LRT darbuotojai reiškia nepasitikėjimą Taryba, LRT vadovė ragina trauktis „visiems drauge“
Iniciatyvinė grupė iki antradienio vidurdienio surinko 413 darbuotojų parašų, prieš šiandieninį tarybos posėdį, prasidėjusį 13 val., jie įteikti jos pirmininkui Mindaugui Jurkynui.
„Labai kviečiame apsvarstyti šitą pasiūlymą ir prašome su juo susipažinti“, – įteikiant parašus M. Jurkynui sakė LRT laidų vedėjas Deividas Jursevičius.
Į tarybos posėdį besirenkančius narius LRT būstinėje pasitiko per šimtą darbuotojų. Jie tylėjo, laikė plakatus „Šalin rankas“, „Laisvas žodis“, buvo apsirengę protesto ženklais papuoštais marškinėliais.
„Čia yra įmanomas variantas (tarybos atsistatydinimas – BNS) ir aš jį, beje, pasakiau laidoje pas Deividą Jursevičių čia prieš gerą savaitę ar daugiau. Tai čia nėra nauja informacija ir tai gali būti teorinė galimybė. Kodėl gi ne? Mes apsvarstysime“, – antradienį prieš posėdį sakė M. Jurkynas.
Tačiau antradienį klausimo dėl pasitraukimo taryba nesvarstys, nes, anot M. Jurkyno, siūlymai darbotvarkei turi būti pateikti savaitę iki posėdžio.
„Tai šiandien tikrai šitas klausimas nėra svarstomas. Joks. Nei dėl generalinės direktorės, nei dėl tarybos in corpore“, – teigė LRT tarybos pirmininkas.
Jis pakvietė du protestuojančių žurnalistų atstovus dalyvauti tarybos posėdyje ir pristatyti savo poziciją.
LRT darbuotojų išplatintame pareiškime dėl nepasitikėjimo teigiama, kad visuomeninis transliuotojas yra precedento neturinčioje krizėje.
Pareiškime teigiama, kad žurnalistai ir kiti LRT darbuotojai, remiami reikšmingos dalies Lietuvos žurnalistų bendruomenės, protestuoja prieš LRT politizavimą, kuriam kelią atveria Seime buldozeriu stumiamas jau antras LRT įstatymo pataisų variantas. Susirūpinimą dėl visuomeninio transliuotojo likimo reiškia ir visuomenė – elektroninę peticiją prieš LRT politizavimą jau pasirašė daugiau nei 140.000 piliečių, o į protestą prie Seimo „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ susirinko keliasdešimt tūkstančių žmonių.
Valdančiosios koalicijos pateiktos LRT įstatymo pataisos yra ydingos, galimai nedera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina bei prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui – tai konstatavo Seimo Teisės departamentas. Susirūpinimą dėl šių pataisų įtakos Lietuvos žiniasklaidos laisvei reiškia Europos žurnalistai, tarptautinės institucijos ir Europos Komisija, rašome pareiškime.
Jame priduriama, kad LRT darbuotojai reiškia nepasitikėjimą LRT taryba ir reikalauja atsistatydinti in corpore.
Pagal įstatymą tai reiškia, kad kartu su atsistatydinusia Taryba traukiasi ir administracija – generalinis direktorius ir jo pavaduotojas.
„Tai, manome, dar kartą įrodo, kad LRT darbuotojų protestas nėra susijęs su konkrečiomis asmenybėmis. Mes, LRT žurnalistai ir kiti darbuotojai, manome, kad tai būtų demokratiškas ir teisingas būdas apsaugoti visuomeninį transliuotoją nuo politikų ketinimų kištis į LRT turinį ir riboti žiniasklaidos laisvę“, – rašoma LRT pareiškime.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė antradienį vykstančiame Tarybos posėdyje taip pat paragino transliuotojo tarybą „visiems drauge“ pasitraukti iš pareigų.
„Kviečiu visiems drauge atsistatydinti ir taip „nunulinti“ situaciją“, – LRT tarybos posėdyje sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, pastarasis laikotarpis LRT buvo labai sunkus, tačiau visą situaciją, turinčią ilgą priešistorę, dabar mėginama sumenkinti iki menamo konflikto tarp LRT direktorės ir LRT tarybos.
„Bandoma pateikti ir nuteikti, kad nepaklusniai direktorei suvaldyti reikalingos buldozeriu stumiamos pataisos dėl direktoriaus atleidimo“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji pridūrė, kad LRT vadovauja nuo 2018 m. pavasario ir per tą laiką dirbo su įvairios sudėties LRT tarybomis, jos nariai keitėsi bent 4 kartus.
„Ir nė su viena Taryba neturėjau problemų, nė viena manęs nekaltino konfliktiškumu, vienvaldiškumu, nepaklusnumu ar panašiais dalykais. Darbinių diskusijų būta visada, kartais ir karštų, tačiau pavykdavo vieningai dirbti visuomenės ir LRT labui. Visada laikiausi nuomonės, kad LRT Taryba ir direktorius turi veikti išvien saugodami LRT nepriklausomumą, užtikrindami reikiamą finansavimą: tai pagrindiniai faktoriai, kurie lemia tvarią visuomeninio transliuotojo veiklą“, – kalbėjo LRT vadovė, pridurdama, kad pastaraisiais metais kaip tik daugumos Tarybos narių paramos, saugant LRT ir viešąjį interesą ir pasigedo.
VERSLO TRIBŪNA
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad investicijos į saulės energetiką pirmiausia yra reputacinis gestas žaliosios darbotvarkės kontekste. Tačiau, pasak regione lyderiaujančios atsinaujinančios energetikos projektų vystymo grupės „Sun Investment Group“ (SIG), kurios bendrovė šiuo metu platina 10 proc. pajamingumo obligacijas, įkūrėjo Deivido Varabausko, stambiųjų Europos investuotojų elgsena rodo ką kita. Bankų ir institucinių skolos investuotojų kapitalas į Lenkijos žaliąją energetiką juda dėl nuoseklios, ilgalaikės ekonominės logikos, paremtos energetikos tendencijomis, reguliacine aplinka ir pačios rinkos mastu.
2025 m. „Omberg Group“ įmonėse fiksuojamas ryškus darbuotojų kaitos mažėjimas ir šių procesų stabilizavimas. Didžiausioje grupės bendrovėje „Omberg Construction“ darbuotojų kaita nuo 45 proc. 2023 m. sumažėjo iki 12 proc. 2025 m. Per tokį trumpą laiką pasiektas pokytis įmonei leido priartėti prie personalo ekspertų vadinamosios sveikos kaitos.
Vilnius, 2025 m. rugsėjo 11-13 dienomis – Lietuvoje vyko išskirtinis renginys – metinė tarptautinė „Green Landscaping Group“ vadovų konferencija. Pirmą kartą organizuota už Skandinavijos ribų, ši konferencija subūrė grupės vadovus iš visų veiklos šalių – Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos – aptarti strateginių klausimų, pažymėti svarbių partnerystės metinių ir numatyti naujus augimo horizontus.
Kartu su bendrove „Kekava Foods“ daugiau nei 80 proc. Baltijos paukštienos gamybos rinkos valdantys Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai fiksuoja pajamų ir pelno augimą. Lietuvoje veikiančių paukštynų generalinis direktorius Tadas Sprindžiūnas sako, kad sėkmingus finansinius metus lėmė konsolidacija su Latvijos vištienos gamintoju, priklausančiu tai pačiai įmonių grupei „Akola group“, efektyvesnis veiklų paskirstymas bei nuolatinės investicijos į gamybos modernizavimą ir tvaresnius sprendimus. Nors sektorius išlieka jautrus išorinėms rizikoms, metų pradžia suteikia optimizmo.
„Noriu pabrėžti, kad turiu omenyje jos daugumą, tikrai ne visą – kai kurie Tarybos nariai gynę ir užstojo LRT kaip tik galėdami, tačiau jų buvo mažuma. Kai viešumoje prieš metus prasidėjo R. Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos žurnalistus ir vadovus, kurie jau turi realių pasekmių tiek LRT vertinimams, tiek darbuotojams, LRT taryba patarė nekreipti dėmesio. Kai Seimas įpareigojo Valstybės kontrolę atlikti LRT auditą ir R. Žemaitaitis jau grasino, kaip po audito susidoros su LRT, dalis Tarybos sveikino auditą“, – apie situaciją kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, dabartinė situacija labai kenkia LRT, tad reikia kuo greičiau atstatyti jos normalią veiklą ir atkurti pasitikėjimą.
„LRT nėra koks paprastas UAB ir ne apie paklusnumus čia kalba. Jei LRT Taryba pasirengusi dirbti kartu ginant viešąjį interesą, mielai dirbsiu kartu. Prieš viešąjį interesą dirbti nesutinku. Idealus kelias situacijai stabilizuoti galėtų būti toks: atsispiriant nuo Konstitucijos, LRT įstatymo ir Europos žiniasklaidos laisvės akto principų kviečiu LRT Tarybą peržiūrėti savo poziciją dėl naujausių, buldozeriu stumiamų pataisų, visiškai jas atmesti, įsiklausyti į tai, ką sako tarptautinės organizacijos, Europos Komisija ir tarti griežtą žodį dėl bandymų politizuoti LRT ir diskredituoti jos veiklą. Kviečiu tarti NE politikų mėginimams priešinti LRT su visuomene. Kviečiu LRT tarybą kartu stoti LRT žurnalistų ir darbuotojų pusėn“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
