Tarptautinės kompanijos nesitiki pagerėjimo Rusijoje

Publikuota: 2015-11-07
Investuotojams kelia nerimą politiniai Rusijos sprendimai, taip pat centrinio banko politika. Nuotraukoje – centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. Sergejaus Karpuchino („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Investuotojams kelia nerimą politiniai Rusijos sprendimai, taip pat centrinio banko politika. Nuotraukoje – centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. Sergejaus Karpuchino („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Tarptautinės korporacijos toliau mažina veiklos mastus Rusijoje ir artimiausioje ateityje šalies rinkoje nemato prošvaisčių. Plataus masto tyrimas parodė, kad dėl sankcijų, žemų naftos kainų ir nestabilios politikos verslo aplinka šalyje subjuro taip, kad baido net labiausiai patyrusius investuotojus.

Rusijos laukia etapas, kai dar daugiau tarptautinių grupių gali pasitraukti iš rinkos, teigia Londone įsikūrusi verslo ir politinių konsultacijų kompanija „Global Counsel“.

Ši grupė išanalizavo 46 tarptautinių kompanijų, iki šiol turėjusių tvirtas pozicijas Rusijoje, finansines ataskaitas: analizė parodė, kad dauguma bendrovių įsivaizduoja miglotą Rusijos ekonomikos ateitį. Kompanijų, vertinančių Rusijos rinką neigiamai, skaičius šešiskart didesnis nei vertinančių teigiamai.

infogr.am::infogram_0_rusijos_bvp_augimas_ketvirciais

Į „Global Counsel“ analizę pateko tokios kompanijos kaip naftos milžinės BP ir „Royal Dutch Shell“, pramonės konglomeratai „Siemens“ ir „Lafarge“, finansų institucijos, kaip „Deutsche Bank“ ir „Raiffesen“, maisto ir gėrimų sektoriaus kompanijos „Carlsberg“, „Coca-Cola“, „Nestle“, vartojimo prekių konglomeratai „Unilever“ ir „Procter and Gamble“.

„Artimiausi pusantrų metų bus kritiškai svarbūs kalbant apie tai, ar dar daugiau tarptautinių investuotojų atsitrauks iš Rusijos rinkos“, – „Financial Times“ cituoja Gregorą Irwiną, „Global Counsel“ vyriausiąjį ekonomistą.

Dauguma kompanijų teigia esančios suinteresuotos ilguoju laikotarpiu išlikti Rusijos rinkoje, tačiau, jei šalies ekonomikos stabilumo nepadaugės, veiklos mastus jos ir toliau mažins ar bent jau nesiplės.

„Global Counsel“ įžvelgia sektorių skirtumų – dėl Rusijos rinkos optimistiškiausiai nusiteikusios sveikatos apsaugos sektoriaus bendrovės, o niūriausiai ateitį mato finansų ir energetikos sektorių kompanijos.

Pavyzdžiui, farmacijos grupė „AstraZeneca“ džiaugėsi geresniu tam tikrų grupių produktų pardavimu Rusijoje pirmąjį pusmetį.

Ramybę demonstruoja ir Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ – kompanija šalyje pristato naujus modelius ir didina rinkos dalį. Tiesa, naujų automobilių pardavimai šalyje šiemet pirmąjį pusmetį nučiuožė 40%.

Politinių sprendimų įtaka

Vertinimų skirtumai priklauso ir nuo Rusijos vyriausybės politikos, nors, pabrėžia Londono konsultacijų bendrovė, tarptautinės korporacijos nelinkusios komentuoti politinių Kremliaus sprendimų. Vis dėlto tos, kurios pateikia tam tikrus vertinimus, daugiausia nerimauja dėl sprendimų, susijusių su maisto produktų importo iš Vakarų draudimu ir su finansų rinkos reguliavimu.

Užsienio bankai, veikiantys Rusijoje, nerimauja ne tik dėl sankcijų poveikio išoriniam finansavimui ir kapitalo srautams, bet ir dėl Rusijos pinigų bei valiutų politikos. Vienas didžiausių susirūpinimo šaltinių tarptautinėms bendrovėms – rublio nuosmukis.

Austrijos „Reiffesen Bank“ kritiškai vertina centrinio banko galimybes stabilizuoti rublį, o „Deutsche Bank“ kaip vienas svarbiausių priežasčių susirūpinti įvardija sankcijas ir žaliavų kainų tendencijas.

Rugsėjį „Deutsche Bank“ paskelbė nutraukiantis vertybinių popierių ir paslaugų verslui operacijas Rusijoje.

Iš Rusijoje turėtos bendros investicijų valdymo įmonės jau anksčiau pasitraukė Prancūzijos bankas „BNP Paribas“, Rusijos rinkoje veikęs nuo 1974 m.

„Franklin Templeton“ panaikino savo Rytų Europos fondą, kuris apėmė ir Rusijos regioną. Austrijos „Raiffesen Bank International“ pardavė pensijų fondą Rusijoje, o Vokietijos draudimo kompanija „Munich Re“ uždarė savo biurą Maskvoje.

Energetikos sektoriaus veikėjos BP ir „Royal Dutch Shell“ skundžiasi, kad Vakarų sankcijos Rusijai turi atvirkštinį efektą, atsiliepiantį Vakarų bendrovėms. „Shell“ 2014-aisiais dėl ES ir JAV sankcijų turėjo pristabdyti skalūnų projektus Rusijoje.

„Global Counsel“ tyrėjus nustebino, kad šios dvi kompanijos finansinėse savo ataskaitose neskyrė daugiau dėmesio Rusijos rinkai, turint galvoje, kad šalies energetikos sektorius yra labiausiai pažeistas smukusių naftos kainų. BP turi 19,75% „Rosneft“, Rusijos valstybinės milžinės, akcijų.

Apsisprendimo momentas

„Daugelis kompanijų vis dar peržiūri savo strategiją Rusijoje, ir manome, kad dabar yra lemiamas apsisprendimo momentas daugeliui užsienio kompanijų Rusijoje. Kai kurios Rusijos problemos – neabejotinai struktūrinės, lėtas augimas buvo ir iki 2014-ųjų. Tačiau daug kas priklausys nuo to, ar veiksniai, kurie lėmė dramatišką rinkos perspektyvų blogėjimą 2014-aisiais – sankcijos, naftos kainos ir kai kurie politiniai aspektai, – yra laikini. Jei ne, tuomet manome, kad dar daugiau bendrovių sumažins veiklos apimtį Rusijoje“, – apibendrina „Global Counsel“ analitikai.

infogr.am::infogram_0_rusijos_sektoriu_pajamu_nuosmukis

infogr.am::infogram_0_rusijos_makro_prognozes

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 26 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Įstatymas leistų, bet valdžia tikina radikalaus žingsnio neruošianti Premium

Vyriausybė ramina, kad nepasinaudos nuo šių metų pradžios įsigaliojusia įstatymine galimybe stabdyti jau...

Verslo aplinka
2019.01.18
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Tarp Baltijos šalių didžiausia infliacija 2018 m. fiksuota Estijoje

Kainos Lietuvoje pernai pakilo mažiau nei Estijoje, bet daugiau nei Latvijoje.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11
Karaliaučiaus SkGD terminalas dujų tranzito kol kas nepakeis Premium 11

Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įrengtas plūduriuojantis suskystintų gamtinių dujų importo terminalas...

Energetika
2019.01.08
Tikisi, kad Lietuva pasieks „Doing Business“ dešimtuką 1

Vyriausybė turi vilčių, kad jos siūlomos priemonės leis Lietuvai jeigu ne šiemet, tai bent kitąmet rudenį...

Verslo aplinka
2019.01.03
Patys, viską patys, arba Jūsų pensija Premium

Valstybė beveik atviru tekstu sako (norintiems girdėti), kad jau tikrai atėjo laikas būsimos pensijos...

Verslo klasė
2019.01.01
Ko Lietuvoje ir pasaulyje laukti 2019-aisiais?

Lietuva turės naują prezidentą, Europos Sąjunga – naują Parlamentą ir Komisiją, bet praras Jungtinę...

Verslo aplinka
2019.01.01
V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas baigėsi be rezultatų 26

Šeštadienį Maskvoje susitikę Rusijos ir Baltarusijos vadovai „aptarė aktualius dvišalių santykių klausimus“,...

Energetika
2018.12.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau