Eksportą už ausų temps lėta Europa

Publikuota: 2015-10-18
Prognozuojama, kad Europos ūkis kitąmet augs 1,5–1,7%, to turėtų užtekti, kad Lietuva galėtų toliau didinti eksportą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Prognozuojama, kad Europos ūkis kitąmet augs 1,5–1,7%, to turėtų užtekti, kad Lietuva galėtų toliau didinti eksportą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos eksporto augimo lokomotyvas kitąmet išliks euro zonos ir Šiaurės šalių rinkos, kurių potencialo Lietuvos verslas dar nėra išnaudojęs, prognozuoja analitikai. Bus dedamas pagrindas eksportui į JAV, taip pat Azijos bei arabų šalių rinkas, o rizikingąją Rusiją teks bent kurį laiką užmiršti.

„Pagal bazinį scenarijų prekių eksportas kitąmet turėtų plėsis 3,2%, paslaugų – 5,8%, tad tikėtinas 3,8% bendro eksporto augimas“, – eksporto rodiklius prognozuoja Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, eksporto mastai kitąmet gali ūgtelėti 3–5%, o realiausias – apie 3% augimo scenarijus.

Pernai eksporto mastai, įskaičiuojant reeksportą, siekė 24,36 mlrd. Eur (beveik tiek pat, kiek 2013 m.), o 2015 m. I pusmetį – 11 mlrd. Eur. Tik lietuviškos kilmės prekių 2014 m. buvo eksportuota už 13,84 mlrd. Eur, 6,7% mažiau nei 2013 m., o 2015 m. I pusmetį – už 6,4 mlrd. Eur. ES rinkoms tenka maždaug trys ketvirtadaliai lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Perspektyvos šviesėja

Didžiausią nuosmukį šiemet patyrė reeksportas. Anot p. Grajausko, pirmąjį pusmetį jis susitraukė 8%, daugiausia dėl praradimų Rusijoje ir kitose NVS rinkose, kurios tebėra pagrindinė reeksporto kryptis. Šių šalių ekonomikos atsigavimo nelaukiama ir 2016 m., vadinasi, neverta tikėtis ir reeksporto didėjimo. Užtat lietuviškos kilmės produkcijos eksportui analitikai piešia šviesesnes perspektyvas, pirmiausia dėl to, kad Lietuvos gamintojai nuo NVS rinkų nėra itin priklausomi.

„Prieš dabartinę krizę į Rusiją ir NVS buvo eksportuojama tik kiek daugiau nei dešimtadalis vietos kilmės produkcijos, daugiausia maisto produktų. Maisto produktų gamintojai šiuo metu ir išgyvena sunkius laikus, jų eksportas pirmoje 2015 m. pusėje traukėsi 10%, panašiai tiek mažėjo ir jų pajamos bei pelnas“, – nurodo p. Grajauskas.

Tačiau jei maistininkams pavyks įsitvirtinti naujose rinkose – JAV, Saudo Arabijoje, Kinijoje, Uzbekistane ir kt., tikėtina, kad gali išsipildyti optimistinis „Danske Bank“ scenarijus ir bendras Lietuvos eksporto augimas 2016 m. sieks 4–5%, tvirtina jis. Šioks toks pagrindas tam jau padėtas.

„Pagrindinės mūsų pajamos bus iš Lietuvos rinkos ir eksporto į kitas šalis, – sako Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės generalinis direktorius. – Tiek Europos gamintojai, tiek mūsų įmonė jau atnaujino sūrių eksportą, jei skaičiuotume kiekiu. Tik dėl kritusių kainų gauname mažiau pajamų.“

Maistininkai viliasi, kad 2016 m. pavyks gauti leidimą vežti gaminius į Kiniją. Per kelerius metus čia tikimasi įsitvirtinti, o realizuojamos produkcijos kiekiai čia turėtų būti kur kas didesni nei Rusijoje.

Orientyras – Europa

Kitoms lietuviškų prekių kategorijoms 2016 m. prognozuojamos geresnės nei šiemet eksporto perspektyvos, ypač euro zonos, Šiaurės šalių rinkose. Pono Grajausko nuomone, jų galimybių Lietuvos verslininkai dar nėra išnaudoję. „Danske Bank“ analitikai kitąmet prognozuoja tolesnę sėkmingą baldų pramonės plėtrą bei jos pardavimus užsienyje, didėsiančius vaistų, elektronikos, transporto, mašinų ir įrangos gamintojų pardavimus. Galima tikėtis plastiko gaminių bei trąšų eksporto augimo, ypač įmonėms investavus į technologijų atnaujinimą.

