Naujasis Čekijos prezidentas: Europos saugumui nereikia ES kariuomenės

Iš kairės: Petras Pavelas, išrinktasis Čekijos prezidentas, Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. Oddo Anderseno (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Europos gynyba – tai ne paskelbimas, kad turime Europos Sąjungos (ES) kariuomenę, įsitikinęs Petras Pavelas, išrinktasis Čekijos prezidentas. Anot jo, net Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, pakeitė savo nuomonę ir pripažino, kad reikia stiprinti NATO veiklą Senajame žemyne, o ne kurti bendrą ES kariuomenę.

Pasak P. Pavelo, kuris oficialiai Čekijos prezidento pareigas pradės eiti kovo 9 d., ES pirmauja remiant Ukrainą, tačiau vis dar nėra pajėgi būti lydere gynybos srityje. Išrinktasis Čekijos vadovas sakė šiuos klausimus aptaręs ir su E. Macronu.

Vis dėlto tiek čekų, tiek prancūzų vadovai įspėja, kad JAV labai greitai savo dėmesį gali nukreipti ne į Europą, o į Ramųjį vandenyną. Kaip žinoma, pastaruoju metu vis didėja įtampa tarp Kinijos ir Taivano, kurį Vašingtonas, jei Pekinas bandytų užimti šią salą, yra pažadėjęs remti, be to, balistines raketas išbando ir Šiaurės Korėja.

P. Pavelas įsitikinęs, kad tam, jog Europa galėtų vykdyti bet kokią plataus masto operaciją, nepriklausydama nuo JAV paramos, jai reikia strateginių priemonių, pavyzdžiui, transporto ryšių, logistikos, strateginių ryšių, įskaitant palydovus, žvalgybos.

„Šių pajėgumų Europa turi minimumą“, – aiškino P. Pavelas, buvęs NATO generolas.

Jis įspėjo, kad be strateginių priemonių „Europos gynybos srityje nieko nepasieksime“.

VŽ primena, kad anksčiau E. Macronas viešai kalbėjo apie ES kariuomenės sukūrimą. Pavyzdžiui, 2018 m. radijui „Europe 1“ patikino, kad ES negali apsiginti be „tikros Europos kariuomenės“. O 2019 m. Prancūzijos prezidentas paskelbė apie „NATO smegenų mirtį“.

Tačiau po Rusijos agresijos prieš Ukrainą ES kariuomenės naratyvas išnyko iš politikų viešų kalbų ir pamažu jį pakeitė būtinybė stiprinti ES gynybą veikiant su NATO.

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, jau minėjo, kad per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje bus siekiama sutarimo dėl mažiausios 2% bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimo gynybai ribos šalims narėms. Šiuo metu 2% nuo BVP tikslas yra rekomenduojamas, bet neprivalomas.

„Greta didesnių pajėgumų svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje, – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – sakė NATO vadovas.

„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – tvirtino J. Stoltenbergas.

Komentarai