Sakartvelo parlamentas priėmė „užsienio agentų“ įstatymą

Papildyta citatomis ir įstatymo priėmimo kontekstu.  

Įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms priimtas nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos.

Įstatymą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogą.

Prieš balsavimą Sakartvelo parlamente kilo muštynės.

Parlamento narys Dimitrijus Samcharadzė puolė prie pagrindinės opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ pirmininko Levano Chabeišvilio, kai šis apkaltino jį organizavus minią smurtavusią prieš opozicijos šalininkus.

Kitas valdančiosios „Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjas Archilas Talakvadzė savo kalboje antradienį kaltino „radikalią ir antinacionalinę politinę opoziciją, kurią vienija politinis kerštas“, kad ji naudojasi protestais savo politiniams tikslams ir „tikisi, kad įvykiai pakryps radikalia linkme“.

„Tačiau niekas negali sustabdyti mūsų šalies vystymosi“, – sakė A. Talakvadzė.

„Vieningojo nacionalinio judėjimo“ narė Ana Tsitlidzė sakė, kad protestai parodė, koks vieningas yra Sakartvelas, „kovojantis už savo europietišką ateitį“, ir pridūrė, kad „šiandien pasakyti „ne“ Rusijos įstatymui reiškia pasakyti „ne“ Rusijos režimui“.

Dėl peštynių teko skelbti techninę pertrauką, o galiausiai įstatymas priimtas po vos kelias sekundes trukusio svarstymo.

„Ne Rusijos įstatymui!“

Tuo metu prie parlamento pastato vyksta masinis protestas, kuriame žmonės skanduoja „Ne Rusijos įstatymui!“ ir „Europa“ ir bando įsibrauti į parlamento teritoriją. Vietoje dirba ir gausios riaušių policijos pajėgos.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, atsiribojusi nuo valdančiosios partijos politikos, jau anksčiau pažadėjo vetuoti įstatymą.

Pagal įstatymus prezidentė turi dvi savaites nuo gavimo teisės aktą pasirašyti arba vetuoti.

Konstitucijoje nenustatyta, kiek laiko parlamentas turėtų svarstyti valstybės vadovo grąžintas motyvuotas pastabas.

Vis dėlto valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti prezidentės veto.

Savaitgalį tūkstančiai žmonių išėjo į sostinės Tbilisio gatves, o daugelis liko prie parlamento iki pirmadienio ryto.

Protestuotojai, daugiausia jaunimas, yra įsiutę dėl įstatymo projekto, sakydami, kad jis sužlugdys šalies viltį įstoti į Europos Sąjungą ir reikš demokratijos pabaigą šalyje.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, tvirtina kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės (NVO) ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20% savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

ES antradienį įspėjo Sakartvelą, kad priėmus įstatymą dėl „užsienio įtakos“ bus apsunkintas šalies siekis prisijungti prie Bendrijos.

Antradienį Kopenhagoje vykusioje konferencijoje apie demokratiją Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis irgi kalbėjo apie Tbilisį ir sakė, kad „jei jis nori įstoti į ES, turi laikytis pagrindinių teisinės valstybės ir demokratijos principų“.

Jungtinės Valstijos įspėjo, kad „užsienio įtakos“ įstatymu nusigręžiama nuo integracijos į Vakarus link.

Kryžkelė ir Bendrijai 

VŽ jau rašė, kad pati ES šiuo metu taip pat yra sudėtingoje situacijoje, „užsienio agentų“ įstatymas yra nesuderinamas su šalies perspektyvomis tapti Bendrijos nare, tačiau pernelyg didelė bausmė kartvelams galėtų atsisukti prieš patį Briuselį.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Sakartvelas „atsidūrė kryžkelėje“.

„Šalies žmonės nori europietiškos ateities, tam būtina išlaikyti kryptį kelyje į Europą“, – teigė ji.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas įspėjo, kad bet kokie veiksmai, kuriais Bendrija svarsto nubausti Sakartvelą, gali atsigręžti prieš ją.

„Padėtis yra labai bloga ir ES yra rimtai susirūpinusi dėl „Sakartvelo svajonės“ politikos ir elgesio. Tačiau jeigu ES įšaldytų Sakartvelo narystės paraišką, tai padidintų Rusijos įtaką šalyje ir pagelbėtų valdančiajai partijai. Problema ta, kad, viena vertus, turime problemišką valdančiąją partiją, kuri puola ES ir daro viską prieš narystę, nors tvirtina, kad nori įstoti į ES. Kita vertus, turime tvirtai už ES pasisakančių gyventojų. Taigi reikia išlaikyti pusiausvyrą“, – „Politico“ cituoja aukšto rango Bendrijos pareigūną.

Tačiau ES viduje spaudimas elgtis griežčiau taip pat auga.

„Užsienio agentų“ įstatymas yra šalies žmonių europinių siekių išdavystė. ES neturėtų pradėti stojimo derybų su Sakartvelu tol, kol šis įstatymas bus šalies teisėtvarkos dalis. Be to, būtina skubiai įvertinti įstatymo poveikį ES kaip donorės vaidmeniui ir jos paramos Sakartvelui programoms“, – sakė Miriam Lexmann, Europos liaudies partijos europarlamentarė, Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narė.

ES Sakartvelui šalies kandidatės statusą suteikė praėjusių metų pabaigoje, tačiau tik su sąlyga, kad Sakartvelas imsis atitinkamų veiksmų, kaip nustatyta Europos Komisijos rekomendacijoje.

Tinkamas demokratinių institucijų veikimas ir reformos, susijusios su teisingumu ir teisine valstybe, yra prioritetas Sakartvelui toliau siekiant pažangos dėl būsimos narystės ES.