NATO paviešino baigiamąjį Vilniaus viršūnių susitikimo tekstą: įsipareigojimai Ukrainai, 2% BVP gynybai, garantijos Baltijos šalims
Pranešimas yra papildytas citata apie Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Ukrainos ateitis yra NATO. Dar kartą patvirtiname 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtą įsipareigojimą, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją peržengė Narystės veiksmų plano (MAP) būtinybės ribas. Ukraina vis labiau sąveikauja ir politiškai integruojasi į Aljansą ir padarė didelę pažangą vykdydama reformas. Vadovaudamiesi 1997 m. Chartija dėl išskirtinės NATO ir Ukrainos partnerystės ir 2009 m. papildymu, sąjungininkai toliau rems ir peržiūrės Ukrainos pažangą sąveikumo srityje, taip pat papildomas būtinas demokratijos ir saugumo sektoriaus reformas. NATO užsienio reikalų ministrai reguliariai vertins pažangą pagal pritaikytą metinę nacionalinę programą. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę. Kai sąjungininkai su tuo sutiks ir bus įvykdytos sąlygos, galėsime pateikti Ukrainai kvietimą prisijungti prie Aljanso“, – tai yra tiksli NATO dokumento teksto apie Ukrainą formuluotė.
VŽ žiniomis, dėl šios teksto formuluotės kilo daug dramatiškų diskusijų tarp NATO partnerių, žibalo į ugnį dar labiau įpylė ir Volodymyro Zelenskio, Ukrainos prezidento, griežtas pasisakymas pakeliui į Vilnių. Kyjivas iki šiol ragino partnerius įsipareigoti dėl šalies narystės po karo, o Vakarai laikėsi pozicijos, jog šiuo metu Aljansas turi koncentruotis į praktinę paramą.
Paklaustas, kaip reaguoja Ukrainos prezidento žodžius dėl „absurdiško dalyko“, nenustačius grafiko narystės laikui, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją kartojo, kad NATO sutarė dėl reikšmingo paramos Kyjivui paketo ir nurodė kelio į narystę planą.
J. Stoltenbergas teigė, tai yra pasiūlytas „praktinis kelias Ukrainai judėti link NATO“, o komunikato tekste yra įvardytas kvietimas.
„Niekada nebuvo stipresnės žinutės nuo NATO, jokiu metu, tiek kalbant apie politinę žinutę, kuri išėjo dėl narystės, ir konkrečios sąjungininkių karinės, praktinės paramos“, – pažymėjo NATO generalinis sekretorius.
Ukrainai taip pat bus pasiūlyta daugiametė pagalbos Ukrainos kariuomenei programa. Deklaracijoje skelbiama, kad įkuriama Ukrainos-NATO taryba, kuri užtikrintų glaudesnį politinį bendradarbiavimą tarp Kyjivo ir NATO. Tai suteiktų Kyjivui aukštesnį statusą bendruose susitikimuose.
Ukrainai, remiantis NATO deklaracijos tekstu, taip pat nereikėtų įvykdyti NATO narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) reikalavimų.
MAP yra parengiamasis narystės NATO etapas, kurio metu šaliai kandidatei parengiama individuali nacionalinė pasirengimo būsimai narystei programa. Daugeliui dabartinių Aljanso narių prieš įstojant reikėjo parengti MAP. Tačiau Kyjivui jos neprireiktų, kaip jos nereikėjo Suomijai ir Švedijai prieš pradedant stojimo procesą.
MAP atsisakymas yra pagrindinis elementas, kuris nebuvo pasiūlytas Ukrainai Budapešto susitikimo deklaracijoje 2008 m.
NATO lyderiai dokumente dar kartą pabrėžė, kad už sukeltą karą Ukrainoje yra atsakinga tik Rusija.
„Rusijai tenka visa atsakomybė už neteisėtą, nepateisinamą ir neišprovokuotą agresijos karą prieš Ukrainą, kuris smarkiai pakenkė euroatlantiniam ir pasauliniam saugumui ir už kurį ji yra visiškai atsakinga“, – teigiama Vilniaus NATO viršūnių susitikimo komunikate.
Kaip grėsmė NATO įvardijamas Rusijos ginklavimasis ir karinis buvimas Baltijos, Juodojoje, Viduržemio jūrose, Arkties regione, didelio masto slaptos pratybos ir kiti provokatyvūs veiksmai šalia NATO sienų, suintensyvėję „hibridiniai veiksmai“ prieš NATO valstybes ir partneres, įskaitant kibernetines kenkėjiškas veiklas ir neteisėtus žvalgybos veiksmus. NATO įsipareigoja tobulinti priemones kovai su šiais veiksmais.
Didesni piniginiai įsipareigojimai
2014 m., kai Rusija okupavo Krymą, NATO viršūnių susitikime Velse priimtoje deklaracijoje pabrėžta būtinybė skirti pakankamą gynybos sistemos finansavimą. Aljanso valstybės tuomet įsipareigojo siekti, kad per dešimtmetį išlaidos gynybai priartėtų prie 2% BVP. Tais metais vos trys ES valstybės iš biudžetų skyrė tiek savo karinėms reikmėms.
Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje įtvirtinta ta pati 2% BVP, skirtų gynybai, nuostata. Tačiau keičiasi šios nustatytos kartelės traktavimas. Iki šiol 2% BVP gynybai buvo NATO sąjungininkių tikslas, tačiau po Vilniaus viršūnių susitikimo tai – ne lubos, o išlaidų grindys.
„Laikydamiesi savo įsipareigojimų pagal Vašingtono sutarties 3 straipsnį, mes prisiimame ilgalaikį įsipareigojimą kasmet investuoti į gynybą ne mažiau kaip 2% savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Patvirtiname, kad daugeliu atvejų reikės didesnių nei 2% BVP išlaidų, kad būtų ištaisyti esami trūkumai ir patenkinti visų sričių reikalavimai, kylantys dėl labiau ginčytinos saugumo tvarkos“,– teigiama Vilniaus viršūnių susitikimo baigiamajame dokumente.
Naujausi duomenys rodo, kad 2023-aisiais, t. y. praėjus beveik dešimčiai metų po Velso susitikimo, jau 11 NATO valstybių, taigi, trečdalis, skiria gynybai 2% BVP.
Kol kas J. Stoltenbergas pranešė, kad jau 15 Aljanso valstybių išdėstė planus, kaip išlaikyti 2% tikslą arba pasiekti jį 2024-aisiais. Tam prireiks papildomai skirti 46 mlrd. Eur.
[infogram id="9bc1f493-baaf-4919-9050-abdb86faaef2" prefix="T6X" format="interactive" title="NATO šalių išlaidos gynybai 2023 m.: 2023 07 10"]
Grėsmės ir jų užkardymas
NATO deklaracijos tekste užsimenama ir apie Lietuvos gynybą.
NATO deklaracijos tekste nurodoma referencija ir į Berlyno išsakytą įsipareigojimą Lietuvai nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus.
„Palankiai vertiname nuolatines sąjungininkų pastangas didinti savo buvimą NATO rytiniame flange, nes tai dar labiau prisideda prie patikimo atgrasymo ir gynybos. Visos šios pajėgos rodo mūsų ryžtą ir pasirengimą ginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą“, – teigiama NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste.
Aljanso lyderiai įvardijo ir Baltarusijos vaidmenį suteikiant savo teritoriją Rusijai kaip platformą kariniams veiksmams prieš Ukrainą.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
„Ypač Baltarusija, bet taip pat Iranas, turi užbaigti savo bendrininkavimą su Rusija ir grįžti prie tarptautinės teisės laikymosi“, – skelbiama dokumente.
Atkreipiamas dėmesys, jog Rusija gilina karinę integraciją su Baltarusija, dislokuodama šalyje pažangius savo pajėgumus ir karius, o tai turi įtakos regiono stabilumui ir Aljanso gynybai, taip pat Minskas raginamas stabdyti „piktybinę veiklą prieš kaimynus“ ir laikytis tarptautinės teisės, esminių žmogaus teisių ir laisvių principų.
Dokumente taip pat pažymima, kad NATO „nesiekia konfrontacijos ir nekelia jokios grėsmės Rusijai“.
NATO viršūnių susitikime Vilniuje dalyvauja ne tik Aljanso partneriai Europoje (ES, Ukraina, Švedija), bet ir Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione. Lietuvos sostinėje susirinko Japonijos, Australijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos politiniai lyderiai.
Su jais aptartas vadinamasis Kinijos veiksnys. Mat NATO lyderiaujanti šalis JAV didžiausią strateginį saugumo iššūkį mato ne Europoje. Amerikiečių ekspertai prognozuoja, kad po Rusijos invazijos padidėjusi JAV karinė įtrauktis Europoje yra laikina, nes Vašingtonas ateityje vis daugiau dėmesio skirs Kinijai.
NATO išplatintame komunikate Kinija tiesiogiai paminėta tik du kartus. Viename iš teksto punktų pažymėta, kad Kinija kelia grėsmę Aljanso saugumui ir vertybėms.
„Kinijos Liaudies Respublikos deklaruojamos ambicijos ir prievartinė politika kelia grėsmę mūsų interesams, saugumui ir vertybėms. Esame atviri konstruktyviam bendradarbiavimui su KLR, įskaitant abipusio skaidrumo didinimą, siekiant apsaugoti Aljanso saugumo interesus. Ir toliau susiduriame su kibernetinėmis, kosminėmis, hibridinėmis ir kitomis asimetrinėmis grėsmėmis bei piktavališku naujų ir griaunamųjų technologijų naudojimu“, – teigiama NATO deklaracijos tekste.
