Eksportą už ausų temps lėta Europa

Publikuota: 2015-10-18
Prognozuojama, kad Europos ūkis kitąmet augs 1,5–1,7%, to turėtų užtekti, kad Lietuva galėtų toliau didinti eksportą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Prognozuojama, kad Europos ūkis kitąmet augs 1,5–1,7%, to turėtų užtekti, kad Lietuva galėtų toliau didinti eksportą. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos eksporto augimo lokomotyvas kitąmet išliks euro zonos ir Šiaurės šalių rinkos, kurių potencialo Lietuvos verslas dar nėra išnaudojęs, prognozuoja analitikai. Bus dedamas pagrindas eksportui į JAV, taip pat Azijos bei arabų šalių rinkas, o rizikingąją Rusiją teks bent kurį laiką užmiršti.

„Pagal bazinį scenarijų prekių eksportas kitąmet turėtų plėsis 3,2%, paslaugų – 5,8%, tad tikėtinas 3,8% bendro eksporto augimas“, – eksporto rodiklius prognozuoja Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, eksporto mastai kitąmet gali ūgtelėti 3–5%, o realiausias – apie 3% augimo scenarijus.

Pernai eksporto mastai, įskaičiuojant reeksportą, siekė 24,36 mlrd. Eur (beveik tiek pat, kiek 2013 m.), o 2015 m. I pusmetį – 11 mlrd. Eur. Tik lietuviškos kilmės prekių 2014 m. buvo eksportuota už 13,84 mlrd. Eur, 6,7% mažiau nei 2013 m., o 2015 m. I pusmetį – už 6,4 mlrd. Eur. ES rinkoms tenka maždaug trys ketvirtadaliai lietuviškos kilmės prekių eksporto.

Perspektyvos šviesėja

Didžiausią nuosmukį šiemet patyrė reeksportas. Anot p. Grajausko, pirmąjį pusmetį jis susitraukė 8%, daugiausia dėl praradimų Rusijoje ir kitose NVS rinkose, kurios tebėra pagrindinė reeksporto kryptis. Šių šalių ekonomikos atsigavimo nelaukiama ir 2016 m., vadinasi, neverta tikėtis ir reeksporto didėjimo. Užtat lietuviškos kilmės produkcijos eksportui analitikai piešia šviesesnes perspektyvas, pirmiausia dėl to, kad Lietuvos gamintojai nuo NVS rinkų nėra itin priklausomi.

„Prieš dabartinę krizę į Rusiją ir NVS buvo eksportuojama tik kiek daugiau nei dešimtadalis vietos kilmės produkcijos, daugiausia maisto produktų. Maisto produktų gamintojai šiuo metu ir išgyvena sunkius laikus, jų eksportas pirmoje 2015 m. pusėje traukėsi 10%, panašiai tiek mažėjo ir jų pajamos bei pelnas“, – nurodo p. Grajauskas.

Tačiau jei maistininkams pavyks įsitvirtinti naujose rinkose – JAV, Saudo Arabijoje, Kinijoje, Uzbekistane ir kt., tikėtina, kad gali išsipildyti optimistinis „Danske Bank“ scenarijus ir bendras Lietuvos eksporto augimas 2016 m. sieks 4–5%, tvirtina jis. Šioks toks pagrindas tam jau padėtas.

„Pagrindinės mūsų pajamos bus iš Lietuvos rinkos ir eksporto į kitas šalis, – sako Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės generalinis direktorius. – Tiek Europos gamintojai, tiek mūsų įmonė jau atnaujino sūrių eksportą, jei skaičiuotume kiekiu. Tik dėl kritusių kainų gauname mažiau pajamų.“

Maistininkai viliasi, kad 2016 m. pavyks gauti leidimą vežti gaminius į Kiniją. Per kelerius metus čia tikimasi įsitvirtinti, o realizuojamos produkcijos kiekiai čia turėtų būti kur kas didesni nei Rusijoje.

Orientyras – Europa

Kitoms lietuviškų prekių kategorijoms 2016 m. prognozuojamos geresnės nei šiemet eksporto perspektyvos, ypač euro zonos, Šiaurės šalių rinkose. Pono Grajausko nuomone, jų galimybių Lietuvos verslininkai dar nėra išnaudoję. „Danske Bank“ analitikai kitąmet prognozuoja tolesnę sėkmingą baldų pramonės plėtrą bei jos pardavimus užsienyje, didėsiančius vaistų, elektronikos, transporto, mašinų ir įrangos gamintojų pardavimus. Galima tikėtis plastiko gaminių bei trąšų eksporto augimo, ypač įmonėms investavus į technologijų atnaujinimą.

„Šios rinkos turėtų būtų bet kurio eksportuojančio verslininko orientyras. O gera persiorientavimo patirtis turėtų suteikti dar daugiau motyvacijos žvelgti į turtingas ir plačias Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas“, – aiškina jis.

Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių departamento direktorius, taip pat įsitikinęs, kad 2016 m., kaip ir šiemet, pagrindinis lietuviško eksporto augimo lokomotyvas bus ES šalys.

„Čia stebuklingo ekonomikos augimo nelaukiame, bet nematyti ir rimtesnių neigiamų veiksnių. Prognozuojame, kad Europos ūkis augs 1,5–1,7%, to tikrai užteks, kad Lietuva galėtų toliau didinti eksporto mastus“, – vertina jis.

Lietuvos pramonė pastaruosius porą metų ypač daug dėmesio skyrė Šiaurės šalių rinkoms, todėl, p. Izgorodino nuomone, kitąmet ši kryptis turėtų duoti apčiuopiamų dividendų, per jas visas eksportas turėtų augti apie 70%.

infogr.am::infogram_0_eksportas-4645132

Daugiausia – į Vokietiją

Ponas Grajauskas pabrėžia Lietuvos transporto sektoriaus sėkmę – nudegęs Rusijoje jis sėkmingai diversifikavo eksportą. Sektoriaus pajamos 2015 m. beveik nesusitraukė, o uždirbtą pelną transportininkai reikšmingai padidino.

„Pridėkime toliau sėkmingai besiplečiantį IT, verslo paslaugų, statybinių paslaugų eksportą ir ateinančiais metais turėsime gana pozityvų eksporto paveikslą“, – prognozuoja „Danske Bank“ analitikas.

Į Vokietiją, didžiausią lietuviškos kilmės prekių importuotoją, pernai ir 2015 m. I pusmetį daugiausia buvo parduota lietuviškų baldų, žuvų produktų, trąšų, plastiko gaminių. Eksporto mastas pernai siekė 1,448 mlrd. Eur, tiesa, jis buvo 1,4% mažesnis nei 2013 m. 2015 m. I pusmetį eksporto į Vokietiją apimtis siekė 734,4 mln. Eur. Į Švediją iš Lietuvos šiemet ir pernai daugiausia eksportuota baldų, plastikų, įvairių chemijos produktų, dirbinių iš geležies ir plieno. Pernai eksportuota produkcijos už 742,3 mln. Eur (4,5% daugiau nei prieš metus). 2015 m. I pusmetį eksporto mastai sudarė 389,2 mln. Eur. Populiariausia lietuviška prekė Norvegijoje taip pat buvo baldai, kitos svarbiausios eksporto prekės buvo mediena ir jos dirbiniai, plieno dirbiniai, plastikai ir jų dirbiniai. 2014 m. į Norvegiją eksportuota už 518,3 mln. Eur (6,3% daugiau nei 2013 m.), o šiemet pirmąjį pusmetį – už 274,4 mln. Eur.

infogr.am::infogram_0_eksporto_lyderiai

Rusija nurašoma

Kita vertus, potencialios Lietuvos eksporto rinkos susiduria ir ateityje greičiausiai susidurs su tam tikromis problemomis, kurios gali turėti įtakos eksporto plėtrai, atkreipia dėmesį VšĮ „Versli Lietuva“ (VL) analitikai.

„Išsivysčiusių valstybių ekonomikos augimo tempai tebėra nevienodi. Jungtinė Karalystė ir JAV yra neabejotinai tarp geriausius pokyčio rodiklius turinčių šalių. Euro zona ir Japonija taip pat auga, bet daug lėtesniu tempu. Nedarbo lygis Europoje išlieka aukštas. Įmonių ir namų ūkių įsiskolinimas mažina ateities lūkesčius. Vartojimas ir investicijos auga lėtai. Besivystančios rinkos apimtos sąstingio, Rusija išgyvena ekonominį nuosmukį, Kinija yra susidūrusi su ekonominės raidos neapibrėžtumu“, – vardija Justas Jurevičius, VL vyriausiasis analitikas.

Ponas Izgorodinas apibendrina: Lietuvos eksporto rodiklius 2016 m. lems padėtis ES rinkoje bei Rusijoje ir visame NVS regione, eksporto diversifikavimo sėkmė bei tai, ar valstybei pavyks efektyviai prisidėti prie eksporto skatinimo. Eksporto į NVS augimo perspektyvos, jo nuomone, kitąmet toliau prastės.

„Nafta greičiausiai brangs, bet ne daugiau kaip iki 60–70 USD už barelį, o tai per mažai, kad Rusijos ekonomika pradėtų augti. Viešieji finansai čia irgi šlubuoja – pajamos krito, išlaidos išlieka gana didelės, ir dėl suvaržyto biudžeto nėra galimybių skatinti ekonomiką. 2016 m. tikėtinas tolesnis Rusijos ekonomikos nuosmukis, taigi ir Lietuvos eksportas į NVS regioną mažės“, – prognozuoja p. Izgorodinas.

Ponas Grajauskas norus vėl lįsti į rizikingą NVS rinką prilygina žaidimui kazino – praradimų tikimybė čia gerokai didesnė nei galimybė išlošti.

„Tačiau tolimosios Azijos ir kitų besivystančių šalių rinkos turėtų išlikti įdomios, į jas reikėtų stengtis įkelti koją. Tačiau eksporto proveržio į šias rinkas kitąmet dar sunku tikėtis“, – sako jis.

Anot p. Izgorodino, eksporto diversifikavimo rodikliai kitąmet gerės, nes įmonės deda daug pastangų ieškodamos naujų rinkų. Daugiausia galimybių jis mato Šiaurės Amerikoje, ypač JAV – vien 2015 m. I pusmetį eksportas čia išaugo 54 mln. Eur, neskaičiuojant naftos produktų. Čia sėkmingai parduodami maisto produktai, trąšos, metalų pramonės gaminiai, įrenginiai ir kt.

„Proveržio ateityje galime tikėtis ir Azijos, o ypač Kinijos rinkose. Tikimybė, kad Kinijos ūkis kitąmet lėtės, yra didelė, tačiau šios šalies BVP milžiniškas, o jei 2016 m. maisto produktų gamintojai gaus leidimus, galima solidi plėtra. Perspektyvios ir arabų šalys, nors įsitvirtinti čia nelengva, tai gali užtrukti dvejus trejus metus. Reikia efektyvios valstybės, diplomatų pagalbos“, – vertina p. Izgorodinas.

Rasa Noreikienė, ūkio viceministrė, pabrėžia, kad tai, kaip greitai Lietuvos eksportuotojai įsitvirtins naujose rinkose, priklauso ir nuo geopolitinių, ir nuo pasaulio ekonomikos tendencijų.

„Ministerija, reaguodama į pasikeitusią geopolitinę padėtį ir siekdama sudaryti sąlygas verslui sėkmingai vykdyti eksportą, 2015 m. ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti eksporto gairėse nustatytas prioritetines rinkas, turinčias didžiausią potencialą“, – nurodo p. Noreikienė.

2014 m. patvirtintose eksporto gairėse buvo įvardyta 41 valstybė, dabar iš jų turėtų būti išskirtos perspektyviausios. Pasak viceministrės, prioritetai bus nustatyti įvertinus rinkų plėtros potencialą, perkamąją galią, rinkos gravitacinį svorį, Lietuvos verslo konkurencinę poziciją ir rinkos dalies rezervą ir kt. Galutinį rinkų sąrašą bei jose numatytų įgyvendinti priemonių planą artimiausiu laiku turėtų patvirtinti Ekonominės diplomatijos taryba

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 8 d.

infogr.am::infogram_0_priemones-1746149

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Merkel ir Macronas sutarė dėl atskiro euro zonos biudžeto

Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, ir Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, po susitikimo Berlyne...

Europietiškų pinigų kapšas Lietuvai gerokai suzmeks Premium 4

Europos Komisija (EK) siūlo numatyti, kad 2021–2027 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu Lietuva į bendrą...

Po muitų Kinijai atvėso JAV verslo palankumas Trumpui Premium

Donaldui Trumpui, JAV prezidentui, praėjusią savaitę paskelbus apie muitų kiniškoms prekėms paketą, o,...

Lauks detalesnės STT informacijos apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką 1

Premjeras Saulius Skvernelis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikti daugiau informacijos apie...

Verslo aplinka
2018.06.18
Vilniuje apsilankę turistai mokės „pagalvės mokestį“ 4

Sostinėje po poros savaičių įsigalios kai kuriuose šalies miestuose jau kurį laiką galiojanti tvarką –...

Verslo aplinka
2018.06.18
Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 11

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Prekybos karas dar neprasidėjo, bet Kinija jau jaučia jo poveikį Premium

JAV ruošiantis įvesti importo muitų kiniškoms prekėms paketą, Kinijos ekonomika jau jaučia įtampos prekyboje...

Verslo aplinka
2018.06.15
Lietuviai geriau vertina ekonominę šalies padėtį 5

Naujausia „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad palankiai šalies ekonominę padėtį vertina 38% lietuvių arba 6%...

Verslo aplinka
2018.06.14
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Premjeras: bazinės algos didinimas kainuoja dešimtis milijonų, kurių nėra 9

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis skeptiškai vertina dalies Seimo politikų pateiktus pasiūlymus kitąmet...

Verslo aplinka
2018.06.11
Naujausi duomenys pasėjo abejones dėl JK ūkio būklės

Jungtinės Karalystės (JK) gamybos apimtys balandį smuko labiausiai per penkerius su puse metų, o statybų...

Verslo aplinka
2018.06.11
Premjeras dar nežino, ar kitąmet keliams bus skirta daugiau lėšų

Premjeras Saulius Skvernelis tvirtina žinąs, kad keliams tiesti, prižiūrėti ir remontuoti reikia kur kas...

Verslo aplinka
2018.06.11
JAV santykiai su artimiausiais sąjungininkais smuko iki naujų žemumų 5

JAV ir artimiausių šalies Vakarų sąjungininkių santykiai gerokai pašlijo, kai industrializuotų G7 valstybių...

Verslo aplinka
2018.06.11
Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas: ES biudžetas dar bus keičiamas iš esmės Premium

Manfredas Weberis, Vokietijos politikas, vadovaujantis Europos Parlamento (EP) Liaudies frakcijai, sako, kad...

Verslo aplinka
2018.06.11
Minimali mėnesio alga kitąmet kils bent iki 420 Eur Premium 28

Socialiniai partneriai sutaria, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet turėtų ūgtelėti bent keliais...

Verslo aplinka
2018.06.11
Taikos viltys: Korėjų pasienyje sparčiai kyla žemės kainos 1

Kai kurie drąsūs investuotojai, paskatinti antradienį numatyto Donaldo Trumpo, JAV prezidento, ir Kim Jong...

Verslo aplinka
2018.06.09
Prezidentė: reformos negali sujaukti to, kas veikia gerai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kol kas vengia konkrečiau vertinti Vyriausybės pasiūlytą mokesčių ir pensijų...

Verslo aplinka
2018.06.08

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau