Nelikus konkurentų I. Šimonytė tapo TS-LKD kandidate į prezidentus
Papildyta I. Šimonytės citatomis
„Pirminiai rinkimai ką tik įvyko šiame prezidiumo posėdyje“, – trečiadienio vakarą baigiantis TS-LKD prezidiumo posėdžiui žurnalistams sakė G. Labdsbergis.
Anot jo, galutinai kandidatę patvirtins partijos taryba.
Partijos skyriai iš viso buvo pasiūlę 23 politikus, kurie galėtų tapti jos kandidatu į prezidentus.
Visi kiti, išskyrus premjerę, kandidatūrą atsiėmė. Tarp jų – ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Esminė diskusija vyko dabar. Kandidatai, įvertindami ir premjerės geriausias galimybes atstovauti toms vertybės, kurios aktualios visiems partijos nariams, parėmė I. Šimonytę“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
„(Demokratijos – BNS) šventė atšvęsta, šventės nugalėtoją turime“, – po prezidiumo posėdžio juokavo TS-LKD narys, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Anot jo, I. Šimomytė yra stipri kandidatė, jau dalyvavusi prezidento rinkimuose, todėl turinti patirties, gerai pasirodžiusi – 2019 metais ji pateko į antrą prezidento rinkimų turą.
I. Šimonytė trečiadienį Seime žurnalistams sakė save matanti kaip „proeuropietiškos dešinės, kuri nėra jokiu būdu radikali“, atstovę.
„Turbūt kad nemažai bus įvairios radikalios retorikos ar radikalesnių kandidatų. Kairėje pusėje neabejotinai bus labai daug kandidatų, nes žmonės kažkaip labai mėgsta save priskirti kairei pusei, nes gal galvoja, kad didžiuma rinkėjų tokie yra ir tai kažkaip rezonuoja“, – kalbėjo premjerė.
„Dešinė turi turėti savo kandidatą ir kandidatą, kuris yra ne radikalas, nuosaikus, proeuropietiškas žmogus“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė sakė nemananti, kad prezidento rinkimų kampaniją bus sudėtinga suderinti su premjerės pareigomis, nes ji prasidės tik tada, kai paaiškės visi kandidatai.
„Man atrodo, buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo pasiėmęs atostogas tada, kada jau buvo pats kampanijos įkarštis, tai aš lygiai tą patį padarysiu ir tikrai manau, kad suderinsiu“, – tvirtino Vyriausybės vadovė.
Kad dalyvaus TS-LKD pirminiuose kandidato į prezidentus rinkimuose, I. Šimonytė trečiadienį priešpiet pranešė savo feisbuko paskyroje.
„Kadangi pasakiau, kad visiems vienu metu, tai visiems vienu metu. Kadangi negaliu platint pranešimo spaudai iš Vyriausybės, nes ne Vyriausybės čia dalykai, tai pranešiu iš šito lango. Ne, nekandidatuoju į Europos Komisiją, nepaisant karštai verdančios diskusijos. Man Lietuvoj tvoros žydi“, – parašė ji.
„Ir taip, išbėgsiu į aikštelę TS-LKD praimariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja. Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – pridūrė premjerė.
Ji nuo š. m. pradžios yra TS-LKD narė.
Pirminiai konservatorių kandidato į prezidentus rinkimai turėjo vykti lapkričio 11–12 d.
Šis trečiadienis buvo paskutinė diena, kai valdančiosios TS-LKD vietinių skyrių iškeltieji partijos politikai turi apsispręsti, ar dalyvaus pirminiuose prezidento rinkimuose.
TS-LKD skyriai kandidatuoti į prezidentus daugiausiai siūlė I. Šimonytei, partijos pirmininkui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei, taip pat Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Laurynui Kasčiūnui, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, Seimo pirmininkės pavaduotojui Pauliui Saudargui.
Partijos duomenimis, I. Šimonytės kandidatūra pasiūlyta 66 kartus, G. Landsbergio – 64, M. Navickienės – 62, L. Kasčiūno – 54, A. Anušausko – 42, P. Saudargo – 41 kartą.
G. Landsbergis dar praėjusį penktadienį pranešė, jog šios nominacijos nesieks.
Trečiadienį, dar iki TS-LKD prezidiumo posėdžio, M. Navickienė irgi paskelbė neketinanti dalyvauti pirminiuose prezidento rinkimuose. Anot jos, tokiam apsisprendimui įtakos turėjo I. Šimonytės trečiadienį paskelbtas pareiškimas: „Premjerės apsisprendimas dalyvauti yra svarbus. Jos kandidatūrą iškėlė didžiausias skaičius TS-LKD skyrių ir, manau, kad tai yra stipriausia ir geriausia kandidatė, kurią gali partija nominuoti šiems rinkimams.“
A. Anušauskas irgi nepanoro siekti partinės nominacijos.
„Aš manau, kad jeigu premjerė eina į rinkimus, tai, be abejonės, aš tikrai į atrankinius turus nepretenduoju“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė krašto apsaugos ministras.
VERSLO TRIBŪNA
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Šiemet „Eurovaistinė“ pripažinta geriausiai klientus aptarnaujančiu vaistinių tinklu Lietuvoje. Rugpjūtį tyrimų bendrovės „DIVE Lietuva“ paskelbti vaistinių sektoriaus klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai rodo, kad bendrus kriterijus tinklas išpildė 85,28 procentais ir užėmė sektoriaus lyderio poziciją. „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vadovas Laurynas Mickevičius sako, kad sėkmė nėra atsitiktinumas – bendrovė nuosekliai investuoja į darbuotojų mokymus, vaistinių modernizavimą ir klientų patirties valdymą.
Malkų įlankos terminalas, UAB (MĮT) pradėjo veiklą prie krantinės, kuri šiandien būtų tinkama tik nedidelei daliai šiuo metu aptarnaujamų laivų. Dabar bendrovė – vienas didžiausių medienos, birius krovinius kraunančių krovos terminalų Klaipėdos uoste, užsitarnavusi patikimos ir klientų patogumui dirbančios įmonės reputaciją. Kaip subalansuoti aukštą paslaugų kokybę, pavyzdinį darbo efektyvumą ir minimalų poveikį aplinkai, kalbamės su 25 metų sukaktį žyminčio terminalo vadovu Juliumi Kiršiu.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2024 m. gegužės 12 d.
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I. Šimonytė.
G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.
Praėjusiuose prezidento rinkimuose 2019-ųjų gegužę I. Šimonytė užėmė antrą vietą, nusileidusi valstybės vadovu tapusiam G. Nausėdai.
