Po derybų Vilniuje žalia šviesa – Turkija žada ratifikuoti Švedijos narystę NATO
Pranešimas yra atnaujintas, atsižvelgiant į J. Stoltenbergo pranešimą, papildyta G. Nausėdos reakcija.
„R. T. Erdoganas sutiko nedelsiant pateikti Švedijos įstojimo protokolą Didžiajai nacionalinei asamblėjai ir užtikrinti jo ratifikavimą. Tai – istorinis žingsnis, kuris visą NATO daro stipresne ir saugesne“, – teigė NATO vadovas.
Anot J. Stoltenbergo, Švedijos įstojimas į Aljansą yra naudingas visų NATO sąjungininkių saugumui šiuo kritiniu metu.
J. Stoltenbergas per pirmadienio vakarą surengtą spaudos konferenciją teigė, kad Turkija turėtų ratifikuoti Švedijos narystę „kaip įmanoma greičiau“, tačiau tikslaus tvarkaraščio, kada Švedija galėtų tapti pilnateise NATO nare nepateikė.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino pasiektą susitarimą: „Vilniuje pasiektas lūžis dėl Švedijos stojimo į NATO! Tikimasi, kad Aljansas netrukus pasveikins Švediją kaip visateisę narę. Tai ženkliai sustiprins Baltijos jūros regioną ir visą Aljansą. Esame vieningi ir stiprūs!“
Pirmadienio vakarą Vilniuje NATO viršūnių susitikimo išvakarėse deryboms susitiko Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Derybininkai uždarame posėdyje NATO viršūnių susitikimo išvakarėse susitiko Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmuose. Pagrindinis derybų klausimas buvo Švedijos narystė NATO. Tik dvi šalys vis dar nėra ratifikavusius Švedijos narystės NATO – tai Turkija ir Vengrija.
Vengrijos vyriausybė kaltino Švedijos politikus meluojant apie Vengrijos demokratijos būklę. Budapeštas anksčiau indikavo, kad taip pat ratifikuos Švedijos narystę, jei tai padarys Turkija. Šį aspektą spaudos konferencijos metu pažymėjo ir NATO vadovas.
Sąjungininkės dėjo dideles pastangas, kad Švedijos narystė NATO būtų patvirtinta dar iki Vilniaus viršūnių susitikimo, tačiau tokie planai neišsipildė. Turkija teigė, kad atsisako būti spaudžiama.
Turkija vilkino Švedijos stojimą į NATO, teigdama, kad ši savo šalyje turi labiau kovoti su kurdų kovotojais ir kitomis grupuotėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui.
R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį buvo nustebinęs sąjungininkes, susiedamas savo paramą Švedijos narystei su įstrigusių Ankaros derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) atnaujinimu.
Vilniuje R. T. Erdoganas pirmadienio vakarą susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu. Po susitikimo Ch. Michelis paskelbė, kad susitikimas buvo geras, o per jį aptartos galimybės suteikti naują impulsą ES ir Turkijos bendradarbiavimui.
Turkija nuo 2005 metų yra formali kandidatė įstoti į ES, tačiau pastaraisiais metais derybos dėl narystės sustojo be aiškių perspektyvų joms atsinaujinti.
VŽ primena, kad praėjusių metų gegužę, po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija, nutraukusios du šimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, paskelbė norinčios tapti NATO narėmis.
Suomija Aljanso nare tapo šių metų balandžio mėnesį.
Daugiau nei prieš metus NATO viršūnių susitikime Turkija ir Švedija sudarė susitarimą, kuriuo siekta atverti kelią Stokholmo narystei.
Švedijos narystė NATO itin svarbi Lietuvos ir Baltijos regiono valstybių saugumui. Kai Švedija galiausiai įstos į NATO, ji padės Aljansui sumažinti pažeidžiamumą Šiaurės Vakarų Europoje – Baltijos jūroje. Švedija taps 32-ąja Aljanso nare.
[infogram id="b408c490-6762-46c5-a987-8cd122218ba0" prefix="fgk" format="interactive" title="NATO šalys pagal įstojimo datą 2023"]
VERSLO TRIBŪNA
Didėjanti pasaulinė konkurencija dėl investicijų, neapibrėžta geopolitinė padėtis ir nestabili vidaus politinė aplinka skatina ekspertus ieškoti naujų būdų pritraukti užsienio kapitalą. Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ skelbia, kad 2024 m. patvirtinti 47 investiciniai projektai, kurie Lietuvoje sukurs 3 tūkst. naujų darbo vietų ir pritrauks 351 mln. eurų investicijų. Šie rezultatai rodo, kad šaliai pavyko prisitaikyti prie pasikeitusios realybės ir pasiekti gerų TUI rezultatų. Vis dėlto, ekspertų teigimu, sumažėjęs globalus investuotojų aktyvumas daro tiesioginę įtaką ir mūsų regionui. Būtent atsakymų, kaip išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, bus ieškoma rugsėjo 26 d. vyksiančiame jau ketvirtajame „Foreign Investors Annual Summit 2025“.
Jei golfo entuziasto pasiteirausite, kokie yra svarbiausi veiksniai, kurie lemia žaidimo sėkmę ir kokybę, jis neabejotinai įvardins ir golfo laukų vejos tinkamą priežiūrą. Kodėl tai svarbu? Tinkamai prižiūrimi golfo laukai ir jų veja lemia ne tik bendrą žaidimo kokybę, žaidėjų patirtį, lazdų ir strategijos pasirinkimą, bet ir žaidėjų saugumą, prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo, galiausiai – turi reikšmės klubo reputacijai ir turi įtakos jo ekonominiams rezultatams.
Šakinius krautuvus bei sandėliavimo techniką parduodanti, nuomojanti ir remontuojanti UAB „Krautera“ tvirtina savo pozicijas rinkoje. Bendrovė įsigijo toje pačioje srityje veikiančią UAB „Nirlita“, taip išplėsdama veiklos geografiją į Vakarų bei Šiaurės Lietuvos regionus, ir šiemet planuoja išlaikyti stabilų augimo tempą.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
REKOMENDUOJAME