„Šios rinkos turėtų būtų bet kurio eksportuojančio verslininko orientyras. O gera persiorientavimo patirtis turėtų suteikti dar daugiau motyvacijos žvelgti į turtingas ir plačias Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas“, – aiškina jis.

Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių departamento direktorius, taip pat įsitikinęs, kad 2016 m., kaip ir šiemet, pagrindinis lietuviško eksporto augimo lokomotyvas bus ES šalys.

„Čia stebuklingo ekonomikos augimo nelaukiame, bet nematyti ir rimtesnių neigiamų veiksnių. Prognozuojame, kad Europos ūkis augs 1,5–1,7%, to tikrai užteks, kad Lietuva galėtų toliau didinti eksporto mastus“, – vertina jis.

Lietuvos pramonė pastaruosius porą metų ypač daug dėmesio skyrė Šiaurės šalių rinkoms, todėl, p. Izgorodino nuomone, kitąmet ši kryptis turėtų duoti apčiuopiamų dividendų, per jas visas eksportas turėtų augti apie 70%.

infogr.am::infogram_0_eksportas-4645132

Daugiausia – į Vokietiją

Ponas Grajauskas pabrėžia Lietuvos transporto sektoriaus sėkmę – nudegęs Rusijoje jis sėkmingai diversifikavo eksportą. Sektoriaus pajamos 2015 m. beveik nesusitraukė, o uždirbtą pelną transportininkai reikšmingai padidino.

„Pridėkime toliau sėkmingai besiplečiantį IT, verslo paslaugų, statybinių paslaugų eksportą ir ateinančiais metais turėsime gana pozityvų eksporto paveikslą“, – prognozuoja „Danske Bank“ analitikas.

Į Vokietiją, didžiausią lietuviškos kilmės prekių importuotoją, pernai ir 2015 m. I pusmetį daugiausia buvo parduota lietuviškų baldų, žuvų produktų, trąšų, plastiko gaminių. Eksporto mastas pernai siekė 1,448 mlrd. Eur, tiesa, jis buvo 1,4% mažesnis nei 2013 m. 2015 m. I pusmetį eksporto į Vokietiją apimtis siekė 734,4 mln. Eur. Į Švediją iš Lietuvos šiemet ir pernai daugiausia eksportuota baldų, plastikų, įvairių chemijos produktų, dirbinių iš geležies ir plieno. Pernai eksportuota produkcijos už 742,3 mln. Eur (4,5% daugiau nei prieš metus). 2015 m. I pusmetį eksporto mastai sudarė 389,2 mln. Eur. Populiariausia lietuviška prekė Norvegijoje taip pat buvo baldai, kitos svarbiausios eksporto prekės buvo mediena ir jos dirbiniai, plieno dirbiniai, plastikai ir jų dirbiniai. 2014 m. į Norvegiją eksportuota už 518,3 mln. Eur (6,3% daugiau nei 2013 m.), o šiemet pirmąjį pusmetį – už 274,4 mln. Eur.

infogr.am::infogram_0_eksporto_lyderiai

Rusija nurašoma

Kita vertus, potencialios Lietuvos eksporto rinkos susiduria ir ateityje greičiausiai susidurs su tam tikromis problemomis, kurios gali turėti įtakos eksporto plėtrai, atkreipia dėmesį VšĮ „Versli Lietuva“ (VL) analitikai.

„Išsivysčiusių valstybių ekonomikos augimo tempai tebėra nevienodi. Jungtinė Karalystė ir JAV yra neabejotinai tarp geriausius pokyčio rodiklius turinčių šalių. Euro zona ir Japonija taip pat auga, bet daug lėtesniu tempu. Nedarbo lygis Europoje išlieka aukštas. Įmonių ir namų ūkių įsiskolinimas mažina ateities lūkesčius. Vartojimas ir investicijos auga lėtai. Besivystančios rinkos apimtos sąstingio, Rusija išgyvena ekonominį nuosmukį, Kinija yra susidūrusi su ekonominės raidos neapibrėžtumu“, – vardija Justas Jurevičius, VL vyriausiasis analitikas.

Ponas Izgorodinas apibendrina: Lietuvos eksporto rodiklius 2016 m. lems padėtis ES rinkoje bei Rusijoje ir visame NVS regione, eksporto diversifikavimo sėkmė bei tai, ar valstybei pavyks efektyviai prisidėti prie eksporto skatinimo. Eksporto į NVS augimo perspektyvos, jo nuomone, kitąmet toliau prastės.

