Dalis LRT tarybos narių bei Seimo teisininkai – kritiški dėl siekio lengvinti vadovo atleidimą
Atnaujinta Seimo teisininkų komentaru dėl siūlomų pataisų.
„Lietuva kol kas yra konsoliduota demokratija, bet turime populistinių „aušriečių“ frakciją, kurie deda ypač daug pastangų, kad demokratija mūsų šalyje pakriktų. Jiems ypač kliūva laisva žiniasklaida, gyvybiškai svarbi demokratijos konsolidacijai“, – savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį skelbė Seimo deleguotas LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis.
Pasak jo, valdantieji socialdemokratai paskutiniu metu stengiasi „aprobuoti“ tai, ką „aušriečiai lepteli“.
„Nemuno aušra“ siūlo užšaldyti LRT finansavimą – socialdemokratai pritaria. „Nemuno aušra“ ieško primityvių būdų, kaip palengvinti LRT vadovės atleidimą – (Juozas – BNS) Olekas sako, kad tai gera idėja“, – sakė D. Jastramskis.
Seimo pirmininkas J. Olekas trečiadienį išreiškė palaikymą „aušriečių“ lyderio inicijuotiems pakeitimams, kuriais LRT taryba galėtų lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių.
„Toks cinizmas yra gana rizikingas tiek žiniasklaidos sistemai, tiek ir politinei sistemai. Belieka konstatuoti, kad nyksta ankstesnės socialdemokratinės politinės išminties likučiai. Ir pasirašyti savalaikę peticiją“, – nurodė LRT tarybos narys.
Žurnalistų profesionalų asociacija parengė peticiją „prieš LRT politinį užvaldymą“, kurią trečiadienį popiet buvo pasirašę 8.000 žmonių, jai surinkta 1.300 Eur paramos.
Anot kitos visuomeninių organizacijų deleguotos LRT tarybos narės, Irenos Vaišvilaitės, Seimo vadovas kalbėjo „sakytum išreikšdamas LRT tarybos nuomonę“, nors šio klausimo nesvarsčiusi taryba bendros nuomonės dėl siūlomo lengvinti vadovo atleidimą neturi.
Mindaugas Jurkynas, LRT tarybos pirmininkas, BNS jau sakė, kad taryba pataisas galbūt svarstys gruodžio viduryje. Jis taip pat anksčiau teigė, kad LRT auditą svarsčiusi taryba nekėlė klausimo dėl dabartinės vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės ateities.
Pataisų iniciatoriai teigia, kad dėl šiuo metu nustatytos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. J. Olekas minėjo, jog tarybos darbas skiriant ir atleidžiant LRT vadovą dėl „labai didelių apribojimų“ yra sudėtingas.
„Norėčiau pastebėti, kad kalbos apie praktiško LRT generalinio direktoriaus atleidimo neįmanomumą, tuo labiau iš politikų lūpų, nėra pagrįstos“, – tvirtino I. Vaišvilaitė.
LRT tarybos narė: dabartinis įstatymas saugo nuo LRT vadovo pašalinimo remiantis politiniais motyvais
I. Vaišvilaitė akcentavo, kad jau dabar politikų į tarybą deleguojamų aštuonių narių iš 12 balsais galima atleisti transliuotojo vadovą, kuris pažeidė viešąjį interesą.
„Jei toks pažeidimas būtų konstatuotas, be jokios abejonės, visuomeninių organizacijų deleguoti keturi atstovai irgi jo negintų. Tačiau dabartinė įstatymo versija visgi įdeda saugiklį nuo politiškai motyvuoto generalinio direktoriaus pašalinimo iš darbo – du politikų atstovus deleguoja Seimo opozicija ir du – pozicija. Tad visuomenininkų balsai gali tapti lemiantys, jei būtų politinis bandymas nušalinti generalinį direktorių“, – nurodė I. Vaišvilaitė.
„To nebereikalautų siūloma įstatymo pataisa, kuri reikalautų netgi ne paprastosios balsų daugumos, būtinos generalinio direktoriaus išrinkimui, o tik pusės, kas net nerodytų Tarybos bent minimalaus pritarimo. Slaptas balsavimas šiuo atveju galėtų tik maskuoti galimą grynai politiškai motyvuotą sprendimą“, – sakė LRT tarybos narė.
Pataisų iniciatoriai teigia priešingai – kad slaptas balsavimas Tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo, politikų ar organizacijų įtakos.
„Sutinku su tais, kurie mato Seime atsiradusią valią įtvirtinti politinę LRT kontrolę. Mano ilga patirtis liudija, kad toks noras egzistavo nuo pat nepriklausomos LRT sukūrimo“, – teigė I. Vaišvilaitė.
Jos manymu, vienintelis kelias supaprastinti LRT vadovo atleidimą iki paprastos Tarybos balsų daugumos nepažeidžiant transliuotojo nepriklausomumo yra mažinti politikų deleguotų Tarybos narių iki keturių ar trijų, delegavimą į atsivėrusias vietas perduodant visuomeninėms organizacijoms.
Seimo teisininkai: pataisos nedera su Konstitucinio Teismo išvadomis
Anot parlamento teisininkų, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos pataisos dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo „ne tik galimai nedera su (...) oficialiąja KT doktrina, kurioje itin akcentuojamas LRT institucinio nepriklausomumo principas, tačiau ir prieštarauja tiesiogiai taikomo ES reglamento nuostatoms“.
Pasak parlamento teisininkų, siūlomu pakeitimu būtų atsisakoma nuostatos, kad LRT tarybos pareikštas nepasitikėjimas vadovui turi būti grindžiamas viešuoju interesu, nenustatant jokių kitų objektyvių pagrindų, kuriais taryba remtųsi reikšdama nepasitikėjimą.
„Pažymėtina, kad į LRT generalinio direktoriaus pareigas asmuo skiriamas ne pasitikėjimo pagrindu, kaip tiesiog „patinkantis ir tinkantis“ tarybai. (...) Asmuo skiriamas viešo konkurso būdu, jis turi atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus“, – nurodė teisininkai.
Pasak jų, toks paskyrimas suponuoja ir teisėtą LRT vadovo lūkestį vykdyti pareigas visą kadenciją, o tinkamam funkcijų atlikimui, stabilumo užtikrinimui vadovas „privalo turėti pakankamas nepriklausomumo garantijas“.
Teisės departamentas pabrėžė, kad negali būti keliamas klausimas dėl LRT tarybos prerogatyvos atleisti iš pareigų transliuotojo vadovą, bet „toks atleidimas turi būti grindžiamas aiškiai nustatytais pagrindais, kai vadovai nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų arba kai tolesnis pareigų ėjimas būtų tiesiog nesuderinamas su LRT patikėta misija“.
Anot Teisės departamento, vertinant grupės parlamentarų siūlymą reikia vadovautis dviem KT 2006-ųjų ir 2019-ųjų nutarimais, kuriuose formuluojama visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo konstitucinė doktrina.
VERSLO TRIBŪNA
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
„JCDecaux Lietuva“ toliau plečia „DigiPlay“ ekranų tinklą, kuris bus įrengtas strategiškai svarbiose sostinės vietose. Pradedamas diegti naujasis skaitmeninis mažojo lauko reklamos formato tinklas „City Center“. Jis apjungs 18 ekranų, orientuotų į automobilių ir praeivių srautą centrinėje miesto dalyje.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos pavasarį sudarė naują Kibernetinio saugumo subjektų registrą. Registre esančių organizacijų skaičius išaugo beveik penkis kartus – jame daugiau kaip 1.400 organizacijų iš 11 ypatingos svarbos ir 7 itin svarbių sektorių. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą (KSĮ) šios organizacijos privalo užtikrinti ir laikytis aukštesnių kibernetinio saugumo standartų. Didesnė dalis naujai įtrauktų organizacijų priklauso privačiam sektoriui.
