinigai yra žmogaus nuosavybė ir jie jokiais būdais neatitenka nei pensijų fondų valdymo įmonei, nei „Sodrai“.
Visos gyventojo sukauptos lėšos yra paveldimos, jeigu žmogus pensijos nesulauktų. Jeigu žmogus pensijos sulaukia, jis gali įsigyti pensijų anuitetą ir pasirinkti vieną iš trijų anuiteto rūšių, iš kurių dvi – su paveldėjimo galimybe.
Anuitetas – tai periodinė pensijų išmoka, kai sukauptas turtas „paverčiamas“ reguliariais mokėjimais visam likusiam gyvenimui, nepriklausomai nuo to, kiek žmogus gyvens.
Net ir pasirinkus anuitetą šios lėšos neatitenka nei pensijų fondų valdymo bendrovei, nei „Sodrai“. Jos laikomos ir investuojamos specialiame fonde, iš kurio mokami pinigai pensijos sulaukusiems II pakopos dalyviams. Išmokos apskaičiuojamos maždaug 20 metų laikotarpiui – apytikriai tiek vidutiniškai gyvena pensijos sulaukę lietuviai.
Jeigu žmogus gyventų ilgiau, jis išmokas gautų visą gyvenimą ir šios išmokos viršytų sumą, kuri buvo sukaupta. Trumpiau gyvenantieji išmokų gautų mažiau, tačiau tiek, kiek reikėtų iki gyvenimo pabaigos.
II pakopos išmokos bus menkas priedas prie „Sodros“ pensijos
Tai mitas – šiuo metu gyventojai II pakopos pensijų fonduose kaupia tik pusę numatyto laiko – 20 metų ar trumpiau, kai, palyginti, jų darbingas laikotarpis siekia 35 – 40 metų. Ir jau dabar vidutinė II pakopos pensijų fondo išmoka vidutinę senatvės pensiją tikėtina padidina apie 10 proc.
Dar po 20 metų dėl įmokų, kurios didėja augant atlyginimams ir dėl sudėtinių palūkanų efekto, II pakopos pensijų fondų išmokos papildomai turėtų sudaryti 20 – 30 proc. „Sodros“ senatvės pensijos. Tokiu scenarijumi, jeigu šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 720 eurų, su II pakopos pensijų fondų išmokomis ji galėtų sudaryti ir 1000 eurų.
Žinoma, dar po 20 metų „Sodros“ pensija bus, tikėtina, keleriopai didesnė, bet ir II pakopoje sukaupta suma bei anuitetų išmokos gali reikšmingai išaugti.
Pensijų fonduose pinigai ne auga, o nuvertėja
Tai mitas. Lietuvos banko duomenimis*, per kiek daugiau nei paskutinius 5 metus – nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios – vidutinis metinis visų II pakopos pensijų fondų vertės pokytis buvo 9,43 proc. Palyginti, tuo pačiu laikotarpiu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo apie 6,8 proc.**
Istoriškai pasaulio akcijų rinkos per ilgus laikotarpius uždirba apie 7–10 proc. metinę grąžą, o įvertinus infliaciją – apie 5–7 proc. Tai natūralus ilgalaikio investavimo ciklas, kuriuo remiasi ir pensijų fondai.
Kitaip tariant, apie nuvertėjimą galima būtų kalbėti tik tada, kai investicijų grąža neatsvertų infliacijos, tačiau pastaraisiais metais II pakopos fondų rezultatai infliaciją ne tik padengė, bet ir viršijo.
II pakopa yra labai patogus būdas auginti lėšas – įmokos pervedamos automatiškai ir periodiškai, lėšas valdo profesionalūs valdytojai, o pensijų fondų valdymo bendroves prižiūri Lietuvos bankas. Savarankiškiems investuotojams tokia grąža nėra savaime suprantama ir lengvai pasiekiama.
Reikėtų nepamiršti ir to, kad paskatą kaupti suteikia valstybė. Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė prideda 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką, kuri 2026 metais viršys 400 eurų.
Savarankiškai investuoti sugebėčiau žymiai geriau
Deja, bet tai mitas. Pirmiausia dėl to, kad „Artea Asset Management“ vertinimu, tik kas dešimtas II pakopos pensijų fondų dalyvis apskritai yra pasiruošęs investuoti savarankiškai. Daugelis žmonių nėra bandę to daryti anksčiau.
„Investicinių galimybių pasirinkimas išties yra didžiulis, tačiau tam reikia daugiau žinių nei, pavyzdžiui, padėti indėlį banke. Be to, lengva susižavėti nerealiomis grąžomis, kurias siūlo įvairios sukčių platformos. Realiai investicinė grąža gali būti uždirbama tik turint žinių ir nuolat sistemingai bei atsakingai valdant investicijas.
Atsakingam savarankiškam investavimui reikėtų skirti nemažai laiko – nuolat sekti ekonomines naujienas, vertinti rizikas, analizuoti portfelį ir priimti sprendimus. Pensijų fonduose profesionalūs investicijų valdytojai visa tai atlieka už jus“, – sako „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.
VERSLO TRIBŪNA
Kam atiteks pensijų fonde sukaupti pinigai, jeigu pensijos nesulauksiu? Šis ir kiti klausimai neduoda ramybės pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams. Nors II pakopos pensijų fondams jau daugiau nei 20 metų ir gyventojai juose jau sukaupė 10 milijardų eurų, apie juos vis dar sklando ne vienas mitas. Čia aptariame dažniausius klaidingus įsitikinimus ir paaiškiname, ką iš tiesų verta žinoti apie kaupimą II pakopoje.
Portugalijos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu yra viena patraukliausių net tik Europoje, bet ir pasaulyje dėl stabilios ekonominės aplinkos, palankaus klimato, sparčiai augančio turizmo ir užsienio investuotojų susidomėjimo.
Prestižiniuose Europos šalių pensijų fondų apdovanojimuose „IPE European Pension Fund Awards“ „Kylančios žvaigždės“ (Rising star) apdovanojimą* pelnė „Artea“ III pakopos pensijų fondas „Artea Ambicingas Active 16+“.
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
*Šaltinis: Lietuvos bankas
** Šaltinis: https://osp.stat.gov.lt
Svarbu žinoti. „Artea“ pensijų fondus valdo UAB „Artea Asset Management“. Investavimas susijęs su rizika, o tai reiškia, kad pensijų fondo vieneto vertė gali tiek kilti, tiek kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.
