Verslo konfederacija: mažinamos subsidijos neįgaliesiems įdarbinti turės neigiamą efektą

Nuo kitų metų pradžios planuojama atsisakyti socialinių įmonių statuso ir verčiau subsidijomis neįgaliųjų algoms skatinti tuos darbdavius, kurie veikia atviroje darbo rinkoje bei samdo negalią turinčius žmones. 

Užimtumo įstatymo reformos projekte taip pat numatyta, jog parama verslui bus taikoma trumpiau nei dabar: dabar vidutinį negalios lygį turintiems asmenims rėmimas yra neterminuotas, o planuojama įvesti 24 mėnesių subsidijas algoms, pranešime žiniasklaidai skelbia Lietuvos verslo konfederacija (LVK).

Konfederacija teigia palaikanti siūlymus atsisakyti socialinių įmonių, tačiau abejoja, ar 24 mėnesių terminas bus pakankamas integruoti neįgalųjį į darbovietę.

„Vieni darbuotojai naujoje darbo vietoje adaptuojasi greičiau, o kiti lėčiau. Be to, įstatymo projektas svarstomas jau gana seniai, o pastarąjį ketvirtį verslo tendencijos reikšmingai keitėsi, tad šiuo metu, kai neapibrėžtumas ekonomikoje tik didėja, reikėtų susilaikyti nuo drastiškų pokyčių“, – teigia Ineta Rizgelė, LVK generalinė direktorė.

Taip pat skaitykite:

• Užimtumo sistemos pertvarka pareikalaus bent kelių mėnesių
• Žingsniu arčiau atviros darbo rinkos – Seimas imasi neįgaliųjų įdarbinimo reformos
• Griežtėja laikinojo įdarbinimo įmonių veikla
• M. Navickienė: svarbiausias darbotvarkės klausimas – Užimtumo tarnybos pertvarka  

Darbo rinkoje trūkstant specialistų, I. Rizgelė teigia, kad išeitimi galėtų būti didesnis darbo neturinčių asmenų su negalia įtraukimas. Tačiau jos teigimu, tam esamų priemonių nepakanka.

„Pastaruoju metu verslui itin trūksta darbuotojų – tai ūmėjanti problema, prie kurios sprendimo galėtų prisidėti didesnis darbo neturinčių asmenų su negalia įtraukimas į darbo rinką. Tačiau tam turi būti numatytos ilgalaikės priemonės“, – komentuoja LVK generalinė direktorė.

VŽ anksčiau rašė apie kliūtis neįgaliesiems įsidarbinti dėl visuomenėje paplitusios stigmos. Neigiamos žmonių nuostatos apie neįgaliuosius ketvirtadalį jų yra paskatinę bent sykį nuslėpti savo negalią nuo darbdavių.

„Žmogus ne vienus metus nuo savo darbdavių slepia neįgalumą. Šio darbuotojo įsitikinimu, fakto nuslėpimas ne tik padėjo gauti darbą sandėlyje, bet ir jį išsaugoti. Pandemijos laikotarpiu jam itin pavojingas kontaktas su kitais žmonėmis – vyras dėl cukrinio diabeto turi silpną imunitetą, tačiau visą pandeminį laikotarpį jis rizikuoja savo sveikata ir kasdien važiuoja į darbą“, – anksčiau Rasą Kavaliauskaitę, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentę, citavo VŽ.

Dirbančių žmonių su negalia mažėja

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba tik kas trečias negalią turintis žmogus – 29,1% iš 147.500. Vien šių metų pradžioje Užimtumo tarnyboje (UT) buvo registruota 13.500 bedarbių, turinčių įvairią negalią.

Užimtumo tarnybos duomenimis, įmonėse dirbančių neįgaliųjų asmenų, kuriems taikomos darbo užmokesčio subsidijos, buvo arti 6.300, o atviroje darbo rinkoje – kiek daugiau nei 1.700. Šių metų pirmąjį ketvirtį subsidijuojamų dirbančių neįgaliųjų sumenko iki 5.000.

„Prie dirbančių neįgaliųjų mažėjimo galimai prisidės nestabili situacija, į kurią pateko didžioji dauguma verslų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Nemažai įmonių prarado užsakymus, tiekėjus ar partnerius, nutrūko verslo ryšiai. Optimizmo neįkvepia ir toliau auganti infliacija. Panašią situaciją stebėjome per ekonominę krizę, kurios metu labiausiai nukentėjo pažeidžiamos visuomenės grupės“, – teigia LVK generalinė direktorė.

VŽ anksčiau rašė apie verslo, kuris samdo neįgaliuosius, kurie išties rodo daug motyvacijos dirbti, tačiau sukurti tam tinkamą pareigybę ir fizinę darbo aplinką – sudėtinga. 

„Pavyzdžiui, žiemą su rateliais iš sniego neišvažiuosi, o žmonės užklimpus, sako, nepadeda, tada – peršąla“, – apie neįgaliųjų nusiteikimą anksčiau VŽ pasakojo Irma Spudienė, darbo saugos priemonių „DSP Plius“ vadovė ir įkūrėja.

Tuo metu jai kilęs rūpestis – gauti ženklą neįgaliojo automobilio vietai prie biuro ar bent leidimą tokį pastatyti, o už ženklą reikėjo mokėti pačiai. Tai vadino nedideliu vargu, palyginti su pastangomis, kurių reikėjo pritaikyti darbo vietą: griovė sieną, platino virtuvę, įrengė turėklus. Tam prireikė apie 3.000 Eur.