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį į pernai ES reglamente įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema.
Reglamente valstybėms narėms įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovo skyrimo ir atleidimo procedūromis būtų siekiama nepriklausomumo.
„Tuo metu sprendimai dėl visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai asmenys nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus“, – nurodė Teisės departamentas.
M. Jastramskis: šios pataisos – „daugumos planelis“
Tuo metu politologas Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, pataisas trečiadienį pavadino „daugumos planeliu“ po to, kai palaikymą joms išsakė J. Olekas.
„Nors pokytis, žinoma, neturėtų konkrečios pavardės, gana akivaizdu, prieš ką jis yra nukreiptas. Jeigu nėra nukreiptas – gerai, keiskite tvarką, tačiau nurodykite, kad ji įsigalios tik tada, kai prisieks kitas Seimas, pasikeis LRT tarybos pirmininkas ir daugiau nei pusė narių“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė M. Jastramskis.
Vis tik, jo teigimu, paprastesnė generalinio direktoriaus atleidimo tvarka kelia transliuotojo politizavimo riziką ir ilgoje perspektyvoje.
„Jei LRT direktorių gali atleisti pusė LRT tarybos narių ir be rimtesnio pagrindo, tai reiškia, kad šį procesą bus žymiai lengviau paveikti politiškai“, – sakė M. Jastramskis.
Kritiką šiam projektui reiškia ir daugiau žurnalistų, visuomenininkų, taip pat ir Seimo opozicija.
I. Ruginienė: slaptas balsavimas suteiktų daugiau saugumo ir kandatams, ir balsuojantiems
Tuo metu Inga Ruginienė, premjerė, įsitikinusi, kad „aušriečių“ siūlomas slaptas balsavimas dėl LRT vadovo turėtų kaip tik suteikti daugiau saugumo.
„Pagrindinis pokytis, kuris turėtų būti priimtas, yra slaptas balsavimas, tai turėtų kaip tik suteikti daugiau saugumo kiekvienam vadovui, tai turėtų iš balsavimo eliminuoti įvairius išankstinius susitarimus, tam tikrus suvaržymus, kitus elementus“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Daug metų Seime, kitose institucijose, kai balsuojama dėl personalijų, ne veltui yra slaptas balsavimas, tam, kad žmogus, kuris kandidatuoja į vieną ar kitą poziciją, jaustųsi saugus, o tas, kas balsuoja, jaustųsi taip pat saugus, kad gali laisvai atlikti apsisprendimą“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, priėmus pakeitimus, tvarka taps skaidresne, o ne paprastesne.
„Kaip tik mes norime nuimti spaudimą, nes šiuo metu, kuomet yra balsuojama atvirai, kaip tik daromas spaudimas tarybos nariams, jie neturi tiek laisvės apsispręsti pagal savo sąžinę, pagal objektyvius argumentus“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Balsavimas slaptai suteiks jiems galimybę atsiriboti nuo bet kokio spaudimo, pažymėti tą pavardę, už kurią nori balsuoti. Čia matau skaidrumo ir sąžiningo veikimo elementą, jokiu būdu tai neturi būti siejama su laisvesniu vieno ar kito vadovo atleidimu ar priėmimu, tai nėra priimtina“, – sakė premjerė.
BNS rašė, kad „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio inicijuotomis pataisomis, kurias šią savaitę registravo grupė Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“, siekiama palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
LRT įstatymo pakeitimu siūloma, kad transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.
Iniciatorių teigimu, dėl dabar nustatytos per aukštos dviejų trečdalių balsų kartelės LRT generalinio direktoriaus atleidimas yra neįmanomas. Be to, slaptas balsavimas Tarybos narius apsaugotų nuo išorinio spaudimo.
Žurnalistų atstovai, kurių dalis inicijavo minėtą peticiją, anksčiau šią savaitę sakė, kad pataisos yra pavojingos ir panašios į bandymą pakirsti LRT nepriklausomumą.
