VŽ rekomenduoja: šventiniai renginiai

Gruodžio 19 d. 18 val. Nacionalinis Kauno dramos teatras minės 105-uosius gyvenimo metus, tradiciškai šią dieną rengiama „Auksinių teatro rūtos šakelių“ šventė. 

Apdovanojimų vakarą vainikuos kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ciklo „Polyhomophonia / 1971–1972“ premjera (24 preliudai, fugos ir postliudai fortepijonui 24 tonacijose), kūrinius atliks pianistas Motiejus Bazaras. Pasak autoriaus, „tai nėra pramoginė muzika, tačiau šiandien, kai pramogų daugiau nei reikėtų, ji gali tapti atgaiva ir galimybe atrasti kitokius muzikinius įspūdžius. Kamerinio kūrinio premjera teatro scenoje leidžia kiekvienam klausytojui savo vaizduotėje kurti garsų sužadintus siužetus – įsiklausyti čia ir dabar, kiekvienam savaip.“

Gruodžio 19 d. 19 val. Nacionaliniame operos ir baleto teatre – lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro sukurto vienaveiksmio baleto „Moving Rooms“ premjera. 

„Moving Rooms“ K. Pastoras sukūrė 2008 m. dirbdamas su Nyderlandų nacionaliniu baletu, vėliau į savo repertuarus šį baletą įtraukė Lenkijos bei Čekijos nacionalinių baletų trupės. 

„Man nereikėjo prieš lietuviškąją premjerą sugrįžti prie „Moving Rooms“, nes kūrinys ir nebuvo pamirštas. Tai abstraktus, labai fiziškas, kupinas emocijų spektaklis, kuriame scenos šviesos veikia tarsi savarankiškas personažas, keičiantis erdvę. O būtent erdvė, kurioje pasirodo šokėjai, čia be galo svarbi. Nes erdvė juk gali būti visokia: bauginanti, kelianti klaustrofobiją arba guodžianti, intymi. „Moving Rooms“ – tai ir yra judančios erdvės, keliančios mums skirtingas emocijas“, – sako choreografas. Pasak jo, „tai spektaklis, kuriame nerasite įprastos baletinės vaidybos. Tai jokiu būdu nėra šokio teatras. Solistai čia turi pasitikėti savimi ir nebijoti atskleisti savo asmenybės spalvų“. Savo sukurtą baletą K. Pastoras vadina „moderniu spektakliu, skirtu klasikinio baleto trupei“. 

Gruodžio 19 ir 22–23 d. 10–17 val. „Lapo“ redakcija kviečia į atvirų durų dienas VILNIUS TECH Architektūros fakulteto 4-ojo aukšto erdvėje. 

Ten pat įsikūrė ir pirmasis pasitikėjimu grįstas knygynas, kuriame galima bet kada įsigyti knygų.  Atvira leidyklos „Lapas“ erdvė yra bendras leidyklos ir partnerių projektas, kuris, tikimasi, taps gyvu kultūriniu tašku: planuojama čia burti architektūros, literatūros ir miesto kultūros entuziastus, rengti susitikimus, knygų pristatymus.

Gruodžio 19, 20 d. Vilniaus ir Kauno geležinkelio stotyse toliau veikia atvira scena „Open Stage“, kurioje kiekvienas iš anksto užsiregistravęs gali pasidalinti savo atliekama muzika. 

O sekmadienį, 21 d. 16 val., Vilniaus geležinkelio stotyje Giedrius Nakas pagros gražiausius savo kūrinius iš albumų „No Fear, Full of Love“ bei „The Dream I Forgot“, taip pat – ir naujus, ir visiems žinomus kalėdinius kūrinius. 

Informacija apie renginius – ČIA. 

Šį savaitgalį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, veikia tradicinis Kalėdinis dizaino skveras.

Pranešama, kad šiemet jame dalyvauja daugiau nei 60 dizainerių ir kitokių kūrėjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos ir Ukrainos. Todėl, pasak rengėjų, tai yra „ne tik mugė, bet ir vieta, kurioje atsiskleidžia šiuolaikinės kūrybos pulsas – nuo minimalistinės keramikos ir subtilių papuošalų iki drabužių, kvapų, kalėdinių žaisliukų ir unikalių mažųjų interjero detalių“. 

Gruodžio 19, 20 d. skveras veikia nuo 11 iki 19 val. gruodžio 21 d., sekmadienį, – nuo 11 iki 16 val. 

Gruodžio 20 d. 16 val. Vilniuje, Sapiegų rūmuose, 2025-ųjų „Judančių vaizdų Sapiegų rūmuose“ ciklą užbaigs JAV menininkės ir kino kūrėjos Erickos Beckman atrinktų filmų peržiūra. 

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Niujorke, apsupta bendraminčių iš performanso, videomeno ir avangardinės muzikos, menininkė kuria filmus, kuriuose žaidimas ir sportas tampa priemonėmis nagrinėti santykį tarp privataus ir viešojo „aš“. 

E. Beckman kūriniuose įprastą naratyvą pakeičia žaidimo logika, įsukanti personažus į ne visada lengvai suprantamus pergalės ir pralaimėjimo ciklus, kuriuose susipina atsitiktinumas ir uždarų sistemų principai. Šiuose filmuose autorė pirmiausia kalba apie varžymąsi, galios žaidimus ir kontrolės mechanizmus šiuolaikinėje visuomenėje, taip pat – apie chaose gimstančių naujų galimybių potencialą. 

Nuo gruodžio 20 d. iki sausio 7 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, rodoma penkių filmų programa „Kalėdos vis tiek ateis“, kurioje susitinka nostalgija, moraliniai pasirinkimai, susikaupimas, žmogiškas artumas ir tylūs jausmai.

Pavadinimu „Kalėdos vis tiek ateis“ norime pasakyti, kad, nepaisant nerimo ar dalykų, kurių kontroliuoti negalime, šventės ateis ir bent trumpam suteiks progą nurimti, pasidžiaugti mažais dalykais, mylimais žmonėmis. Ramybės ir saugumo užuovėją gali suteikti ir kinas, sako programos rengėjai. Joje – Jimo Jarmuscho „Negyvėlis“ („Dead Man“, 1995) – hipnotizuojantis, nuo klasikinio vesterno nutolęs filmas apie kelionę, kurioje ribos tarp gyvenimo ir mirties ima nykti. Johnny Deppo įkūnytas herojus, netikėtai atsidūręs laukiniuose Vakaruose, keliauja per keistą, kartais žiaurų, kartais groteskišką pasaulį. 

Franko Capros „Nuostabus gyvenimas“ („It’s a Wonderful Life“, 1946) – neatsiejama kalėdinio kino kanono dalis ir vienas labiausiai atpažįstamų visų laikų filmų. Sukurtas po Antrojo pasaulinio karo, jis tapo vilties spinduliu pasauliui, pavargusiam nuo netekčių.

Erico Rohmero „Mano naktis su Mod“ („Ma nuit chez Maud“, 1969) – vienas ryškiausių prancūzų Naujosios bangos filmų, kuriame veiksmas vystosi per pokalbius, abejones ir intelektines provokacijas. 

„Gyventi“ (rež. Akira Kurosawa, „Ikiru“, 1952) – tylus, bet giliai jaudinantis filmas apie žmogų, kuris, susidūręs su mirties neišvengiamybe, pirmą kartą iš tikrųjų pradeda gyventi. Biurokrato kasdienybė, ilgus metus atrodžiusi saugi ir prasminga, subyra akimirksniu, atverdama klausimą: kas iš tiesų svarbu? 

Davido Leano „Atgimusi meilė“ („The Passionate Friends“, 1949) – subtilus, elegantiškas pasakojimas apie meilę, kuri nepaiso paprastų apibrėžimų

Gruodžio 21 d. 12 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje prasideda Kalėdų ciklo koncertai, jį pradės Lietuvos berniukų ir jaunuolių chorai „Ąžuoliukas“, „Varpelis“, „Gintarėlis“ ir jų draugai. 

Pirmajame ciklo koncerte skambės italų baroko kompozitoriaus A. Vivaldi „Gloria“ – džiaugsminga šlovinimo giesmė iš 12-os trumpų, kontrastingų dalių.

Tos pačios dienos vakarą, 21 d. 19 val., – Čiurlionio kvartetas, akordeono ir kontraboso duetas „Dyad“ iš Belgijos. Pasak koncerto rengėjų, Didier Laloy ir Adrieno Tybergheino dueto programų varomoji jėga – perkusiniai ritmai, aštrūs rifai ir trykštantys akordeono motyvai, derinami su elektriniu kontrabosu, išnaudojančiu visas savo garsines galimybes. Koncerte skambės D. Laloy ir A. Tybergheino kompozicijos. 

Gruodžio 27 d. 19 val. – „Kalėdos su Lietuvos kameriniu orkestru (LKO) ir Sergejumi Krylovu“, viso Kalėdų ciklo, kurį užbaigs Naujamečiai koncertai Filharmonijoje, Šv. Jonų bažnyčioje ir Vilniaus Gaono žydų muziejuje, programa ČIA.

