M. Majauskas traukiasi iš Seimo BFK pirmininko pareigų
Papildyta informacija apie pasitraukimą, kontekstu ir citatomis.
„Deja, žvelgiant į šios dienos balsavimą, matyti jog valdančioji dauguma nepalaiko mano tolesnio darbo BFK pirmininko pareigose. Todėl įvertinęs balsavimo rezultatus ir gerai apsvarstęs priėmiau sprendimą atsistatydinti iš pirmininko pareigų“, – sakė jis BNS atsiųstame komentare.
„Užtikrinsiu sklandų darbų perdavimą naujam vadovui ir linkiu sėkmės šiame nelengvame, bet prasmingame darbe“, – tvirtino jis.
Tai M. Majauskas pareiškė po antradienį žlugusios opozicijos inicijuotos nepasitikėjimo juo procedūros.
„Dėkoju Seimo nariams, balsavusiems už mane. Šis balsavimas – tai viso BFK darbo įvertinimas. Per šį laiką priėmėme daug svarbių teisės aktų, tarp kurių: privalomas atlyginimų pervedimas į sąskaitas, papildomas bankų, kazino ir loterijų verslo apmokestinimas, Olimpinio komiteto finansavimo reforma, Lietuvos futbolo federacijos pertvarka ir daug kitų svarbių sprendimų“, – teigė M. Majauskas.
„Nors neišgirdau priekaištų komiteto darbui, efektyviai vadovauti BFK galima tik turint valdančios daugumos pasitikėjimą“, – tvirtino jis.
Parlamentaras antradienį Seime žurnalistams sakė norėjęs per nepasitikėjimo procedūrą išgirsti, ką jo vadovaujamas komitetas daro blogai, dalykinių argumentų, ką reikėtų daryti kitaip, kokie Vyriausybės lūkesčiai, tačiau argumentų nebuvo, nes dauguma valdančiųjų atstovų išvis nedalyvavo šioje procedūroje.
Valdantieji konservatoriai deklaravo, kad sieks M. Majauską atleisti iš BFK pirmininko pareigų, nes šis nepakluso partinei drausmei ir teikė su Vyriausybe nesuderintas iniciatyvas, susijusias su kitų metų biudžetu.
Žlugo opozicijos iniciatyva dėl nepasitikėjimo M. Majausku
Kiek anksčiau pranešta, kad valdantiesiems neatėjus balsuoti dėl nepasitikėjimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininku Mykolu Majausku, ši procedūra žlugo.
Balsavime dalyvavo 59 Seimo nariai iš opozicijos, už M. Majausko atleidimą balsavo devyni, prieš buvo 44, penki susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas.
Į opozicijos inicijuotą slaptą balsavimą atvyko per pusšimtis parlamentarų.
Norint atleisti pareigūną dėl nepasitikėjimo, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Į slaptą balsavimą neatvyko nė vienas konservatorių, liberalų ir Laisvės frakcijos atstovas.
Nors nepasitikėjimo procedūrą inicijavo per 30 opozicijos parlamentarų, jų atstovė Agnė Širinskienė neslėpė, kad tikrasis jos iniciatyvos tikslas yra ne atstatydinti BFK vadovą, o per slaptą balsavimą atskleisti, kiek parlamentarų palaiko M. Majauską.
Pagal Seimo statutą, nepavykus dėl nepasitikėjimo atleisti Seimo pareigūno, tą pačią Seimo sesiją tokia iniciatyva nebegali būti teikiama.
Valdantieji konservatoriai deklaravo, kad sieks M. Majauską atleisti iš BFK pirmininko pareigų, nes šis nepakluso partinei drausmei ir teikė su Vyriausybe nesuderintas iniciatyvas, susijusias su kitų metų biudžetu.
M. Majauskas praėjusią savaitę buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, nes palaikė su Vyriausybe nederintą siūlymą visiems 2023-iesiems pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo sektoriui. Partijos prezidiumas taip pat yra pasiūlęs frakcijai deleguoti kitą BFK vadovą.
Seimo statutas nurodo, kad komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo, tačiau tai galima padaryti ir kitu metu, komitetui paprasčiausiai kreipiantis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo.
Nurodoma, kad jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė abejoja, ar M. Majauskas galėtų likti TS-LKD frakcijoje
Konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako abejojanti, ar iš BFK pirmininko pareigų pasitraukęs M. Majauskas galėtų likti frakcijoje, tačiau sprendimą planuoja priimti kitą savaitę.
„Aš visada noriu duoti ir kolegoms, ir žmonėms antrą šansą, bet mane liūdina, kad šitaip buvo uždelsta. Manau, kad ir mūsų politinei bendruomenei davė politinės žalos. Aš matau rezervuotai galimybes likti, bet manau priimsime demokratinį sprendimą“, – žurnalistams antradienį parlamente sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė.
Žlugus opozicijos rengtai nepasitikėjimo procedūrai, M. Majauskas pranešė, kad traukiasi iš BFK vadovo pareigų.
R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, iš partijos pašalintas konservatorius priėmė teisingą sprendimą, tačiau pavėluotą.
VERSLO TRIBŪNA
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zablotka.
Ką reiškia valdyti projektus, kuriuose dalyvauja skirtingos šalys, dešimtys organizacijų ir šimtai specialistų? Dainius Gečas, „Tyrens Lietuva“ projektų valdymo skyriaus vadovas, pasakoja, kad dirbant prie tokių projektų kaip „Rail Baltica“ būtina aiški struktūra ir atsakomybės.
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
Istorinė Lietuvos alaus darykla, 360 m. jubiliejų šiemet švenčianti „Gubernija“, tampa Lietuvos krepšinio lygos (LKL) strategine partnere. Abi organizacijos pasirašė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri sujungs dvi svarbias lietuviškas tradicijas – aludarystės paveldą ir aistrą krepšiniui.
„Tie signalai buvo iš mūsų frakcijos, iš mūsų partijos struktūrų, politinės bendruomenės, kuri delegavo jį į šią poziciją“, – sakė parlamentarė.
Pasak jos, sprendimas dėl naujojo BFK pirmininko bus priimtas kitą savaitę.
„Strimgalviais nesiversime, skubos nėra. Tuo pačiu, kai deleguosime naują pirmininką ar pirmininkę, aptarsime ir susidariusią situaciją“, – sakė konservatorė.
Anksčiau užsiminta, jog šios pareigos galėtų būti patikėtos konservatoriui Justui Džiugeliui. Vis dėlto opozicija kritikuoja šio parlamentaro kandidatūrą, nes jis neturi aukštojo išsilavinimo.
Tačiau pasak R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, tai nėra vienintelis kandidatas.
Ji taip pat pabrėžė, kad dėl to gali reikti performuoti BFK ir kitų komitetų sudėtį.
„Komitetų sandara yra tam tikras iššūkis, todėl kad yra ir kitų komitetų, kur neatitinka balansas mažumos ir daugumos. Turime bendrame paveiksle peržiūrėti, galbūt padaryti pakeitimus“, – sakė politikė.
Liberalas Eugenijus Gentvilas žurnalistams taip pat sakė, kad M. Majauskas tokį sprendimą turėjo priimti anksčiau.
„Žmogus protingas, galėjo kitų protingų žmonių paklausyti ir iš anksto tą padaryti“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak jo, vietoje to M. Majauskas „įsivėlė į procedūras“.
„Šitas žingsnis pavėluotas, bet, žinoma, padeda daug dalykų išspręsti valdančiajai daugumai, bet jam, kaip politikui, tai tikrai pakenkė“, – sakė E. Gentvilas.
