Abiejų kandidatų į JAV prezidentus pažadai augins šalies skolos kuprą, tačiau D. Trumpo – įspūdingai
Analitinis centras įspėjo, kad nė viena partija nenori spręsti didėjančios ir šiuo metu 35,6 trln. USD siekiančios skolos problemos.
Prognozuojama, kad iki 2035 m. federalinė skola išaugtų dar 7,5 trln. USD, jei buvęs prezidentas laimės Baltuosius rūmus ir įgyvendins savo pažadą mažinti mokesčius fiziniams ir juridiniams asmenims, taikyti didelius tarifus importuojamoms prekėms ir deportuoti milijonus imigrantų bei kitus savo ekonominės darbotvarkės pasiūlymus.
K. Harris pasiūlymuose numatyta išplėsti mokesčių lengvatas mažoms įmonėms, pagerinti galimybes gauti įperkamą vaikų priežiūrą ir būstą, bet padidinti pelno mokesčius. Šių rinkiminių pažadų įgyvendinimas per tą patį laikotarpį JAV skolą padidintų dar 3,5 trln. USD.
[infogram id="a6a8364e-4e44-4749-9c70-18b14dbb7450" prefix="Azl" format="interactive" title="JAV prezidento rinkimai: pažadai ekonomikai"]
Ataskaita, kurioje įspėjama apie padidėjusią „galimos fiskalinės krizės“ riziką, paskelbta likus vos kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų. Apklausos rodo, kad tarp dviejų kandidatų, kurie abu savo rinkiminėse kampanijose daugiausia dėmesio skyrė ekonomikai, vyks įtempta kova.
„Pradėjęs eiti pareigas kitas prezidentas susidurs su dideliais fiskaliniais iššūkiais, įskaitant rekordinį skolos lygį, didelį struktūrinį deficitą, išaugusią palūkanų norma ir gresiantį svarbiausių patikos fondų programų nemokumą“, – rašoma atsakingo federalinio biudžeto komiteto ataskaitoje. Joje taip pat įspėjama, kad dėl didelės skolos naštos sulėtės ekonomikos augimas ir susilpnės nacionalinis saugumas.
Paskelbta analizė rodo, kad D. Trumpas atsisakė fiskalinio apdairumo, kuriuo respublikonų kandidatai ir konservatyvūs politikai dažnai prisidengdavo kandidatuodami į valdžią. Be to, kad pratęsė 2017 m. priimtą mokesčių mažinimą, jis neseniai pažadėjo mažinti ir dar daugiau mokesčių.
Jų spektras svyravo nuo naujo pelno mokesčio tarifo sumažinimo iki mokesčių mažinimo individualiu lygmeniu pajamoms už viršvalandžius, arbatpinigius ir pensijas.
Atsižvelgiant į didžiulį neapibrėžtumą dėl to, kas laimės šiuos JAV prezidento rinkimus ir kokia politika bus vykdoma bei kaip keisis ekonomikos perspektyvos, galimo skolos padidėjimo diapazonas yra gana didelis, savo ataskaitoje pažymėjo CRFB. Geriausiu atveju K. Harris ekonominiai planai nepadidintų biudžeto deficito, o blogiausiu – jį padidintų dar 8,1 trln. USD. D. Trumpo atveju, – geriausiu scenarijumi, deficitas padidėtų dar 1,45 trln. USD, blogiausiu – dar 15 trln. USD.
JAV skolos ir ekonomikos arba BVP (bendrojo vidaus produkto) santykis jau dabar yra vienas didžiausių tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, jis siekia apie 120% BVP. Palyginti su 144% Italijoje, 110% Ispanijoje, 101% Jungtinėje Karalystėje, 106% Kanadoje, 77% Kinijoje, 67% Vokietijoje ir 56% Australijoje.
