JAV po prezidento rinkimų: nebebus tokia, kokia buvo

Šalies ekonomika, remiantis rinkėjų apklausomis, amerikiečiams visą JAV prezidento rinkimų ciklą kėlė didžiausią susirūpinimą. Naujausia oficialiai skelbiama statistika rodo, kad šalies BVP stabiliai augo. Trečiąjį metų ketvirtį JAV ekonomikos metinis augimo tempas buvo 2,8%.

Nors, palyginti su ankstesnio ketvirčio 3% rodikliu, augimas šiek tiek sulėtėjo, šalies Prekybos departamento paskelbti duomenys parodė, kad JAV šiais metais pasieks vieną geriausių augimo rezultatų iš visų didžiųjų ekonomikų. 

Visgi kol kas neaišku, ar statistiniai duomenys padės sumažinti amerikiečių nerimą.

Vartotojų nuotaikos, staiga pablogėjusios pandemijos metu, ir toliau išlieka niūrios, nes per pastaruosius ketverius metus maždaug 21% šoktelėjusios kainos nustelbia kitas ekonomines naujienas, kad ir kokios teigiamos jos būtų. 

Šį mėnesį, remiantis „Associated Press-NORC“ Viešųjų reikalų tyrimų centro apklausos duomenimis, net 62% amerikiečių šalies ekonomikos būklę įvertino kaip „blogą“.

„Nors ekonomika pagrįsta skaičiais, daugelio žmonių nuomonė yra šališka“, – sako Marjorie Connelly, AP-NORC Viešųjų reikalų centro vyresnioji bendradarbė.

AP-NORC apklausa atskleidė, kad 61% demokratų mano, jog šalies ekonomiką galima vertinti teigiamai, palyginti su 13% taip manančių respublikonų ir 28% nepriklausomų rinkėjų.

Tačiau faktai rodo ką kita. Benzino kainos mažėja, maisto produktų kainos stabilizuojasi, o darbo užmokestis bent jau per pastaruosius metus augo sparčiau nei kainos, ir tai daugeliui šeimų padeda kompensuoti gyvenimo išlaidų šuolį.

Rugsėjį JAV Federalinis rezervų bankas pirmą kartą per ketverius metus sumažino palūkanų normas, teigdamas, kad vis labiau įsitikina, jog infliacijos problema šalyje švelnėja. Rugsėjį smarkiai padidėjęs darbo vietų skaičius taip pat sumažino daugelio ekonomikos prognozuotojų, kurie pastaruosius kelerius metus kalbėjo apie nuosmukį, kuris nepasitvirtino, nerimą.

Dana Peterson, JAV nevyriausybinės organizacijos „The Conference Board“ vyriausioji ekonomistė, teigia, kad situacija akivaizdžiai gerėja.

„Duomenys nemeluoja. Matome, kad trečiojo ketvirčio BVP buvo stiprus, darbo rinka yra sveika, o infliacija lėtėja“, – sako ji.

Taigi, naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui tereikia nieko nesugadinti.

Respublikonas Donaldas Trumpas didžiąją dalį šios rinkimų kampanijos praleido galvodamas apie naujus, kartais neišbandytus būdus, kaip sumažinti mokesčius. 

Birželį jis iškėlė idėją federalines pajamas, surenkamas iš pajamų mokesčių, pakeisti pinigais, gautais iš muitų. Tiesa, kandidatas į prezidentus nepateikė konkrečių detalių, kaip tai veiktų, ir neaišku, ar D. Trumpas nori panaikinti visus federalinius mokesčius, įskaitant įmonių pajamų ir darbo užmokesčio mokesčius, ar tik fizinių asmenų pajamų mokestį.

Bet kokiu atveju liberalūs ir konservatyvūs ekspertai atmetė jo idėją kaip matematiškai neįmanomą ir ekonomiškai žalingą. 

Apžvalgininkai įsitikinę, kad ne tik D. Trumpo, bet ir dosnūs demokratės Kamalos Harris pasiūlymai rinkėjams neišvengiamai augintų šalies biudžeto deficitą. O muitų politika neigiamai atsilieptų ir varomajai JAV ekonomikos jėgai – vartojimui.

Muitų vėzdu šįkart D. Trumpas grasina ne tik Kinijai, bet ir Europai. Tad ir europiečiams reikėtų galvoti, kaip atsakyti į prekybos karo salves.

„Europa turi susitaikyti su nauja Amerika“

Aslakas Bergas ir Zachas Meyersas, idėjų kalvės „Centre for European Reform“ analitikai, teigia, kad, J. Bidenui užleidus savo vietą Baltuosiuose rūmuose, Europos Sąjungai (ES) santykiuose su JAV gali būti sudėtinga. 

Nors K. Harris greičiausiai būtų labiau nei D. Trumpas suinteresuota transatlantiniu dialogu, abu kandidatai turi ekonominių prioritetų, dėl kurių Europa neišvengiamai atsidurs keblioje padėtyje, įskaitant griežtesnį požiūrį į Kiniją ir JAV darbo vietų kūrimo skatinimą Europai jautriuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto priemonių gamyboje, – nurodoma ekspertų apžvalgoje.

Kitaip tariant, nei respublikonai, nei demokratai pernelyg nepataikaus Europos ekonominiams interesams, jeigu jie prieštaraus JAV vidaus politikos prioritetams.

ES ir JAV ekonominiai santykiai yra didžiausi pasaulyje – prekių ir paslaugų, kuriomis prekiaujama, vertė siekia daugiau kaip 1 trln. Eur per metus, o abi šalys yra didžiausios viena kitos prekybos ir investicijų partnerės. Palyginkime: metinė JAV ir Kinijos prekyba vertinama 758 mlrd. USD. JAV turi didelį prekybos deficitą tiek su ES, tiek ir su Kinija.

Amerika absorbuoja Bendrijos eksportą ir sušvelnina griežto taupymo ir stagnuojančio Europos vartojimo poveikį ES ekonomikai. Todėl JAV šiuo metu vykstantis abiejų partijų perėjimas prie protekcionizmo ir reindustrializacijos yra didžiulis iššūkis Europos ekonomikai.

Nors K. Harris JAV prekybos su ES deficito nelaikytų itin svarbiu prioritetu, D. Trumpas įsitikinęs, kad tai panaši problema, kaip ir JAV prekybos su Kinija netolygumas. Nepriklausomai nuo to, kas taps kitu JAV prezidentu, ekonominės dilemos, su kuriomis susiduria ES vadovai, iš esmės nepasikeis.

Tiek D. Trumpas, tiek K. Harris būtų griežti Kinijos atžvilgiu. Jei JAV taikys daugiau muitų Kinijai, tai gali sukelti riziką, kad vietoj to didesnis Kinijos eksporto kiekis bus dempingo kaina parduodamas Europoje. Tai savo ruožtu gali priversti ES pasekti JAV pavyzdžiu ir padidinti muitus, o tai padidintų prekybos karo su Kinija riziką. JAV taip pat gali didinti spaudimą Bendrijai mažinti ekonominius ryšius su Pekinu.

D. Trumpas rinkimų kampanijos metu yra pažadėjęs įvesti 10% tarifą visoms importuojamoms prekėms ir naujus 60% ar didesnius tarifus visoms prekėms iš Kinijos.

Yra būdų išvengti konfrontacijos dėl prekybos arba ją sušvelninti, pavyzdžiui, palaikyti dialogą per ES ir JAV Prekybos ir technologijų tarybą (TTC), kad būtų galima išspręsti ginčus prieš jiems įvykstant. Bendrija taip pat turėtų stengtis paįvairinti ir užtikrinti prekybos susitarimus su kitais potencialiais prekybos partneriais, tokiais kaip MERCOSUR grupė ar Indija.

Patrycja Sasnal, idėjų kalvės „Council on Foreign Relations“ apžvalgininkė, ragina Europą susitaikyti su tuo, kad, J. Bidenui pasitraukus iš Baltųjų rūmų, Europos ir JAV santykiai niekada nebebus tokie, kokie buvo.

Su JAV prezidentu J. Bidenu atsisveikiname su Šaltojo karo politikais, kurie į transatlantinę partnerystę žiūrėjo kaip į pusiau religinę dogmą. Europa turės priimti naujas Jungtines Amerikos Valstijas, labiau susirūpinusias dėl Azijos ir Lotynų Amerikos, galbūt partnerystės su Europa sąskaita, – teigia ekspertė.

Europiečiai, anot analitikės, tikėdamiesi, kad gali sugrįžti prie senų gerų laikų, kai JAV sumoka daug, o mainais prašo nedaug, po rinkimų skaudžiai nusivils. Tai ypač pasakytina apie išlaidas gynybai ir saugumą. Anot jos, Europa turi suprasti, kad transatlantiniai santykiai jau negrįžtamai pasikeitė ir kad ES interesai ir vertybės nebevisiškai sutampa su JAV.

Peteris Bakeris, „The New York Times“ vyriausiasis Baltųjų rūmų korespondentas, sako, kad JAV užsienio politikos vizija keičiasi ir galbūt ne D. Trumpo, o J. Bideno administracija yra „nukrypimas“ nuo naujosios realybės.

„Ar tikrai D. Trumpas yra išimtis, o galbūt tai J. Bidenas? Kuris iš jų iš tiesų simbolizuoja tai, kur JAV planuoja žengti toliau?“ – retoriškai klausia ekspertas.

Europos valstybės turi būti pasirengusios pasikeitusiai pasaulio tvarkai, kurioje jos daug labiau pasikliauja savimi ir kitais potencialiais sąjungininkais (Jungtine Karalyste, Japonija, Pietų Korėja) nei tradiciniais transatlantiniais partneriais.

Gali kilti neramumų 

„Amerika gali lengvai išgyventi dar ketverius D. Trumpo prezidentavimo metus, kaip ir kitų abiejų partijų buvusių netobulų vyrų prezidentavimo laikotarpius. Šalis gali net suklestėti. Tačiau rinkėjai, teigiantys, kad yra tvirtai apsisprendę, nepastebi D. Trumpo prezidentavimo rizikos platesniame kontekste. Rinkdami D. Trumpą laisvojo pasaulio lyderiu, amerikiečiai rizikuoja ekonomika, teisine valstybe ir tarptautine taika“, – savo skaitytojus perspėja įtakingas leidinys „The Economist“.

Tačiau, atsižvelgiant į D. Trumpo praeities poelgius, negalima atmesti realios rizikos, kad rinkimų rezultatai gali būti ginčijami, jei skirtumas tarp kandidatų bus labai mažas ir nė viena pusė nenusileis kitai. Respublikonas kol kas nėra atsakęs į klausimą, ar besąlygiškai pripažins rinkimų rezultatus, jei laimės jo varžovė. Jis vis dar teigia, kad 2020 m. rinkimų rezultatai buvo suklastoti, nors jokių rimtų pažeidimų jų metu nenustatyta.

Jei atotrūkis tarp kandidatų bus labai menkas, JAV laukia dar keli įtempti mėnesiai nuo lapkričio 5 d. iki sausio 6 d. D. Trumpas tikriausiai paskelbs pergalę dar prieš JAV žiniasklaidos priemonėms pranešant prezidento rinkimų laimėtoją. Taip jis gali pakurstyti savo sekėjus, skleisti dezinformaciją ir įplieksti neramumus JAV miestuose.

Tai, kad K. Harris greičiausiai geriau seksis tarp paštu balsavusių rinkėjų, reiškia, kad skaičiuojant balsus jos rezultatai tikriausiai ilgainiui gerės, nes balsai paštu paprastai skaičiuojami lėčiau. Taip nutiko 2020 m. Pensilvanijoje, kur D. Trumpo pradinė persvara virto pralaimėjimu vos daugiau nei 80.000 balsų, pakurstydama sąmokslo teorijas apie rinkimų vagystę.

D. Trumpas taip pat grasino pasinaudoti prezidento įgaliojimais ir perimti miestų, kuriems daugiausia vadovauja demokratai, kontrolę, pasitelkti federalinius imigracijos pareigūnus masiniams deportavimams vykdyti ir panaikinti kairiųjų pažiūrų prokurorų vykdomą pažangią baudžiamojo teisingumo politiką. Jis grasino dislokuoti nacionalinę gvardiją kovai su protestais miestuose ir nusikalstamumu.

„Miestuose, kuriuose visiškai sutriko viešoji tvarka... nedvejodamas siųsiu federalines pajėgas, įskaitant nacionalinę gvardiją, kol bus atkurtas saugumas“, – savo rinkimų kampanijos metu kalbėjo D. Trumpas.

Tad JAV po rinkimų lauks ir rimtas demokratijos egzaminas. Šalies institucijoms gali tekti atlaikyti išbandymą perduodant prezidentines galias.

Seanas Hannity, televizijos „Fox News“ laidų vedėjas, praėjusių metų gruodį pasiteiravo D. Trumpo, ar jis galėtų prisižadėti nepiktnaudžiauti valdžia.

Į šį klausimą D. Trumpas atsakė: „Šis vyrukas manęs klausia: juk nebūsi diktatorius, ar ne? Atsakysiu: ne, tikrai ne, išskyrus pirmąją prezidentavimo dieną. Per ją mes uždarysime sieną, o tada gręšime, gręšime ir gręšime (turima omenyje naftos išgavimą – VŽ). Ir paskui – aš jau nebe diktatorius.“

Amerikos susiskaldymas po JAV rinkimų gali tik gilėti arba šalis pradės gyti ir grįš į laisvės ir demokratijos švyturio kelią. Tačiau partneriams Europoje bet kuriuo atveju nebus lengva prisitaikyti prie naujos JAV realybės.