Apie mešką ir drakoną

Publikuota: 2021-05-26
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Skrydžių valdymo centras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Skrydžių valdymo centras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Kiškis drakono neįsileido, bet girta meška vis dar slampinėja po namus. Atleiskite už tokį, asociacijas su sovietiniais animaciniais filmukais galintį kelti palyginimą, bet negali atsikratyti minties, kad maždaug taip šiandien atrodo padėtis Lietuvos IT infrastruktūros srityje.

Antradienį Seimas priėmė dviejų – Elektroninių ryšių ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos – įstatymų pataisas ir taip uždraudė Kinijos milžinei „Huawei“ dalyvauti diegiant 5G ryšį Lietuvoje. O ryšio operatoriai, jau naudojantys nepatikimų tiekėjų aparatūrą, turėtų ją pasikeisti iki 2025 metų pabaigos.

Pataisose įmonių pavadinimai, aišku, neminimi. Jose tiesiog numatyta, kad radijo dažniai 5G ryšiui būtų skiriami tik įvertinus, ar šio ryšio tinklams naudojama įranga atitinka nacionalinio saugumo interesus. Bet niekas net nebando slėpti, kad kalbama būtent apie „Huawei“.

Tiksliau sakant, dabar kalbama jau ne vien apie ją. Pataisos numato, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka fiziniai ir juridiniai asmenys, registruoti valstybėje, nepriklausančioje ES, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Bet būtent nuo „Huawei“ viskas prasidėjo, kai JAV 2018 m. apkaltino ją šnipinėjimu, išmetė iš savo rinkos, uždraudė JAV įmonėms su ja bendradarbiauti. Vėliau JAV įtikino dalį Europos šalių taip pat atsisakyti kiniškos „nepatikimų tiekėjų“ įrangos.

JAV dėl „Huawei“ spaudė ir Lietuvą. O ir mūsų pačių karinė žvalgyba šios kompanijos dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui Vyriausybė šiemet sausį užblokavo ir kitos Kinijos įmonės projektą – „Nuctech“ bagažo rentgeno patikros įrangos diegimą Lietuvos oro uostuose.

Laurynas Kasčiūnas, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, tuomet perspėjo, kad „Nuctech“ rentgeno įranga gali kaupti duomenis apie keleivius bei bagažą ir siųsti juos į Kiniją, nors pati bendrovė tai neigė, o ekspertai tokiomis galimybėmis abejojo.

Tai irgi galimai buvo bent iš dalies geopolitinis sprendimas, kaip ir „Huawei“ atveju. Juoba kad „Wall Street Journal“ pernai birželį skelbė, kad JAV ėmėsi aktyvios kampanijos prieš „Nuctech“ veiklą Europoje, mat ji laimėdavo daug konkursų.

Kritikai sako, kad šios bendrovės mažų kainų strategija leidžia kelti prielaidas, jog įmonė veikia ne komerciniais pagrindais, o siekia užsitikrinti strateginės infrastruktūros kontrolę.

Kaip yra iš tikrųjų, turbūt žino tik pats „Nuctech“ vadovas. Bet matant, kaip Kinija per valstybių obligacijų įsigijimus, paskolas ir infrastruktūros (įskaitant IT) projektus supirkinėja Afriką, kyla mintis, kad geriau saugotis, nei gailėtis.

Kinijos įmonių, dirbančių Lietuvoje, atstovai vis kartoja, kad jų šalies valdžia niekada neprašė pateikti užsienio klientų duomenis, ir priduria, kad tokia JAV skatinama Vakarų kova prieš Kinijos įmones nieko gero neduos, tik kainuos verslui, vartotojams ir sukurs dviejų technosferų – Rytų ir Vakarų – pasaulį su praraja tarp jų.

Toks technologinis pasidalijimas išties niekam nieko gero neatneš, tik apsunkins verslo ir žmonių bendradarbiavimą. Tačiau, jei jau negalime to sustabdyti, nei išlikti neutralūs, gerai pagalvokime, kurioje technosferoje ar įtakos zonoje norėtume būti?

Be to, VŽ siūlo kuo skubiau atkreipti dėmesį į priežodinį dramblį, tiksliau, mešką kambaryje – Lietuvos įstaigos, tokios kaip Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“, Statistikos departamentas (SD), Lietuvos bankas (LB) ir kt. vis dar naudoja rusišką programinę įrangą, nors šią šalį jau gerus tris dešimtmečius laikome grėsme. Kinija tokia įvardyta tik prieš kelerius metus.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prieš porą savaičių pranešė, kad kai kurios šalies institucijos, prieš daugiau nei dvejus metus perspėtos apie naudojamą nesaugią rusišką programinę įrangą, toliau ją naudoja ir artimiausiu metu neketina atsisakyti.

VMI žada įrangą naudoti iki 2027 m. pabaigos, „Sodra“ – iki 2022-ųjų liepos, SD – iki 2023-iųjų. O LB pareiškė, kad įrangos atsisakys, kai kitos institucijos pakeis ataskaitinių duomenų teikimo priemones.

Kalbama apie programą „Abbyy eForm Filler“ ir kelias kitas. Kompanija „Abbyy“ kaltinimus neigia ir tikina, kad Rusijos žvalgyba įmonės turimais duomenimis pasinaudoti negali, nors Rusijoje, kaip ir Kinijoje, yra teisės aktai, įpareigojantys įmones perduoti žvalgybos ir saugumo tarnyboms prašomus verslo duomenis be atskiro teismo sprendimo.

Be to, Lietuvos oro uostuose iki šiol naudojami rusiški radarai ir programinė įranga. Aišku, lengviau pašalinti kinus iš konkurso, nei sukrapštyti 15 mln. Eur esamai oro uostų įrangai keisti. Bet tai ne pasiteisinimas.

Tai kodėl ministerijos nepakrato savo pavaldžių įstaigų, paklausite? Vieno atsakymo nėra, kai kurios pakrato. Tačiau, atrodo, kad vyrauja bendra nuostata: kad jau konsoliduojame valstybės IT išteklius, tai kartu ir sistemas pakeisime.

Tik ar tai skaitant jūsų neapima deja vu jausmas? Juk ir muitinė šiemet savo 10 metų tarnavusį serverį planavo perkelti į valstybinį duomenų centrą, bet šis ėmė ir numirė suparalyžiuodamas vilkikų judėjimą pasienyje.

O ir Registrų centro vadovas (RC) vadovas pernai dievagojosi, kad atsarginę e. sveikatos duomenų kopiją, kuri būtų leidusi išvengti daugybės nemalonumų, jau beveik laikė rankose. Tik va, lietus tą vasarą iškrito kiek per anksti ir RC nespėjo.

Kad tik taip nenutiktų su rusiškomis sistemomis.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku