V. Rupšys: gynybos planai siunčia žinią, kad Rusija būtų iškart išstumta iš Baltijos šalių
Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.
Kaip antradienį LRT radijui sakė V. Rupšys, patvirtinus naujus planus, Rusijai siunčiamas signalas, kad Baltijos šalys būtų ginamos „nuo pat pirmos minutės, kad čia ir dabar ir kaip dabar politikai mėgsta sakyti – nė centimetro nebus atiduota“.
„Jeigu Rusija čia ir įžengs pėdą, ji bus išstumta iš čia“, – sakė kariuomenės vadas.
Pasak jo, patvirtinus naujuosius regioninius planus, toliau laukia darbas sukurti juose numatytus pajėgumus, kad šie planai galėtų būti įgyvendinti, bus rengiami taktiniai planai.
„Taktiniai planai skiriasi nuo operacinių tuo, kad operacinis yra idėja, kaip tai darome, ten nustatomi pajėgumai ir mes susitariame, iš kur tie pajėgumai ateina, o kaip mes kariausime ant žemės, dabar reikia laukti tų taktinių planų“, – aiškino V. Rupšys.
Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausia NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.
Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.
Pirmadienį taip pat pranešta, kad pasiektas susitarimas su Turkija dėl Švedijos narystės NATO, o anot V. Rupšio, tai taps rimta dilema Rusijai, kurią reikės spręsti tariantis, ne žvanginant ginklais.
Taip jis kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu prieš pat Aljanso viršūnių susitikimą pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.
„Greičiausiai galime jau įvardinti – vakar sprendimais, susitarimu su Turkija, atidarytas kelias priėmimui Švedijos kaip 32-osios NATO narės, ir mes dažnai simboliškai sakome, kad Baltijos jūra tampa vidiniu NATO ežeru, – LRT radijui antradienį sakė V. Rupšys. – Politiškai tai labai svarbus žingsnis buvo, kariškai pasakysiu, kad tikrai čia tampa dilema Rusijai, dilema, kurią jiems reikės spręsti ir greičiausiai spręsti ne žvanginant ginklais, o tariantis su NATO.“
Jis teigė, jog jo nenustebino pasikeitusi Turkijos pozicija, nes tokią derybinę strategiją, išlaukti paskutinio momento, o tada pasakyti savo žodį, šalis demonstruodavo ir anksčiau.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės valstybės, dar neratifikavusios Švedijos narystės, tačiau Budapeštas anksčiau skelbė lauksiantis Ankaros žingsnio.
Švedija kartu su Suomija pernai paskelbė sieksiančios prisijungti prie NATO po Rusijos invazijos Ukrainoje. Suomija oficialiai NATO nare tapo šiemet balandį.
Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.
Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo NATO
Vilniuje antradienį vykstant NATO viršūnių susitikimui Baltijos šalys pasirašys deklaraciją dėl oro erdvės išplėtimo Aljanso veiklai.
Deklaracija bus pažymima, kad NATO sąjungininkams yra suteikiama galimybė be apribojimų naudotis sujungtu Baltijos šalių oro erdvės bloku NATO atgrasymo, sustiprinto budrumo ir didelio masto mokymų veiklai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Šią deklaraciją antradienį viršūnių susitikimo metu pasirašys Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Inara Mūrniecė ir Hanno Pevkuras.
KAM pažymi, kad NATO sutaria dėl laikysenos ore stiprinimo ir rotacinio oro gynybos modelio, rotaciniu principu šalyse dislokuojant antžeminės oro gynybos ir aviacijos pajėgumus, taip didinant Aljanso oro ir priešraketinės gynybos pajėgų parengtį, greitą reagavimą ir judrumą.
Tuo pačiu Baltijos šalys išsakys bendrą ketinimą, esant poreikiui, toliau tobulinti oro erdvės sprendimus, didinti oro erdvės prieinamumą NATO oro veiklai, užtikrinti aukščiausius skrydžių saugos standartus ir gerinti Lietuvos, Latvijos bei Estijos civilinį ir karinį bendradarbiavimą.
Baltijos šalims siekiant, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione ir pereitų nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją, Aljanso gynybos ministrai birželio viduryje sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio.
