Lietuvos BVP augimas lėtėja antrą ketvirtį iš eilės
Antruoju įverčiu statistikai metinį trečio ketvirčio Lietuvos BVP augimą pakėlė iki 1,7%, kai iš pradžių buvo skelbiama apie 1,6% augimą. Duomenys pateikiami pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
Patikslinti duomenys rodo, kad trečią ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 10,342 mlrd. Eur.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::98eadb71-19d7-44b1-9e36-a110a5730f31
Vertinant BVP gamybos metodu, didžiausią teigiamą įtaką turėjo šių veiklos rūšių įmonių sukurta pridėtinė vertė: didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (1,9%).
O kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo prisidėjo po 1,1%, nekilnojamojo turto operacijų – 4,3%.
Lėčiau BVP augo dėl mažesnės statybos (–2,2%) bei žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (-4,1%) įmonių sukurtos pridėtinės vertės.
Vertinant BVP išlaidų metodu, namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos padidėjo 1,4%, valdžios sektoriaus – 0,2%. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas trečią ketvirtį sumažėjo 3,6%. O prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 0,9%, o importas sumažėjo 1,1%.
2016 m. trijų ketvirčių BVP siekė 28,5 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pokytis sudarė 2,1% (nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos – 2,0%).
