Seimas nutarė 3 m. įšaldyti LRT biudžetą, jo vadovybė vadina tai milžinišku instituciniu spaudimu

Ketvirtadienį Seimas priėmė atitinkamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas. Už jas balsavo 70 parlamentarai, prieš balsavusiųjų nebuvo, du politikai susilaikė.

Opozicinės frakcijos balsavime nedalyvavo.

Įšaldymą palaikė valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“, „valstiečiai“ ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantys Vytautas Sinica bei Vitalijus Šeršniovas. Tarp balsavusiųjų „už“ buvo ir Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis, premjerė Inga Ruginienė, Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Pagal priimtą pataisą, 2026–2028 m. LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 m. LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, t. y. sieks po 79,6 mln. Eur.

Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11%.

„Gerbiami socialdemokratai, pasakykite, kuri valstybės įstaiga įšaldys trejiems metams savo biudžetą? Jeigu pasakysite, balsuosiu „už“. (...) Nėra Lietuvoje tokios valstybės įstaigos, kurią taip nuskriaustumėte su biudžeto augimu. Ir dar tuo metu, kai vyksta karas. Gėda jums“, – tvirtino liberalas Simonas Gentvilas.

„Aušrietis“ Artūras Skardžius sakė, kad LRT misijos vykdymas niekaip nesusijęs su dabar nustatytu finansavimo modeliu.

„Tiesiog gaunamas aukso puodas, visai nesusietas su misijos vykdymu, su programos finansavimu ir visa kita, tiesiog jį reikia kažkaip išleisti. Tada ir kyla tokios idėjos – pasistatyti naujus rūmus už 150 mln. Eur ar dar kur nors juos padėti“, – teigė jis.

Be to, Seimas patvirtino, kad nuo 2029 m. LRT kasmet bus skiriama 0,75% surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8% iš akcizo surinktų pajamų.

Dabar transliuotojui priklauso atitinkamai 1% ir 1,3% užpraėjusiais metais faktiškai gautų pajamų iš minėtų mokesčių.

Vadina instituciniu spaudimu

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė finansavimo mažinimą vertinanti kaip politinį spaudimą.

„Šiomis dienomis patiriame, kaip yra užvaldomas visuomeninis transliuotojas. Tai vyksta įvairiais įrankiais ir būdais. Vieni uždari, kiti atviri. Tame dalyvauja ne tik Nemuno aušra ir socialdemokratai, bet pirmiausia – didžioji dalis LRT Tarybos“, – „Facebook“ paskyroje skelbia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Anot LRT vadovės, šie procesai daug svarbesni nei tik jos postas, tai jau ne tik apie tai, tai apie demokratiją ir žodžio laisvę. 

„Todėl sakau: neleisiu LRT užsmaugti už uždarų durų ar kaip kitaip, nebūsiu to dalis. Niekada nebuvau valdoma ir nuolanki vadovė, visada gyniau LRT interesus ir žodžio laisvę, ir ginsiu iki galo“, – teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ji priduria, kad pastaruoju metu LRT susiduria su milžinišku instituciniu spaudimu. Tam taip pat naudojamos valstybės institucijos: VK, STT, VDI, VMI, Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija.

„LRT vadovybės darbas yra didele dalimi paralyžiuotas. Mes atkraudinėjame duomenis ir atsakinėjame į užklausas. Tuo tarpu Seime skubos tvarka skinasi kelią LRT užvaldymą įgalinsiančios pataisos“, – pabrėžia M. Garbačiauskaitė-Budrienė bei pateikia įvykių chronologiją savo įraše.

Ir dar vienas klausimas

Šiandienos Seimo darbotvarkėje dar yra ir nemažai kritikos sulaukusios „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio inicijuotos pataisos, kurias šią savaitę registravo grupė Seimo „aušriečių“ ir „valstiečių“, o jomis siekiama palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

LRT įstatymo pakeitimu siūloma, kad transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai Deimantas Jastramskis ir Irena Vaišvilaitė trečiadienį sukritikavo „Nemuno aušros“ inicijuotą siūlymą, kuriuo būtų įtvirtinta lengvesnė transliuotojo vadovo atleidimo tvarka. 

Seimo teisininkai taip pat įžvelgia LRT vadovo atleidimą lengvinančių pataisų galimą neatitikimą Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei Europos Sąjungos reglamentui dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.

Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau du trečdaliai jos narių.