Šansas Lietuvai: Latvija panaikino „Sodros“ lubas

Latvijos Seimas praėjusią savaitę priėmė Solidarumo mokesčio įstatymą, kuris numato, kad nuo 2016 m. pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančių asmenų metinės pajamos, viršijančios 48.600 Eur, bus apmokestintos papildomu 34,09% solidarumo mokesčiu. Toks tarifas Latvijoje yra taikomas socialinio draudimo įmokoms.

Faktiškai atsisakė „lubų“

Kaip nurodo Žygimantas Mauricas, „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas, latvių politikai pasidarbavo iš peties, kai š. m. lapkričio 30 d. įvedė net 57% (23% gyventojų pajamų mokesčio ir 34% socialinio draudimo įmokos) „solidarumo mokestį“ daugiau nei 4.050 Eur oficialiai uždirbantiems darbuotojams.

„Keistokai jau atrodo tas faktas, kad tai bus pats didžiausias mokesčio tarifas tarp visų išsivysčiusių valstybių, tačiau dar keisčiau yra tai, kad latviai tikisi dėl šio pakėlimo papildomai surinkti 41 mln. Eur pajamų į biudžetą. Nors kas jau kas, bet latvių politikai turėtų puikiai žinoti, kad per krizę pakėlus PVM tarifą bendrai mokesčio buvo surinkta mažiau“, – „Facebook“ paskyroje sprendimą komentavo p. Mauricas. Pasak jo, šiuo metu darbuotojų, oficialiai uždirbančių virš 4.000 Eur, Lietuvoje ir Latvijoje yra po lygiai (po 4.700).

„Lažinuosi, kad kitais metais jų Latvijoje bus mažiau nei Lietuvoje“, – tęsia ekonomistas.

2014 m. ir 2015 m. ten galiojo, atitinkamai 44.400 Eur ir 48.600 Eur metinė socialinio draudimo įmokų riba, o uždirbantys daugiau, nuo didesnių gaunamų pajamų mokesčio nebemokėdavo. Tačiau nuo 2016 m. sausio įmokų lubų Latvijoje nebeliks. Šiuo metu tokia tvarka galioja Lietuvoje, kur įmokoms ribos nėra taikomos, o išmokoms galioja penkių vidutinių dydžių riba, t.y. 2.170 Eur per mėnesį.

Pasak p. Maurico, Latvijoje lubos formaliai lieka galioti, bet įvesdami solidarumo mokestį latviai viską gražina į status quo. „Tad praktiškai „Sodros“ lubų ten nebelieka“, – tęsia p. Mauricas. Jomis siekta į šalį pritraukti aukšto lygio specialistus, o situaciją ten dabar bus dar blogesnė, nes mažėja paskatos daugiau uždirbantiems mokėti mokesčius, kadangi papildomai surinktos lėšos keliauja į bendrą biudžetą. Ponas Mauricas prognozuoja, kad skirtumas tarp darbo mokestinės naštos ir dividendų apmokestinimo Latvijoje dar labiau išauga, tad visi iš darbo santykių pereis arba į šešėlį arba į kitas apmokėjimo formas.

Galimybė apšokti latvius

Šiuo metu Seime su svarstomu Socialinio modelio įstatymų paketu, keliauja pataisa, kurią priėmus Lietuvoje pagaliau atsirastų „Sodros“ įmokų ribos. Tai padarius šalis taptų konkurencingesnė pritraukiant į aukštos kvalifikacijos specialistus orientuotus tiesioginių užsienio investicijų projektus į Lietuvą.

Siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo įmokų „lubos“ Lietuvoje būtų lygios 5 vidutinėms mėnesinėms algoms, t.y. 3.675 Eur.

Andrius Francas, „Alliance for Recruitment“ partneris sako, kad latvių sprendimas mums suteikia konkurencinį pranašumą trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju tą pranašumą tikrai padėtų užsitikrinti įvestos „Sodros“ įmokų ribos.

„Mums kaip šaliai norinčiai pritraukti aukštųjų technologijų specialistų būtina turėti „Sodros“ įmokų ribas. Kai lyginamės su dėl talentų investicijų konkuruojančiomis šalimis, tai savo mokestine našta stebiname daugelį užsienio kompanijų“, – nurodo p. Francas. Ponas Mauricas primena, kad šiuo metu 4.000 Eur „bruto“ atlyginimą uždirbantis darbuotojas Lietuvoje per metus sumoka 26.500 Eur mokesčių ir taip išlaiko 4 pensininkus. O tai yra net 13 kartų daugiau nei 10 kartų daugiau uždirbusio buvusio Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho sumokėtų mokesčių suma 2011 m.

infogr.am::infogram_0_darbo_mokesciai-9

Rašyti komentarą