NATO vadovas: Ukraina taps Aljanso nare, kai sąlygos tai leis
Papildyta J. Stoltenbergo citatomis
„Mes aiškiai pasakėme, kad mes pateiksime kvietimą Ukrainai stoti į NATO, kai Aljanso šalys sutars ir sąlygos bus išpildytos“, – per spaudos konferenciją po NATO šalių vadovų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
„Ukraina gaus kvietimą į NATO kai sąjungininkės su tuo sutiks ir bus įvykdytos tam tikros sąlygos“, – remiantis „Politico“ taip turėtų skambėti NATO baigiamojo komunikato tekstas, ir pasiūlymas Ukrainai. VŽ šaltiniai patvirtina šią JAV žiniasklaidos priemonės skelbiamą formuluotę. Derybos tarp partnerių buvo itin dramatiškos, žibalo į ugnį įpylė ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio griežtas pasisakymas dar prieš prasidedant NATO sąjungininkų diskusijoms.
Pasak J. Stoltenbergo, NATO lyderiai sutarė dėl trijų elementų paketo, susijusių su Ukraina. Pirma, bus parengta programa, kuri leistų Ukrainai pereiti prie NATO standartus atitinkančios ginkluotės, atsisakyti senos technikos.
Antra, bus įkurta NATO ir Ukrainos taryba. Tai suteiktų Kyjivui aukštesnį statusą bendruose susitikimuose.
„Ten kalbėsime kaip lygiaverčiai partneriai, laukiame tokios tarybos pirmojo susitikimo jau rytoj“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Ukrainai taip pat nereikės įvykdyti NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) reikalavimų.
„NATO vadovai siunčia Ukrainai žinią dėl Ukrainos narystės, kuri yra stipresnė nei bet kuri kita žinia, kurią NATO siuntė anksčiau“, – spaudos konferencijos metu teigė J. Stoltenbergas.
MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo parengti MAP. Tačiau Kyjivui jos neprireiktų, kaip jos nereikėjo Suomijai ir Švedijai prieš pradedant stojimo procesą.
MAP atsisakymas yra pagrindinis elementas, kuris nebuvo pasiūlytas Ukrainai Budapešto susitikimo deklaracijoje 2008 m.
„Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas. O tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo. Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją Aljanso nare“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.
Per spaudos konferenciją paklaustas, kaip reaguoja į V. Zelenskio kritiką, NATO generalinis sekretorius teigė, kad Ukrainai nusiųsta „stipri ir pozityvi žinutė“.
„Tai, dėl ko sąjungininkai šiandien sutarė, yra stipri, vieninga ir pozityvi žinutė Ukrainai, ne tik apie paramą, bet ir apie kelią link narystės“, – teigė J. Stoltenbergas.
Perklaustas, kaip reaguoja Ukrainos prezidento žodžius dėl „absurdiško dalyko“, nenustačius grafiko narystės laikui, j. Stoltenbergas kartojo, kad NATO sutarė dėl reikšmingo paramos Kyjivui paketo ir nurodė kelio į narystę planą.
J. Stoltenbergas teigė, tai yra pasiūlytas „praktinis kelias Ukrainai judėti link NATO“, o komunikato tekste yra įvardytas kvietimas.
„Niekada nebuvo stipresnės žinutės nuo NATO, jokiu metu, tiek kalbant apie politinę žinutę, kuri išėjo dėl narystės, ir konkrečios sąjungininkių karinės, praktinės paramos“, – pažymėjo NATO generalinis sekretorius.
Sutarė dėl 2% BVP „grindų“ gynybai
J. Stoltenbergas pranešė, kad NATO lyderiai antradienį Vilniuje sutarė, kad Aljanso šalys narys turi skirti ne mažiau 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
„Šiandien sąjungininkai priėmė ilgalaikį įsipareigojimą kasmet skirti gynybai bent 2% BVP ir kuo greičiau siekti įvykdyti įsipareigojimus“, – spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Vilniuje teigė J. Stoltenbergas.
Šiuo metu šis dydis traktuojamas kaip vadinamosios lubos, o ne grindys.
J. Stoltenbergas taip pat informavo, kad NATO patvirtino „išsamiausius gynybos planus nuo šaltojo karo pabaigos“. Dėl jų Aljanso lyderiai sutarė pirmadienį.
NATO vadovas pabrėžė, kad jie apims papildomų 300.000 aukštos parengties karių, svarią oro ir jūrų pajėgų paramą.
„Norint tai padaryti, turime daugiau investuoti į gynybą. Mūsų naujausi skaičiavimai rodo, kad Europos sąjungininkų ir Kanados išlaidos gynybai 2023-iaisiais išaugs 8,3%. Tai yra didžiausios investicijos per dešimtmečius: nuo 2014-ųjų jos jau bus investavusios papildomus 450 mlrd. USD gynybai“, – sakė Aljanso generalinis sekretorius.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Anot jo, 11 NATO narių jau pasiekė arba viršija 2% finansavimą gynybai ir tikimasi, kad jų skaičius kitąmet dar išaugs.
Išsamiau apie deklaraciją skaitykite čia.
Kinija nėra priešininkė
Kinija nėra NATO priešininkė, tačiau jos elgesys tarptautinėje erdvėje kelia grėsmę saugumui, sako Aljanso vadovas.
„Turėtume ir toliau bendradarbiauti, tačiau didėjantis Pekino aktyvumas turi įtakos mūsų saugumui“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
Jis teigė, kad Kinija priešinasi taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai, grasina Taivanui, vykdo sparčią branduolinę modernizaciją.
„Sąjungininkės susitarė toliau dirbti kartu, kad apsisaugotų nuo Kinijos prievartinio elgesio“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO lyderiu komunikate nurodoma, kad Kinijos „deklaruojami siekiai ir prievartinė politika kelia grėsmę mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“.
Aljanso lyderiai pabrėžia, kad Kinijos kenkėjiškos hibridinės ir kibernetinės operacijos, konfrontacinė retorika ir dezinformacija yra nukreiptos „prieš sąjungininkus ir kenkia Aljanso saugumui“.
„Esame atviri konstruktyviam bendradarbiavimui su Kinija, įskaitant abipusio skaidrumo didinimą, siekiant apsaugoti Aljanso saugumo interesus“, – nurodoma dokumente.
„Kinija naudoja įvairias politines, ekonomines ir karines priemones, kad padidintų savo įtaką ir galią pasaulyje, tačiau savo strategiją, ketinimus ir karinių pajėgų stiprinimą pateikia neskaidriai“, – priduriama jame.
Dokumente nurodoma, jog Kinija siekia kontroliuoti pagrindinius technologijų ir pramonės sektorius, ypatingos svarbos infrastruktūrą ir strategines medžiagas bei tiekimo grandines, taip pat naudojasi savo ekonominiais svertais, kad sukurtų strategines priklausomybes ir sustiprintų savo įtaką.
Šiuos klausimus NATO ketina aptarti susitikime su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono parteriais trečiadienį vyksiančiame susitikime.
