Buldozeriu per LRT: suokalbis tarp trijų šalių, tačiau ar neatsibusime Vengrijoje

VŽ koliažas: (iš kairės) Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė, Džina Donauskaitė, Lietuvos žurnalistikos centro direktorė, ir politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

Praėjusią savaitę Seimas dukart pasikėsino į nacionalinio transliuotojo LRT nepriklausomumą: pirmiausia priimtomis įstatymo pataisomis, kuriomis buvo įšaldytas LRT finansavimo dydis, antrąkart – pateikimo stadiją įveikus skubos tvarka pateiktam siūlymui, kuris palengvintų nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.

Nors tai sukėlė aštrių diskusijų ir kritikos bangą visuomenėje bei žurnalistų bendruomenėje, politikai kol kas užmerkę akis nepaleidžia šio kurso. Vis tik vakar, gruodžio 3 d. Seimo opozicijai paprašius atlikti ekspertizę, kokį poveikį turės valdančiųjų siūloma pataisa lengviau iš pareigų atleisti nacionalinio transliuotojo vadovą, šio projekto svarstymas yra atidėtas (penktadienį jį buvo numatyta svarstyti Kultūros komitete, o gruodžio 11 d. – Seimo posėdyje). Poveikio vertinimą paprašyta atlikti Vilniaus universiteto Komunikacijos ir Teisės fakultetų mokslininkų, tam numatyta nuo 10 iki 30 darbo dienų.

Nuolatinio chaoso autorius yra Remigijus Žemaitaitis, „Nemuno aušros“ pirmininkas, dar sausį inicijavęs Seimo narių parašų rinkimą, kad pavestų Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą, inicijavęs minėtas dabartines pataisas ir atvirai teigiantis, kad jos susijusios su dabartinės LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės atleidimu.