Popandeminis pasaulis: kur žvilgsnį turi kreipti įmonių valdybos ir vadovybės?

Rinkos jau reaguoja į pirmąsias geras žinias apie efektyvias vakcinas nuo koronaviruso, o ES jau kalba apie pirmuosius skiepus, prieinamus žmonėms dar šiais metais. Vadinasi, tunelio gale jau matosi pirmieji šviesos spinduliai. Kyla klausimas, ar Lietuvos verslas jau turi atsakymus, kaip įmonės toliau dirbs pasauliui stojantis ant kojų, ir ko turi imtis, siekdamos sustiprinti savo konkurencingumą kai kuriais aspektais iš esmės pakitusioje aplinkoje?

Neišvengiamai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veikiančios bendrovės vis daugiau dėmesio privalo skirti Europos ir pasaulio kontekstui bei tendencijoms analizuoti. Todėl valdybose aptariamų ir analizuojamų reiškinių ir iššūkių laukas turi plėstis – nuo vien tik finansinių rodiklių ir kitų skaičių turime judėti prie kompleksinių temų, tokių, kaip ateities darbo rinka, darbuotojų emocinė gerovė, verslo tvarumas ir žalumas, technologijų, tokių, kaip daiktų internetas, 5G ir pan. Pasaulyje tai vadiname megatendencijomis, kurias ignoruojančiam verslui kyla daugiau rizikų negu galimybių.

„EY“ konsultantai pastebi, kad Baltijos šalyse su vadovais vis dažniau tenka diskutuoti apie skirtingus aspektus – nuo dekarbonizacijos (pastangų mažinti CO2 emisijas) iki naujų visuomenės elgesio modelių ir elgesio ekonomikos, nuo naujų žiniasklaidos formų ir informacijos kanalų įtakos visuomenės mąstymui iki pasikeitusio santykio tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Pavyzdžiui, šiemet pasaulį apėmusi pandemija išryškino tam tikrus ilgalaikių reiškinių aspektus, tokius, kaip darbo ir asmeninio gyvenimo ribų pokyčiai: technologijos leidžia dirbti iš namų ar bet kur kitur, tačiau žmonėms tenka iš naujo perdėlioti asmeninio gyvenimo rutiną ir spręsti emocinės sveikatos iššūkius. Vien tai, kad šios temos atsigula ant valdybos stalo – labai geras ženklas.

Tačiau vien stebėti ir analizuoti neužtenka – svarbu ir veikti. „EY“ atliktas Europos patrauklumo tyrimas rodo, kad žvelgdami į ateinančių 36 mėnesių perspektyvą staigių svyravimų dabar tikisi 41% didžiųjų pasaulio investuotojų – tai yra gerokai mažesnis rodiklis negu pavasarį, tačiau vis tiek ganėtinai didelis. Bemaž kas antras apklaustas tarptautinės įmonės vadovas teigė, kad tiki, jog jų verslui pavyks sklandžiai grįžti į vėžes, kai tik pasaulio ekonomika atsigaus. Vadinasi, Lietuva gali tikėtis ne tik naujų ar tęstinių investicijų, bet vidaus rinkoje toliau augančios konkurencijos dėl darbuotojų, gaminamos produkcijos ar siūlomų paslaugų, didesnio spaudimo iš vartotojų, visuomenės ne tik dėl kainos, bet ir skaidrumo, socialinės veiklos, atsakingo požiūrio ir t. t.

Visuomenės lūkesčiai verslui – vis didės

Globalaus „EY“ tinklo ekspertai pastebi bendrą tendenciją, kad pažangiausiai veikiančių bendrovių valdybos, siekiančios ilgalaikio verslo tvarumo, skiria vis daugiau dėmesio skirtingoms interesų grupėms – kiekvienai iš jų komunikuoti aiškų verslo tikslą, veiksmus, pasiektus rezultatus. O tinkamai projektuoti ateities scenarijus ir valdyti rizikas vadovų komandos gali tuomet, kai gerai suvokia didžiuosius socialinius, technologinius ir geopolitinius pokyčius. Dėl to kuo toliau, tuo daugiau vadovams reikės įvairių duomenų ir statistikos, analitikų ir kitų specialistų įžvalgų, įvairių apklausų rodiklių ir jais paremtų išvadų – ne tik finansinių ataskaitų ar finansinių prognozių.

Žinoma, tai, kad kompanijos pokyčius ir rizikas ima vertinti ne tik pagal tai, kokią įtaką tai turės akcininkų turtui, bet ir kaip tai paveiks platesnį suinteresuotų šalių ratą, nėra naujiena. Tačiau Lietuvoje ši tendencija dar tik ateina. Kita vertus, matome vis daugiau ženklų, kai visuomenė tikisi, kad verslas imsis lyderystės spręsdamas nebūtinai su jų veikla tiesiogiai susijusius globalius ar lokalius iššūkius, pavyzdžiui, sveikatos krizę per pandemiją, klimato ir taršos krizę ar darbuotojų atlyginimų didinimo per kuriamą didesnę pridėtinę vertę ir pan. Pamatėme, kad nemažai įmonių to ryžtingai ėmėsi ir Lietuvoje. Tai rodo augantį mūsų šalies verslininkų ir vadovų sąmoningumą, verslo transformaciją ir kintantį vaidmenį visuomenėje. Be aktyvaus valdybų ar vadovų įsitraukimo tai nevyktų.

Ateityje nereiktų tikėtis, kad šie visuomenės lūkesčiai verslui mažės. Tačiau remiantis globaliomis „EY“ ekspertų įžvalgomis, kuo labiau įmonė atsivers ir įsitrauks į giluminius visuomenę ir verslą supančios aplinkos procesus, tuo daugiau ilgalaikės vertės sukurs – taip pat ir akcininkams.

Rizikų suvaldymo mįslė

Reikia pripažinti, kad ateities perspektyvos, ypač tokioje virsmo aplinkoje, kokioje gyvename dabar, neramina dažną pasaulio verslą. „EY“ pasaulinio valdybų tyrimo metu aukščiausio lygio vadovai prisipažino, kad ne visada jų įmonės geba skirti pakankamai dėmesio esamoms ir naujai kylančioms paradigmoms aptarti. Dar didesnį nerimą kelia faktas, kad daug įmonių atvirai sako, jog nėra gerai pasirengusios adekvačiai suvokti, aptikti ir sumažinti konkrečios rūšies rizikas. Kai iššūkių kiekis eksponentiškai auga, viską pastebėti ir įvertinti laiku tampa sudėtinga. Todėl valdybos turi įprasti į pagalbą pasitelkti įvairių sričių vidinius bei išorinius specialistus ir konsultantus, kurie į posėdžius atneštų skirtingus matymus ir skirtingas perspektyvas, paremtas didžiaisiais duomenimis (angl. big data), kompleksiniais modeliavimo ir skaičiavimo algoritmais.

Be to, ima augti proaktyvių veiksmų ir vadinamų ESG (angl. Environmental, Social, and Corporate Governance) programų, kurias gali inicijuoti valdybos ir vadovai, svarba. Tai programos, skirtos pagerinti įmonės veiklos tvarumą sistemiškai siekiant pažangos aplinkosaugos, socialinėje ir organizacijos valdymo srityse. Norėtųsi, kad tokių programų Lietuvoje artimiausiu metu daugėtų sparčiau, tiek ateities rizikų valdymo, tiek ir naujų galimybių atradimo tikslais.

Pirmaujančių tarptautinių organizacijų vadovai kartoja: norint išlikti priekyje, būtina klausytis, mokytis ir imtis lyderio vaidmens įgyvendinant permainas. Pasak jų, aplinka keičiasi žaibiškai ir valdybos turi būti dėmesingos, žvelgti plačiai – nėra garantijų, kad šiandien stipriai atrodanti saugi pozicija tokia pati išliks ir rytoj. Todėl 2021 metais valdybose ir vadovų komandose turėtų daugėti spręstinų klausimų, naujų veiklos aspektų, platesnių verslo kontekstų, ir, žinoma, diskusijų apie labai skirtingų rizikų valdymą. O tai reiškia daugiau bendradarbiavimo, daugiau proaktyvumo, lyderystės ir... kūrybiškumo. Ne veltui sakoma, kad nereiktų vėjais iššvaistyti nė vienos krizės.

Komentaro autorius - Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse