JAV prezidentas padėkojo Turkijos lyderiui už pritarimą Švedijos narystei NATO
NATO viršūnių susitikime Vilniuje J. Bidenas pasidžiaugė, kad pavyko užbaigti svarbius diplomatinius veiksmus, kuriais siekta, kad R. T. Erdoganas neblokuotų Švedijos paraiškos.
„Noriu padėkoti už jūsų diplomatiją ir drąsą to imtis. Noriu padėkoti už jūsų lyderystę“, – R. T. Erdoganui sakė J. Bidenas.
Pastarasis, siekdamas išeiti iš aklavietės ir išvengti nesėkmės Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime, iš lėktuvo „Air Force One“ sekmadienį paskambino turkų kolegai pakeliui į Londoną, kur lankėsi prieš vykdamas į Lietuvą. Vėlų pirmadienį, NATO susitikimo išvakarėse, R. T. Erdoganas staiga atsisakė savo prieštaravimo.
Ilgus mėnesius jis primygtinai reikalavo, kad Švedijoje būtų susidorota su Turkijoje uždraustų kurdų judėjimų nariais, o Švedijos vyriausybė teigia, kad tai jau padarė.
Tačiau buvo spėliojama, kokias dar nuolaidas Turkija išsireikalavo, kad suteiktų Stokholmui žalią šviesą.
Paskutinę minutę R. T. Erdoganas pareikalavo, kad jo pritarimas Švedijos narystei NATO priklausytų nuo to, ar Turkija galės atnaujinti įstrigusias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Atrodo, kad priėmus sprendimą dėl Švedijos, postūmio sulaukė dar vienas ilgalaikis Turkijos reikalavimas įsigyti modernių JAV naikintuvų F-16.
Jake'as Sullivanas, J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, antradienį pabrėžė, kad JAV prezidentas jau kelis mėnesius aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už F-16 perdavimą, nes mano, kad tai atitinka NATO interesus.
„Per pastaruosius kelis mėnesius savo viešuose ir privačiuose komentaruose jis nepateikė jokių išlygų ar sąlygų. Jis ketina tęsti šį perdavimą konsultuodamasis su Kongresu“, – teigė J. Sullivanas.
Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Baltieji rūmai dabar aktyviai bendradarbiauja su Kongresu, kuris labai priešinasi leidimui parduoti naikintuvus.
J. Sullivanas teigė, kad su Kongresu bus dirbama dėl tinkamo laiko karo lėktuvams nugabenti į Turkiją suderinimo. Tačiau jis nenorėjo spėlioti, kada tiksliai tai įvyks.
Nors Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, ir Ulfas Kristerssonas, Švedijos ministras pirmininkas, aktyviai dalyvavo derybose su R. T. Erdoganu, J. Sullivanas pabrėžė, kad pastaruoju metu į derybas aktyviai įsitraukė ir JAV.
Kalbėdamas apie R. T. Erdogano bandymą susieti Turkijos siekį įstoti į ES su Švedijos ir NATO klausimu, J. Sullivanas sakė, kad J. Bidenas seniai remia šį Ankaros norą.
Tačiau, anot jo, tam reikėtų „aptarti būtinas reformas ir veiksmus, susijusius su demokratiniu atsparumu, kuriuos patiria kiekviena būsima kandidatė į Europos Sąjungą“.
„Taigi, mūsų supratimu, šie klausimai nėra susiję“, – sakė jis.