Naujos parodos 

Gruodžio 20 d. 14 val. Vilniuje, „Dūmų fabrike“ (Dūmų g. 5), atidaroma pirmoji Naujosios Vilnios architektūros paroda. 

Pasak jos rengėjų, paroda – nestandartinio formato: vientisoje 75 m ilgio ekspozicijoje – 213 vaizdų: brėžiniai, tekstai, eskizai, 3D rekonstrukcijos, šiuolaikinės ir istorinės nuotraukos, kadrai iš asmeninių archyvų, per dešimtmečius neatpažįstamai pakitusių vietų fiksacija. 

Parodos autoriai kartu su bendruomene fiksavo tai, kas formuoja Naujosios Vilnios veidą – nuo smulkių detalių, medžiagiškumo ir spalvų iki milžiniško, paslaptingo ligoninės parko, savotiško rajono „Versalio“, visa tai papildyta gyventojų pasakojimais apie vietas, kurių jau nebėra, ir prisiminimais, kurie vis dar gyvi.

Parodos kūrybinė grupė: Maksimas Zacharovas, Julija Čiapaitė-Jurevičienė, Emilija Martinkevič, Kotryna Misiūnė, Inesa Adamonytė, Tomas Suboč, Algis Motuza, Tomasz Bozerocki, Vilius Barkauskas, Rasa Aleksaitė, Jonas Čekuolis ir Andrej Cvetochnick. Projektą „Naujoji Vilnia – kokia ji?“ vykdo Asociacija „Naujosios Vilnios miesto bendruomenė“. 

Daugiau informacijos – renginio „Facebook“ paskyroje. 

Gruodžio 20 d. 19 val. Šiauliuose, Nepriklausomoje meno projektų erdvėje „Garažas“ – Ramintos Juozapavičiūtės–Maivydos parodos „Paroda Nr. 15 | Shape Shifting“ atidarymas. 

Pasak rengėjų, paroda skirta šiuolaikinei raganos simbolikos interpretacijai, joje menininkė tyrinėja vieną esminių raganos savybių – gebėjimą keisti formą. Tai suvokiama kaip vidinės evoliucijos, prisitaikymo, pasipriešinimo normoms ir kūrybinės laisvės metafora. „Shape Shifting“ ragana tampa šiuolaikinio žmogaus saviieškos ir stiprybės simboliu.

Visi kūriniai sukurti risografijos technika, pasižyminčia ryškiomis, nenuspėjamomis spalvomis ir sluoksniuotais atspaudais, kurių kiekvienas – pusiau unikalus. Ši vizuali, maištinga spaudos estetika organiškai dera su raganos įvaizdžiu – ryškiu, laužančiu taisykles ir stereotipus.

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A) atidaryta paroda „Pamatyk nematytą, nes jei nepamatysi, tai ir nebepamatysi“. 

Joje Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, saugantis daugiau nei 70.000 eksponatų, pirmą kartą pristato atviros lankomos saugyklos idėją ir kviečia pamatyti maždaug pusę savo saugyklose saugomų artefaktų.  

Iš rekonstruojamų saugyklų į dienos šviesą iškeltos muziejinės vertybės – keramika, stiklas, porcelianas, metalas, tekstilė, baldai, dizaino objektai dabar pristatomi kaip paroda ekspozicinėse vitrinose ir stelažų lentynose. Daugelis šių daiktų niekada nebuvo eksponuoti. Todėl ši paroda – unikali galimybė pamatyti, ką ištisos muziejininkų kartos sukaupė taikomojo meno ir dizaino srityse per visą muziejaus gyvavimo laiką. 

Paroda veiks iki 2026 m. balandžio 27 d. Informacija apie renginius ir edukacijas, praplėsiančius šios parodos patirtį, taip pat – apie kitas LNMD parodas ir Kalėdų laikotarpio renginius skelbiama LNDM svetainėje ir socialiniuose tinkluose. 

Trakuose, meno galerijoje „Fojė“ atidaryta Vilmo Nerečionio skaitmeninės grafikos paroda „Manipuliacijos“.

Svarbu paminėti, kad parodoje eksponuojami darbai nėra dirbtinio intelekto kūryba, nors iš pirmo žvilgsnio taip galėtų pasirodyti. Iliustracijos knygoms, leidiniams, kompiuteriniams žaidimams, grafikos darbai rodo neaprėpiamą autoriaus fantazijų pasaulį, stebina gebėjimu kurti sudėtingas kompozicijas, kuriose kiekviena detalė, spalva, taškas ar linija yra kruopščiai apgalvoti ir harmoningai išdėstyti. Trumpai tariant, tai perfekcionizmo ir meistriškumo sintezė, dėl kurios verta nuvykti į Trakus.  

V. Nerečionis pastaruosius dešimtmečius kuria laikraštyje „Verslo žinios“, formuodamas jo vizualinę tapatybę. Jo darbai pelnė tarptautinių apdovanojimų už spaudos dizainą, prekinius ženklus, plakatus ir kompiuterinių žaidimų dizainą, Lietuvos kultūros ministerijos prizą už gražiausią metų knygą. 

Galerija dirba ketvirtadieniais–sekmadieniais 12–18 val., paroda veiks iki sausio 26 d.

Europos parke (Europos parko gatvė 302, Joneikiškės) atidaryta Piotro Zamojskio (Lenkija) paroda „Anagramos“. 

P. Zamojskio kūrybos spektras platus – nuo sienų tapybos iki skulptūrinių formų. Naujausias jo darbas Europos parke – skulptūrinės anagramos, jungiančios kalbos žaidimą ir erdvės patyrimą.

Kūrinio autorius kviečia jo sukurtas anagramas iš raidžių, sudarančių muziejaus pavadinimą (EUROPOS PARKAS) keisti lankytojų pasiūlytomis anagramomis. Iš 13-os raidžių menininkas formuoja naujas reikšmes. Pirmoji anagrama – USE A PROP OR ASK. 

„Skulptūra nėra statiška – ji nuolat kis. Raidžių tvarka bus keičiama, menininko parinkta frazė mainysis vis į kitą, o laikui bėgant ant žolės liks ankstesnių užrašų žymės. Norėčiau pakviesti lankytojus dalyvauti. Norėčiau sukurti tam tikrą socialinį žaidimą, dialogą,“ – sako P. Zamojskis. 

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ (A. Goštauto g. 2 / A. Vienuolio g. 14, Vilnius) šių metų renginių ciklą uždaro su tarptautine grupine paroda „20013“. 

Menininkės Gerdos Paliušytės kuruojama paroda tyrinėja skirtingus atminties bei matymo rėžimus per Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybą. Iki sausio 30 d. vyksiančioje parodoje eksponuojami Lietuvos ir užsienio šalių menininkų instaliacijos, videomenas, objektai. Darbų autoriai – Ona Juciūtė, Ulijona Odišarija, okcandice, Josiane M.H. Pozi, Ryan Trecartin, Požeminiai taškai. 

Vilniuje, AP galerijoje (Užupio g. 24 / Jono Meko skersvėjis), atidaryta 13-os klaipėdiečių menininkų paroda „Magistralė A1“. 

Per šalį besidriekianti magistralė A1 tampa kūrybiniu tiltu: ja klaipėdiečių darbai atkeliavo į sostinę, į Užupio respubliką. Parodos kuratorės Vilma Jankienė (Vilnius) ir Birutė Skaisgirienė (Klaipėda) sumanė, jog ši paroda turės ir būtinąjį tęsinį. Jungtinės klaipėdiečių menininkų parodos Vilniuje numatytos ir 2026 bei 2027 metais.

Parodoje savo kūrybą pristato menininkai grafikai Anatolijus Klemencovas, Žaneta Jasaitytė-Bessonova, Inga Šmitienė, Toma Šlimaitė, tapytojai Eglė Degutis, Rytas Jurgelis, Tomas Kiauka, Romas Klimavičius, Rytis Martinionis, Liudvikas Natalevičius, skulptoriai Aurimas Anusas, Alfonsas Lekavičius, Artūras Tamašauskas. 

Paroda veiks iki 2026 m. vasario 1 d. 

Planuojantiems laiką

Gruodžio 28 d. 19 val. Vilniuje, LVSO koncertų salėje, gospelo chorai „Vilnius Voices“ ir „GospelJonai“ kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks šventinę pop ir roko klasikos programą, nuspalvintą gospelo muzikos skambesiu. 

Skambės tradicinės kalėdinės giesmės, popmuzikos klasika – Lady Gaga, Stingas, Michaelas Jacksonas, ir roko klasika – „The Beatles“, „Pink Floyd“, „Queen“, U2, keletas kūrinių iš filmų. Tai labai atpažįstami kūriniai, bet į visus juos pasirinktas truputį kitoks žvilgsnis – gal pakeistas ritmas, gal – harmonija.