M. Sandu: teisėtai laimėjome neteisingoje kovoje
Pranešimas yra atnaujintas M. Sandu reakcija.
Suskaičiavus 99,5% balsų, kuriuos pirmadienį Kišiniove paskelbė šalies centrinė rinkimų komisija, rinkėjai 50,42% balsų dauguma pritarė Konstitucijos pakeitimams ir strateginiam šalies siekiui tapti ES nare. „Prieš“ balsavo 49,58%.
Prieš tai skaičiuojant balsus ilgą laiką pirmavo stovykla „Ne“. Visgi paskutinėmis skaičiavimo valandomis gauta daug balsų iš užsienio, kurie persvėrė rezultatą „taip“ stovyklos naudai.
Moldovos prezidentė Maia Sandu teigė, kad kol kas laimėtas tik pirmasis mūšis.
„Mes laimėjome pirmąjį mūšį sunkioje kovoje, kuri lems mūsų šalies ateitį. Mes kovojome sąžiningai ir teisėtai laimėjome neteisingoje kovoje“, – sakė M. Sandu internete paskelbtame vaizdo įraše, ragindama žmones balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture po dviejų savaičių.
Europos Sąjunga (ES) savo ruožtu antrino, kad balsavimą Moldovos prezidento rinkimuose ir referendume dėl prisijungimo prie Bendrijos aptemdė „precedento neturintis Rusijos kišimasis ir bauginimas“.
„Atkreipėme dėmesį į tai, kad šis balsavimas vyko beprecedenčio Rusijos ir jos patikėtinių kišimosi ir bauginimo sąlygomis, siekiant destabilizuoti demokratinius procesus Moldovos Respublikoje“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.
Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola sveikino Moldovą.
„Puikiai padirbėta, Moldovos Respublika! Ačiū už jūsų drąsą“, – parašė R. Metsola socialiniame tinkle „X“ ir tęsdama žinutę rumunų kalba pridūrė, kad „Europa yra Moldova, o Moldova yra Europa“.
„Mūsų ateitis bus parašyta kartu“, – sakė EP pirmininkė.
Rusijai nepavyko pakenkti Moldovos rinkimams ir referendumui dėl narystės ES, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai.
Maskva „aktyviai siekė pakenkti Moldovos rinkimams ir jos integracijai į Europą“, tačiau „Rusijai nepavyko – kaip rodo rezultatai, Moldovos demokratija yra stipri“, –žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
Dabartinė proeuropietiška prezidentė Maia Sandu taip pat jau anksčiau pabrėžė, kad tokį referendumo rezultatą lėmė Rusijos įtaka.
Ji sakė, kad tai buvo „precedento neturintis išpuolis prieš demokratiją“, turėdama omenyje pareiškimus, kad Rusija mokėjo žmonėms už balsus.
Be referendumo dėl konstitucijos pakeitimo, Moldovos gyventojai sekmadienį taip pat balsavo šalies prezidento rinkimuose.
M. Sandu, kuri 2020-aisiais įveikė Maskvos remiamą kandidatą, nutraukė bet kokius ryšius su Rusija ir po 2022 metų rusų surengtos invazijos į Ukrainą pateikė prašymą, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinti šalis būtų priimta į ES.
M. Sandu sakė, kad Moldova susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš mūsų šalies laisvę ir demokratiją tiek šiandien, tiek pastaraisiais mėnesiais“, ir kaltino „nusikalstamas grupuotes, dirbančias kartu su užsienio jėgomis, priešiškomis mūsų nacionaliniams interesams“.
Remiantis daliniais rezultatais, per prezidento rinkimus M. Sandu surinko 42% balsų, todėl lapkričio 3 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture ji susikaus su artimiausiu varžovu Alexandru Stoianoglo.
Prorusiškų socialistų remiamas buvęs prokuroras pasirodė geriau nei tikėtasi – surinko daugiau nei 26% balsų. Dėl prezidento posto iš viso varžėsi 11 kandidatų.
„Susilpnins proeuropietišką įvaizdį“
Referendumo rezultatai, net jei „taip“ stovykla laimėjo, „susilpnins proeuropietišką gyventojų ir Maios Sandu vadovybės įvaizdį“, naujienų agentūrai AFP sakė elitinio Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) politologas Florent'as Parmentier.
Pavadinęs rezultatus netikėtais, jis sakė, kad tai neturės įtakos šių metų birželį prasidėjusioms stojimo deryboms su ES, nors aiškus „taip“ būtų „aiškus teigiamas signalas Briuseliui“.
F. Parmentier pridūrė, kad rezultatai „nežada nieko gero antrajam turui“ M. Sandu, pažymėdamas, kad daugelis tų, kurie sekmadienį palaikė kitus devynis kandidatus, antrajame ture greičiausiai balsuos už A. Stoiagnolu.
52 metų M. Sandu, buvusi Pasaulio banko ekonomistė ir pirmoji moteris Moldovos prezidento poste, buvo aiški rinkimų favoritė, o apklausos taip pat prognozavo jos stovyklos pergalę referendume.
M. Sandu kritikai sako, kad ji nepakankamai nuveikė kovodama su infliacija vienoje iš skurdžiausių Europos šalių arba reformuodama teismų sistemą.
Savo kampanijos metu A. Stoianoglo, kurį M. Sandu atleido iš prokuroro pareigų, ragino „atkurti teisingumą“ ir žadėjo vykdyti „subalansuotą užsienio politiką“.
57-erių vyras susilaikė nuo balsavimo referendume.
Kišiniove balsavęs Ghenadie, kuris nenorėjo nurodyti savo pavardės, sakė, kad jam kelia nerimą tai, ką jis pavadino šalies vakarietiška tendencija, ir mano, kad vyriausybė „blogina ekonominę padėtį“.
Kita rinkėja, 60-metė ekonomistė Olga Cernega, sakė atėjusi balsuoti „už klestėjimą, taiką ir gerovę mūsų šalyje“.
Beprecedentė balsų pirkimo schema
Dar prieš rinkimus buvo baiminamasi Rusijos kišimosi.
Vašingtonas neseniai paskelbė naują įspėjimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi, o ES įvedė naujas sankcijas keliems Moldovos piliečiams.
Pastarosiomis savaitėmis policija sulaikė šimtus žmonių, išaiškinusi beprecedentę balsų pirkimo schemą, kuri, anot jos, galėjo paveikti iki ketvirtadalio balsalapių.
Policija teigė, kad milijonus dolerių iš Rusijos, kuriais buvo siekiama papirkti rinkėjus, į šalį pervedė asmenys, susiję su pabėgusiu verslininku ir buvusiu politiku Ilanu Shoru.
I. Shoras, pernai už akių nuteistas už sukčiavimą, nuolat vadina Moldovą „policine valstybe“ ir „paklusnia Vakarų marionete“.
„Jūs triuškinamai žlugote“, – po balsavimo socialiniuose tinkluose rašė I. Shoras.
Be įtariamo balsų pirkimo, nustatyta, kad šimtai jaunuolių buvo apmokyti Rusijoje ir Balkanuose kelti masinius neramumus Moldovoje, pavyzdžiui, naudoti teisėsaugos institucijų provokavimo taktiką, teigia policija.
