Atkurti teisinę ir socialinę taiką su valstybe tampa vis paprasčiau?
Nepaisant to, kad žalos atlyginimo mechanizmas teisės aktuose numatytas, praktinis jo įgyvendinimas ilgą laiką kėlė ir iki šiol tam tikrais atvejais tebekelia sunkumų. Taip yra todėl, kad valstybei tokio pobūdžio ginčuose atstovauja tos pačios baudžiamąjį procesą vykdančios ar su jomis artimai susijusios institucijos (Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kt.), kurios neretai vengia prisiimti atsakomybę dėl konkrečių neteisėtų veiksmų ir aiškiai pripažinti, kad jų atstovai netinkamai elgėsi vykdydami jiems valstybės pavestas funkcijas. Ko gero, to priežastys esti įvairios – nuo siekio apsaugoti institucijos prestižą ir reputaciją iki siekio apsaugoti atskirus pareigūnus nuo asmeninės atsakomybės. Todėl tokie ginčai teismuose nagrinėjami ilgai, o rezultatas neretai netenkina abiejų šalių.
Tačiau pastaruoju metu yra ir kuo pasidžiaugti – vis dažniau tokio pobūdžio ginčai, nagrinėjami teismuose, persikelia į taikaus ginčo sprendimo paieškos formą – mediaciją – ir pasibaigia sėkmingai. Štai praėjusią savaitę Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą[1], kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismas patvirtino Lietuvos valstybės bei A. Romanovskio taikos sutartį, pagal kurią valstybė kompensuos A. Romanovskiui dėl jo atžvilgiu vykusio baudžiamojo proceso patirtą turtinę ir neturtinę žalą. A. Romanovskis 2017 m. buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų piktnaudžiavimu, teismams padarius išvadą, kad jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Taikos sutartis buvo pasiekta mediacijos procese, kur šalys derybų ir abipusių kompromisų būdu susitarė, jog valstybė turi atlyginti nepagrįstai persekiotam A. Romanovskiui tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.
Mediacija, kaip kompromisų paieškos procesas, leidžia šalims išgirsti vienai kitą, o taikus susitarimas tokio pobūdžio bylose rodo sustiprėjusį valstybės gebėjimą atliepti žalą patyrusio asmens skriaudą ir poreikius bei pripažinti savo netinkamus veiksmus. Vertindami šį pasiektą rezultatą, džiaugiamės ne tik tuo, kad advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkams pavyko tinkamai atstovauti kliento interesams, bet ir tuo, kad tokiu būdu valstybė, veikdama per savo institucijas, buvo pakankamai stipri pripažinti savo klaidas ir už jas atitinkamai kompensuoti, o taip pat abi šalys išvengė ilgai trunkančio bylinėjimosi teisme – sutaupytos tiek kliento, tiek valstybės lėšos – bei pasiekė individualizuotą sprendimą. Belieka tikėtis, kad tokio pobūdžio ginčai ateityje vis dažniau ir efektyviau bus sprendžiami abipusio kompromiso būdu.
[1] Pasirašyta taikos sutartis | Lietuvos Respublikos prokuratūra (prokuraturos.lt)
