Lietuvos žurnalistų sąjunga ragina išlaikyti kvalifikuotą daugumą norint atleisti LRT vadovą
Kaip teigiama pranešime, tokia nuomonė išsakyta ir patvirtinta šeštadienį vykusiame sąjungos tarybos posėdyje.
„Atsiliepdama į visuomenę audrinančias diskusijas dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, Lietuvos žurnalistų sąjunga išreiškė nepritarimą bandymui spręsti visuomenės informavimo ir žurnalistikos reikalus be žurnalistų bei palaiko visuomeninio transliuotojo pastangas išlikti laisvo žodžio erdvėje“, – teigiama pranešime.
„Lietuvos žurnalistų sąjunga remia LRT Tarybą, kaip aukščiausią visuomeninio transliuotojo valdymo instituciją ir jos pastangas užtikrinti nuomonės ir žodžio laisvę visuomeniniame transliuotojuje“, – rašoma jame.
Lietuvos žurnalistų sąjunga teigia palaikanti LRT Tarybos poziciją, kuria ji pasisako už kvalifikuotos daugumos – dviejų trečdalių Tarybos narių balsų reikalavimo išsaugojimą, priimant sprendimus dėl nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal 2024 metais priimtą Europos žiniasklaidos laisvės aktą visuomeninės žiniasklaidos vadovus atleisti nepasibaigus kadencijai galima tik išimtiniais, aiškiai pagrįstais atvejais, garantuojant teisminės peržiūros galimybę.
Dėl šios priežasties sąjunga ragina politikus nustatyti teisiškai aiškius ir apibrėžtus kriterijus, kurie sudarytų minimalią teisinio ginčo galimybę bei pabrėžia, kad kvalifikuotos daugumos reikalavimas taip pat yra vienas kriterijų, apie kuriuos kalbama Europos žiniasklaidos laisvės akte.
Taip pat pritariama įstatymo nuostatos, jog LRT generalinis direktorius skiriamas ir atleidžiamas slaptu balsavimu, sugrąžinimui.
„Tai dar labiau apsaugotų LRT tarybos narius nuo galimų įtakų, kad juos delegavusios institucijos, ypač politinės, negalėtų daryti įtakos kitoms, su Tarybos nario veikla nesusijusioms, asmens veikloms“, – teigiama pranešime.
Siūloma, jog plačią diskusiją dėl visuomeninio transliuotojo ateities inicijuotų ir pokyčių lyderystę demonstruotų LRT taryba, „tuo pačiu mažindama politizavimo bei interesais grįstų sprendimų priėmimo galimybę“. Lietuvos žurnalistų sąjunga teigia galinti suteikti neatlygintiną ekspertinę jos bei partnerių paramą visais šioje diskusijoje kilsiančiais klausimais.
Be to, sąjunga palieka visišką laisvę savo skyriams ir nariams reikšti nuomonę dėl laisvo žodžio padėties Lietuvoje.
„Grėsmė žiniasklaidos nepriklausomumui ir prieinamumui – nesvarbu, ar tai būtų vyriausybės kišimasis, žurnalistų bauginimas, skaidrumo stoka, komercinis spaudimas ar piktnaudžiavimas prieiga prie informacijos – kenkia žiniasklaidos priemonių laisvei ir pliuralizmui, – rašoma pranešime. – Lietuvos žurnalistų sąjunga visada buvo, yra ir bus laisvo žodžio gynėja, kuriai rūpi demokratija, o taip pat laisvo žodžio bei laisvo žodžio nešėjų – žurnalistų – interesai.“
BNS rašė, kad dėl politikų veiksmų, nukreiptų prieš LRT, nacionalinio transliuotojo darbuotojai šią savaitę pradėjo protesto akciją, kai eteryje skelbia tylos minutes ir reikalauja politikų patraukti rankas nuo LRT. Jie eteryje taip pat kalba apie tai, kokia svarbi demokratinei visuomenei yra laisva žiniasklaida, pasakoja nesėkmingų valstybių pavyzdžius, kas nutinka, kai žiniasklaida yra uzurpuojama.
Pagal projektą, kuriam Seimas po pateikimo pritarė praėjusią savaitę, LRT vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Vėliau pakeitimus inicijavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažino, kad svarstant pataisą parlamente reikės nustatyti septynių tarybos narių balsų kartelę generalinio direktoriaus atleidimui.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Antradienį dėl siūlomų pataisų prie Seimo organizuojamas žurnalistų inicijuotas protestas.
Jo organizatoriai viešame kreipimesi reikalauja „valdančiųjų atsitraukti nuo siūlymo keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką ir inicijuoti rimtą diskusiją dėl LRT tarybos depolitizavimo, į ją įtraukiant žurnalistų organizacijas, žiniasklaidos ir teisės ekspertus“.
Penktadienį su protestus dėl grėsmės spaudos laisvei rengiančios iniciatyvinės grupės nariais susitikusi premjerė Inga Ruginienė teigė negalinti pažadėti, jog projektas nebebus svarstomas, tačiau sakė situaciją aptarsianti valdančiojoje Socialdemokratų partijoje.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija dėl šių pataisų kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama įvertinti jas antikorupciniu požiūriu.
Praėjusią savaitę Seimas nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą. Numatoma, kad ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 80 mln. Eur.