„Nafta greičiausiai brangs, bet ne daugiau kaip iki 60–70 USD už barelį, o tai per mažai, kad Rusijos ekonomika pradėtų augti. Viešieji finansai čia irgi šlubuoja – pajamos krito, išlaidos išlieka gana didelės, ir dėl suvaržyto biudžeto nėra galimybių skatinti ekonomiką. 2016 m. tikėtinas tolesnis Rusijos ekonomikos nuosmukis, taigi ir Lietuvos eksportas į NVS regioną mažės“, – prognozuoja p. Izgorodinas.

Ponas Grajauskas norus vėl lįsti į rizikingą NVS rinką prilygina žaidimui kazino – praradimų tikimybė čia gerokai didesnė nei galimybė išlošti.

„Tačiau tolimosios Azijos ir kitų besivystančių šalių rinkos turėtų išlikti įdomios, į jas reikėtų stengtis įkelti koją. Tačiau eksporto proveržio į šias rinkas kitąmet dar sunku tikėtis“, – sako jis.

Anot p. Izgorodino, eksporto diversifikavimo rodikliai kitąmet gerės, nes įmonės deda daug pastangų ieškodamos naujų rinkų. Daugiausia galimybių jis mato Šiaurės Amerikoje, ypač JAV – vien 2015 m. I pusmetį eksportas čia išaugo 54 mln. Eur, neskaičiuojant naftos produktų. Čia sėkmingai parduodami maisto produktai, trąšos, metalų pramonės gaminiai, įrenginiai ir kt.

„Proveržio ateityje galime tikėtis ir Azijos, o ypač Kinijos rinkose. Tikimybė, kad Kinijos ūkis kitąmet lėtės, yra didelė, tačiau šios šalies BVP milžiniškas, o jei 2016 m. maisto produktų gamintojai gaus leidimus, galima solidi plėtra. Perspektyvios ir arabų šalys, nors įsitvirtinti čia nelengva, tai gali užtrukti dvejus trejus metus. Reikia efektyvios valstybės, diplomatų pagalbos“, – vertina p. Izgorodinas.

Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, pabrėžia, kad tai, kaip greitai Lietuvos eksportuotojai įsitvirtins naujose rinkose, priklauso ir nuo geopolitinių, ir nuo pasaulio ekonomikos tendencijų.

„Ministerija, reaguodama į pasikeitusią geopolitinę padėtį ir siekdama sudaryti sąlygas verslui sėkmingai vykdyti eksportą, 2015 m. ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti eksporto gairėse nustatytas prioritetines rinkas, turinčias didžiausią potencialą“, – nurodo p. Noreikienė.

2014 m. patvirtintose eksporto gairėse buvo įvardyta 41 valstybė, dabar iš jų turėtų būti išskirtos perspektyviausios. Pasak viceministrės, prioritetai bus nustatyti įvertinus rinkų plėtros potencialą, perkamąją galią, rinkos gravitacinį svorį, Lietuvos verslo konkurencinę poziciją ir rinkos dalies rezervą ir kt. Galutinį rinkų sąrašą bei jose numatytų įgyvendinti priemonių planą artimiausiu laiku turėtų patvirtinti Ekonominės diplomatijos taryba

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 8 d.

infogr.am::infogram_0_priemones-1746149

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Saudo Arabija ir Rusija imasi valdyti naftos kainą Premium

Ruošdamosi lapkričio 4 d. Irano naftos eksportui įvesiamoms JAV sankcijoms, Saudo Arabija ir Rusija siekia...

Energetika
2018.10.04
„The New York Times“: Trumpas tėvo turtus paveldėjo išvengęs mokesčių

JAV dienraštis „The New York Times“ praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskutinį XX a. dešimtmetį...

Verslo aplinka
2018.10.03
Pasaulinė prekyba 2018-2019 m. augs lėčiau nei prognozuota

Pasaulinės prekybos augimas šiemet ir kitąmet bus lėtesnis nei prognozuota, teigia Pasaulio prekybos...

Verslo aplinka
2018.09.27
Seimas atveria kelią stabdyti kogeneracinių jėgainių projektus, gresia prezidentės veto

Seimo valdančioji dauguma gebėjo iš trečio karto balsavimu užtikrinti, kad būtų priimtos įstatymo pataisos,...

Verslo aplinka
2018.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau