Ukraina neigia Rusijos kalbas, kad Bachmutas – apsuptas; V. Kličko neatmeta, kad dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti

• Ukraina: nuo Rusijos invazijos pradžios Rusijos atakos Ukrainoje apgadino apie 32.000 civilinių objektų ir daugiau kaip 700 ypatingos svarbos infrastruktūros objektų.
• Ukrainos prokuratūra skelbia, kad Rusija deportavo 12.034 vaikus, dar 329 – dingę be žinios.
• JK gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos informacija, skelbia, kad sekmadienį, lapkričio 27 d., rusų pajėgos Chersoną apšaudė 54 kartus.
• Rusija neigia ketinanti pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės.

Sekmadienio įvykius galima rasti čia.

[infogram id="626e8afb-618f-47b7-85ff-57f03c941418" prefix="Ub5" format="interactive" title="2022-11-27 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Pirmadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 7 val.

21:48 Lietuvos stačiatikiai: I. Šimonytės kritika dėl pozicijos karo atžvilgiu – nepagrįsta

Premjerės Ingridos Šimonytės Ukrainos žiniasklaidai išsakytos pastabos dėl Lietuvos stačiatikių bažnyčios pozicijos Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu yra nepagrįstos, teigia Lietuvos stačiatikių arkivyskupija.

Taip pirmadienį arkivyskupija sureagavo į premjerės prieš kelias dienas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“, kuriame ši teigė, kad Lietuvos stačiatikių bažnyčia, karo pradžioje besilaikiusi pagrįstos pozicijos dėl konflikto, vėliau „persigalvojo“ atleisdama kelis dvasininkus dėl šių kritikos patriarchui Kirilui, remiančiam Kremlių kare.

„Bet šis teiginys neturi nieko bendra su tikrove. Lietuvos Stačiatikių arkivyskupija pasmerkė karą specialiame pareiškime jau kitą po jo pradžios, vasario 25 dieną. Po to, kovo 17 dieną buvo paskelbtas Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus pareiškimas, kuriame jis aiškiai smerkia ir karą, ir skelbia nesutinkąs su patriarcho Kirilo pozicija. Šis pareiškimas buvo pastebėtas visame stačiatikių pasaulyje“, – tikina stačiatikiai.

Pasak jų, dar po mėnesio metropolitas naujame pareiškime „patvirtino savo antikarinę poziciją“, tai padarė ir  Vilniaus ir Lietuvos vyskupijos vikaras, Trakų vyskupas Amvrosijus, karą esą pasmerkė ir Vilniaus bei Lietuvos vyskupijos pasauliečiai bei „tūkstančiai tikinčiųjų stačiatikių iš visos Lietuvos“.

Vis dėlto spalio viduryje kalbėdamas su žurnalistais vyskupas Amvrosijus vengė įvardinti, kas, Lietuvos stačiatikių bažnyčios manymu, kaltas dėl karo. 

„Visi žemėje esame kaip didelė šeima. Ir kai žmonės barasi, kariauja, mušasi, klausimas – kas kaltas šioje šeimoje? (...). Sakyti kad vyras kaltas, arba žmona, arba vaikai, manau, būtų klaidinga. Manau, kad kalti tie, kurie turi tikslą, kad tas karas įvyktų. O kas jau turi tą tikslą, vienas Dievas žino“, – tuomet kalbėjo vyskupas.  

21:31 Ukraina neigia Rusijos kalbas, kad Bachmutas – apsuptas

Prie rytinio Bachmuto miesto tęsiasi intensyvios kautynės, skelbia abejų šalių atstovai. Rusija paskutiniais mėnesiais deda itin dideles pastangas užimti šį miestą, tačiau visi bandymai iki šiol buvo atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.

Tai išlieka vienas karščiausių taškų visoje fronto linijoje, o paskutinėmis dienomis socialiniuose tinkluose plito nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matosi didžiulio masto griovimas ir žala Bachmuto apylinkėse, o „Twitter“ vartotojai netruko palyginti vaizdus su Pašendeilo mūšiu per Pirmąjį pasaulinį karą Vakarų fronte.

Denisas Pušilinas, Rusijos primestas aneksuoto Donecko regiono vadas, pirmadienį teigė, kadd Rusijos pajėgos baigia apsupti Bachmuto miestą.

„Situacija prie Bachmuto išlieka sudėtinga, tačiau mūsų daliniai, ypač iš „Vagner“ grupuotės, neabejotinai juda į priekį“, – sakė jis ir pridūrė, kad miestas atsidūrė „operacinėje apsuptyje“.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas teigė, kad Rusijos pajėgos tęsia puolimą ir toliau vykdo aktyvius puolamuosius veiksmus Bachmuto apylinkėse, tačiau neigė praradusi teritorijų priešo pajėgoms.

Ukrainos kariuomenė taip pat teigė, kad Bachmuto apylinkėse priešas pasitelkia po 180-200 artilerijos smūgių per dieną.

20:54 V. Kličko: dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti

3 mln. gyventojų turinčio Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti į vietas, kur grėstų mažesnė būtiniausių paslaugų teikimo nutrūkimo dėl raketų smūgių rizika.

Kalbėdamas apie gandus, jog gali tekti evakuoti sostinę dėl nuolatinių atakų prieš jos infrastruktūrą, V. Kličko teigė, kad būtų didelė klaida, jeigu nebūtų ruošiamasi įvairiems scenarijams.

„Jei kažkas prieš metus, gruodį, būtų pradėjęs kalbėti apie tai, kas laukia ateityje, apie tai, kad žmonės bus žudomi, apie karą, apie prievartavimus, apie genocidą, tas žmogus nebūtų buvęs pavadintas protiškai sveiku. Tačiau šiandien, deja, tai yra žiauri, negailestinga realybė. Mes nenorime gražinti paveikslo, tačiau nenorime ir gąsdinti žmonių be reikalo“, – kalbėjo meras.

Jis pridūrė, kad nekalbama apie visišką miesto evakuaciją, tačiau neatmetė dalinės evakuacijos galimybės.

„Tai būtų laikinas kai kurių konkrečių žmonių grupių perkėlimas į priemiesčius, kur paslaugų tiekimas galėtų būti įmanomas“, – sakė V. Kličko ir teigė, kad nesvarstomas žmonių gabenimas į kitus regionus ar valstybes, rašo „The Kyiv Independent“.

Rusija jau ne vieną savaitę raketomis smogia energetikos infrastruktūros objektams aplink Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus ir tai paprastai daro pirmadieniais, darbo savaitės pradžioje. Dėl tokių smūgių šalyje sutrinka elektros ir vandens tiekimas.

20:06 Ukraina rengiasi naujiems Rusijos smūgiams svarbiai infrastruktūrai

Ukraina pirmadienį rengiasi naujiems Rusijos smūgiams energetikos ir kitai svarbiai infrastruktūrai, kuriems Maskva, regis, yra pasirinkusi savaitinį modelį, o Kyjivo valdžia įspėja apie galimą žmonių evakuaciją iš sostinės.

Kyjive pirmadienį apsilankė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai – didžiausia delegacija, atvykusi į Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo savo invaziją, – pažadėję atsiųsti elektros generatorių, šiltų drabužių ir maisto, siekdami padėti ukrainiečiams atlaikyti šalčiausius mėnesius ir neprarasti ryžto kovoti.

„Rusija civilinį energetinį saugumą paverčia ginklu ir tai tikrai gėdinga“, – Kyjive sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakare įspėjo, kad Rusijos pajėgos „rengia naujus smūgius ir, kol jie turės raketų, jie nesustos“.

Pirmadienį jis susitiko su vyriausybės aukšto rango pareigūnais, su kuriais svarstė, kokių veiksmų imtis.

„Ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki, kaip ir ką tik pasibaigusioji“, – prognozavo jis vėlų sekmadienio vakarą.

19:49 JAV pasiruošusi iš naujo derinti derybų dėl START sutarties datą

JAV Valstybės departamentas teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs iš naujo suderinti derybų dėl strateginės branduolinės ginkluotės kontrolės ir mažinimo sutarties START datą.

Kiek anksčiau Rusija pranešė vienašališkai pasitraukianti iš derybų, kurios buvo numatytos Kaire šį antradienį.

19:24 Po Rusijos smūgių Mykolajivas vėl neteko vandens tiekimo

Oleksandras Senkevičius, Mykolajivo meras, pranešė, kad po Rusijos apšaudymo mieste vėl sutriko vandens tiekimas.

Tiekimas nutrūko, kai Rusijos pajėgos apšaudė vandens pompą gretimame Chersono regione. Anot mero, kol kas nežinoma, kiek užtruks atkūrimo darbai, todėl miestiečiams savo reikmėms teks kliautis nešiojamu vandeniu.

18:59 J. Stoltenbergas: turime būti pasiruošę tolimesnėms atakoms Ukrainoje

Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius, teigė, jog labai tikėtina, kad Rusija toliau tęs savo atakas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir būtiniausias paslaugas.

„Tokie veiksmai artėjant žiemai rodo, kad V. Putinas siekia panaudoti žiemą kaip ginklą prieš Ukrainą“, – Bukarešte prieš dvi dienas truksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą sakė J. Stoltenbergas.

18:22 ES ieškos priemonių, kaip nubausti sankcijų Rusijai pažeidėjus

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

17:55 Nobelio taikos premijos laureatui A. Bialiackiui gresia įkalinimas dėl „kontrabandos“

Kalinamam baltarusių aktyvistui Alesiui Bialiackiui, vienam iš šių metų Nobelio taikos premijos laureatų, gresia iki 12 metų laisvės atėmimas dėl kaltinimų kontrabanda, pirmadienį pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“.

Vienas "Viasna" įkūrėjų A. Bialiackis ir keli kiti politiniai aktyvistai kaltinami kontrabanda gabenę į Baltarusiją pinigus opozicijos grupėms finansuoti, sakoma organizacijos pranešime.

„Jiems gresia įkalinimas nuo septynerių iki 12 metų“, – pridūrė "Viasna".

60-metis A. Bialiackis prestižinę Nobelio taikos premiją gavo spalio mėnesį kartu su Rusijos teisių gynimo grupe „Memorial“ ir Ukrainos žmogaus teisių organizacijai „Pilietinių laisvių centras“, dokumentuojančiai Rusijos karo nusikaltimus prieš Ukrainos žmones.

Apdovanojimas bus įteiktas gruodžio 10 dieną Osle vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje.

A. Bialiackis buvo įkalintas po didelio masto demonstracijų prieš režimą 2020 metais, kai Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka paskelbė pergalę rinkimuose, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko nesąžiningais.

17:46 M. Podoliakas žada po šešių mėnesių apsilankyti Kryme

Mychailo Podoliakas, Ukrainos prezidento patarėjas, pažadėjo po šešių mėnesių apsilankyti Krymo pusiasalyje, rašo portalas „Meduza“.

„Po šešių mėnesių ketinu apsilankyti Jaltoje prie pylimo, kur turiu savo mėgstamą vietą. Įsijungsiu į eterį iš ten, pažadu jums, ir tada aptarsime, koks bus Krymas ateityje“, – ukrainiečių televizijos eteryje sakė M. Podoliakas.

17:20 K.-Ž. Tokajevas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu V. Putinu

Kazachstano vadovas Kasymas Žomartas Tokajevas pirmadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. 

Šis lyderių susitikimas patvirtina sąjungininkių istorinius ryšius po viešų nesutarimų dėl Ukrainos. 

Tai pirmoji Kazachstano vadovo kelionė į užsienį po to, kai praėjusią savaitę jis buvo inauguruotas antrai kadencijai.

69-erių K.-Ž. Tokajevas teigė, kad jo pasirinkimas apsilankyti Maskvoje turi simbolinę reikšmę.

„Tai pirmas mano vizitas į užsienį po šio įvykio, o tai savaime turi politinę reikšmę ir, žinoma, tam tikrą simboliką“, – prieš derybas sakė Kazachstano lyderis, sėdėdamas šalia V. Putino. 

„Kazachstanui Rusija yra ir visada buvo strateginė partnerė“, – teigė K.-Ž. Tokajevas. 

V. Putinas K.-Ž. Tokajevui pasakė, kad Maskvos ir Astanos santykiai yra „ypatingo pobūdžio“.

17:09 V. Zelenskis su Nyderlandų premjeru aptarė gynybos klausimus

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, kartu su Nyderlandų premjeru Marku Rutte aptarė svarbiausius šalies gynybos klausimus.

Apie tai V. Zelenskis pranešė savo „Twitter“ paskyroje.

 „Aptarėme patvarų bendradarbiavimą gynybos srityje su Nyderlandų premjeru M. Rutte. Džiugu girdėti, kad parama kitais metais tik didės. Taip pat aptarėme mano taikos formulės įgyvendinimą ir Ukrainos perėjimą prie energiją taupančių technologijų“, – teigė V. Zelenskis.

16:41 OPWC: karas Ukrainoje didina cheminių ginklų panaudojimo grėsmę

Rusijos invazija į Ukrainą padidino masinio naikinimo ginklų panaudojimo grėsmę, pirmadienį pareiškė pasaulinės cheminių ginklų priežiūros institucijos vadovas.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jos vadovas Fernando Ariasas per organizacijos metinį susitikimą.

„Padėtis Ukrainoje vėl padidino realią masinio naikinimo ginklų, įskaitant cheminius ginklus, keliamą grėsmę“, – Hagoje vykusiame susitikime sakė jis.

„Tai padidino esamą įtampą iki tokio lygio, kad nebelieka užtikrintumo dėl tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, susijusius su tarptautiniu saugumu ir taika“, – pridūrė reguliavimo institucijos vadovas.

F. Ariasas apgailestavo, kad tarptautinės už nusiginklavimą atsakingos institucijos, tokios kaip Nobelio taikos premijos laureatė OPCW, „dabar tapo konfrontacijos ir nesutarimų vietomis“.

F. Ariasas priminė Rusijai ir Ukrainai, kad jos yra tarp 193 šalių, „iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojusių niekada ir jokiomis aplinkybėmis... nepanaudoti cheminių ginklų“.

16:17 O. Reznikovas: Rusija jau paleido 16.000 raketų

Nuo pilno masto invazijos vasario 24-ąją pradžios Rusijos pajėgos iš viso jau paleido į Ukrainą daugiau nei 16.000 raketų, teigė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Anot ministro, kurį cituoja Ukrainos nacionalinis transliuotojas, 97% raketų taikiniai buvo civiliniai.

16:09 Rusija vienašališkai atšaukė derybas su JAV dėl branduolinių ginklų kontrolės mechanizmo

Rusija vienašališkai atšaukė šią savaitę Kaire turėjusias vykti derybas su JAV atstovais dėl branduolinio nusiginklavimo, rašo Rusijos laikraštis „Kommersant“, remdamasis JAV ambasados pareiškimais.

Derybos tarp šalių atstovų turėjo vykti šį antradienį bei gruodžio 6 dieną, jų metu ketina tartis dėl „START“ sutarties pratęsimo bei priežiūros mechanizmų. Paskutinį kartą ji buvo pratęsta 2021-aisias ir galioja iki 2026 metų vasario 5 dienos.

15:58 Ankara Bukarešte kalbėsis su Švedija ir Suomija dėl jų stojimo į NATO

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad antradienį Bukarešte vyksiančio NATO susitikimo užkulisiuose susitiks su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos aptarti šių šalių siekio įstoti į Aljansą.

„Rytoj Bukarešte trišaliu formatu susitiksime su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais“, – sakė  M. Cavusoglu. Jį citavo privatus transliuotojas NTV.

Ankara kaltina šias Šiaurės šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais, ir delsia ratifikuoti jų narystę NATO, nepaisydama birželį pasiekto susitarimo.

„Procesas vystosi teigiama linkme, tačiau dar reikia žengti tam tikrus žingsnius“, – sakė turkų ministras.

„Tiesą sakant, Švedija yra ta šalis, kuri turi imtis daugiau veiksmų“, – pridūrė jis.

15:50 G. Landsbergis su kolegomis iš 6 šalių Kyjive išreiškė paramą Ukrainai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su kitų šalių kolegomis pirmadienį lankosi Kyjive.

„Mes, užsienio reikalų ministrai iš Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos, šiandien esame Kyjive, visiškai solidarizuodamiesi su Ukraina. Nepaisant Rusijos bombų lietaus ir barbariško brutalumo, Ukraina laimės“, – savo „Twitter“ paskyroje pirmadienį paskelbė G. Landsbergis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

15:30 Rusija išsikvietė Norvegijos ambasadorių

Rusijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Norvegijos ambasadorių dėl, kaip teigė, „politiškai motyvuotų“ Rusijos piliečių sulaikymų, kai šiems buvo pareikšti kaltinimai šnipinėjimu dėl leistų bepiločių skraidyklių virš strateginių objektų, rašo „Al Jazeera“.

15:04 JAV svarsto suteikti Ukrainai naujų didelio taiklumo bombų

Pentagonas svarsto „Boeing“ kompanijos pasiūlymą suteikti Ukrainai mažų, nebrangių, tačiau didelio tikslumo ir ilgo nuotolio bombų, kurios galėtų smogti toli už priešo linijų, rašo „Al Jazeera“.

„Boeing“ siūlo pagaminti ir perduoti GLSDB (Ground Launched Small Diameter Bomb – angl.) tipo bombų, tai būtų naujo plano, skirto apginkluoti Ukrainai dalis. Tokio tipo bombos gali preciziškai smogti 150 km atstumu.

Kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pentagonas šiuo metu svarsto galimybes pradėti gaminti ginkluotę Ukrainai ir Rytų Europos partneriams apginkluoti.

Manoma, kad GLSDB sistemos Ukrainai galėtų būti pristatytos dar 2023-ųjų pradžioje.

Dougas Bushas, JAV kariuomenės arsenalo pildymo vadovas, dar praėjusią savaitę žurnalistams teigė, kad ieškoma būdų, kaip paspartinti 155 mm kalibro artilerijos sviedinių gamybą.

14:10 Ukrainos generalinė prokuratūra: Rusija deportavo 12.034 vaikus, dar 329 – dingę be žinios

Ukrainos generalinė prokuratūra savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad 329 vaikai šiuo metu yra laikomi dingusiais be žinios. Taip pat nustatyta, kad Rusija prievarta deportavo 12.034 vaikus iš Ukrainos į savo teritoriją.

Dar 7.819 vaikai buvo laikyti dingę, tačiau vėliau jie buvo rasti pačioje Ukrainoje.

Prokuratūra akcentavo, kad tai nėra galutinis skaičius ir kad toliau tikrinama informacija ir pranešimai iš fronto linijose esančių gyvenviečių bei atkovotų teritorijų.

Taip pat pranešama, kad dėl karo veiksmų jau žuvo 440 vaikas, dar 851 buvo sužeisti. Daugiausiai nukentėjusių – Donecko, Charkivo ir Kyjivo regionuose.

13:58 40% Kyjivo regiono neturi elektros

40% Kyjivo regiono gyventojų vis dar neturi elektros energijos, atidaromi „nenugalimumo punktai“, praneša Oleksijus Kuleba, Kyjivo gubernatorius.

Anot jo, srityje šiuo metu atidaryti 278 „nenugalimumo punktai“, kuriuose civiliai gali būti šildomose patalpose, naudotis elektra, vandeniu, internetu.

13:33 „Bloomberg“: Lenkija siekia ES sankcijų „Družba“ naftotiekiui

Lenkija reikalauja, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų papildomas sankcijas Rusijos eksporto naftotiekiui „Družba“, skelbia Lenkijos žiniasklaida, cituodama agentūrą „Bloomberg“.

„Družba“ yra pagrindinis rusiškos naftos eksporto į Europą kelias. Jo maršrutas driekiasi iš Vakarų Sibiro per Rusiją į Baltarusiją, kur išsišakoja į dvi linijas: šiaurinę (Baltarusija, Lenkija ir Vokietija) ir pietinę (Ukraina, Slovakija, Čekija, Vengrija). 

Daugiau skaitykite čia.

13:20 G. Landsbergis su kitų šalių kolegomis lankosi Kyjive

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su kitų šalių kolegomis pirmadienį lankosi Kyjive.

„Mes, užsienio reikalų ministrai iš Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos šiandien esame Kyjive, visiškai solidarizuodamiesi su Ukraina. Nepaisant Rusijos bombų lietaus ir barbariško brutalumo, Ukraina laimės“, – savo „Twitter“ paskyroje pirmadienį paskelbė G. Landsbergis. 

13:10 Ukraina įspėja apie naujus Rusijos raketų smūgius

Ukraina pirmadienį pareiškė, kad Rusija rengiasi naujai raketų atakų prieš ukrainiečių energetikos sistemą bangai.

Dėl ligšiolinių Rusijos atakų didelės Ukrainos teritorijos dalys jau ir taip neturi elektros ir šildymo.

Ukrainos kariuomenės atstovė spaudai sakė, kad į Juodąją jūrą neseniai įplaukė Rusijos karo laivas su sparnuotosiomis „Kalibr“ tipo raketomis.

„Tai rodo, kad buvo rengiamasi“, – teigė atstovė Natalia Humeniuk.

12:49 Kremlius vertina Vatikano pasiūlymą tarpininkauti, bet tai neva neįmanoma dėl Kyjivo

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad palankiai vertina Vatikano pasiūlymą suteikti derybų platformą karui Ukrainoje išspręsti, tačiau dėl Kyjivo pozicijos tai neįmanoma.

„Žinoma, mes sveikiname tokią politinę valią, tačiau atsižvelgiant į de facto ir de jure padėtį, kurią dabar turime Ukrainos pusėje, tokios platformos negali būti“, – žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, kurį citavo „Reuters“.

Anksčiau popiežius Pranciškus interviu Italijos dienraščiui „La Stampa“ pakartojo, kad Vatikanas yra pasirengęs padaryti viską, kas įmanoma, kad tarpininkautų ir užbaigtų Rusijos ir Ukrainos karą.

Praėjusį mėnesį jis pirmą kartą tiesiogiai maldavo V. Putiną sustabdyti „smurto ir mirties spiralę“ Ukrainoje.

12:46 Dėl Rusijos apšaudymų žuvo keturi civiliai 

Sekmadienį dėl Rusijos apšaudymų Ukrainoje žuvo keturi civiliai gyventojai, dar 11 buvo sužeisti.

„Donecko srityje žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti. Zaporižios srityje vienas žmogus žuvo ir trys buvo sužeisti. Charkivo srityje buvo sužeisti du žmonės. Chersono srityje vienas žmogus žuvo, du sužeisti“, –paskelbė Kyrylas Tymošenko, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, remdamasis regioninių karinių administracijų duomenimis.

12:33 Rumunijoje susitiksiantys NATO užsienio reikalų ministrai planuoja didinti pagalbą Ukrainai

NATO antradienį susitikime Rumunijoje ketina pakartoti savo pažadą, kad Ukraina, jau dešimtą mėnesį kenčianti Rusijos pradėtą karą, vieną dieną prisijungs prie didžiausio pasaulyje karinio aljanso.

NATO šią savaitę pasižadės teikti ilgalaikę paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos oro, raketų ir sausumos atakų – dažnai taikantis į elektros tinklus ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dėl šių atakų milijonai žmonių liko be elektros energijos ir šildymo.

„NATO ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes nesitrauksime“, – praėjusią savaitę pažadėjo Jensas Stoltenbergas, organizacijos generalinis sekretorius.

Plačiau skaitykite čia.

11:58 Norvegija skiria 150 mln. NOK paramą ukrainiečių karių apmokymui

Norvegija skyrė 150 mln. NOK paramą Europos Sąjungos įsteigtai Ukrainos karių mokymo misijai, praneša šalies gynybos ministerija.

„Ukraina yra priklausoma nuo kitų šalių paramos, taip pat ir tam, kad gautų pakankamai ginklų ir medžiagų, reikalingų pasipriešinti Rusijos kariniams veiksmams. Norvegija suteikė nemažą paramą ir toliau prisidės dovanodama karinę medžiagą. Norvegijos ir Europos saugumui svarbu, kad Rusija nelaimėtų karo prieš Ukrainą. Ukrainos pajėgos kovoja svarbų mūšį už demokratiją ir teisingumą“, – ministerijos pranešime sako Bjornas Arildas Gramas, gynybos ministras.

11:33 Ukrainos pirmoji ponia: ukrainiečiai pasiryžę iškęsti gyvenimą be elektros

Olena Zelenska, Ukrainos pirmoji ponia, sako, kad 90% ukrainiečių yra pasiryžę iškęsti gyvenimą be elektros, vandens ir šilumos dvejus–trejus metus, nes mato narystės Europos Sąjungoje perspektyvą.

„Mes žinome kodėl: dėl pergalės, dėl savigarbos, dėl to, kad ši demokratinė šeima mūsų laukia – ir mes norime joje būti lygūs su kitais. Ukrainiečiai pasirengę tai (šilumos, elektros, vandens nebuvimą – VŽ) ištverti. Dėl šių dalykų esame nusiteikę optimistiškai“, – teigė Ukrainos pirmoji ponia britų transliuotojui BBC.

Ji pridūrė, kad tikisi, jog karas tiek netruks ir baigsis kuo greičiau.

„Žinote, lengva bėgti maratoną, kai žinai, kiek kilometrų liko. Mes, deja, nežinome, kiek kilometrų turime, kad galėtume suskaičiuoti savo jėgas. Tai sudėtinga. Kartais būna labai sunku, bet tada atsiranda naujų emocijų, kurios padeda ištverti“, – sakė O. Zelenska.

Anot jos, elektros energijos tiekimo nutrūkimas nėra blogiausia, kas nutiko Ukrainoje, kuriai teko susidurti su daugybe netekčių.

11:22 JAV: CŽA vadovas su Rusija derasi dėl branduolinio saugumo

JAV ir Rusija, organizuodamos žvalgybos agentūrų pokalbius, siekia sumažinti branduolinės grėsmės riziką, pirmadienį Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Elizabeth Rood, JAV ambasados Maskvoje reikalų patikėtinė.

Anot jos, per Billio Bursno, CŽA vadovo, ir Sergejaus Naryškino, Rusijos FSB vadovo, susitikimą buvo diskutuojama apie branduolinės rizikos valdymą, bet dėl Ukrainos abu vadovai nieko nesiderėjo.

11:00 Lietuvos bankas pristato naują Ukrainos įkvėptą kolekcinę monetą

Lietuvos bankas kitą savaitę į apyvartą išleis dešimties eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę.

Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB), didžioji už monetas gautų lėšų dalis bus skirta padėti Ukrainai.

„Kiekvieno asmens, perkančio monetą, pagalba – 70 Eur, bendra monetos kaina – 96,8 Eur. Lėšos bus pervestos Ukrainos nacionaliniam bankui“, – teigia LB.

Ukrainos kovai už laisvę skirtos monetos averse bus matomi stilizuoti Lietuvos ir Ukrainos herbo simboliai Vytis bei Trišakis.

Pasak pranešimo, monetos autorė ukrainietė dailininkė Svitlana Matvieienko meninėje kompozicijoje naudoja ukrainietiškus audinio raštus. Teigiama, jog jie tampa aliuzija į drobę, naudojamą visą žmogaus gyvenimo ciklą – nuo gimimo iki mirties.

Kaip nurodo LB, kolekcinės monetos išleidžiamos 5.000 vienetų tiražu. Monetą nuo trečiadienio bus galima nusipirkti Lietuvos banko el. parduotuvėje.

10:39 Politologas įžvelgia vis didėjantį Vakarų visuomenės nuovargį nuo karo iššūkių

Vakarų visuomenė ima pavargti nuo karo Ukrainoje, todėl ilgainiui gali per savo lyderius spausti Kyjivą sėsti prie derybų su rusais stalo Maskvai naudingomis sąlygomis. Todėl, kaip teigia politologas Simonas Čepėnas, laikas dabar yra akivaizdus agresyvios Rusijos sąjungininkas.

„Verslo žinių“ podkaste ekspertas sakė, kad Vakarų pozicija karo atžvilgiu yra pragmatiškesnė, taigi, skiriasi nuo radikalesnio Rytų Europos regiono požiūrio.

Kita vertus, būtent Vakarų rankose yra didžiausi paramos Ukrainai, įskaitant ir karinę, svertai. Todėl Kyjivui gali tekti anksčiau ar vėliau įsiklausyti į Vakarų reiškiamą nuomonę šiais klausimais ir elgtis taip, kaip jie patars.

Viso podkasto klausykite čia.

10:24 Generalinis štabas: Rusija ketina perkelti kai kuriuos dalinius iš Baltarusijos į Ukrainą

Rusija bando papildyti nuostolių patyrusius dalinius Ukrainoje, perkeldama personalo ir karinės įrangos iš Baltarusijos, pirmadienį pranešė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Kaip pažymima jo rytiniame pranešime, Rusijos vadovybei telkiant pastangas atgrasyti Ukrainos gynybos pajėgų dalinius, buvo užfiksuotas technikos judėjimas.

„Tęsiamas priešo personalo ir karinės technikos perkėlimas, kad būtų vėl sukomplektuoti nuostolių patyrę daliniai. Atskirų priešo dalinių perkėlimas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos numatomas po to, kai jie įgis kovinių pajėgumų“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu Generalinis štabas pažymėjo, jog nėra jokių požymių, kad iš Baltarusijos teritorijos būtų formuojamos priešo puolamosios grupės.

„Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgų daliniai, priklausantys vadinamosios Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos sąjunginės valstybės regioninei karinių pajėgų grupei, vykdo valstybės sienos ruožo stiprinimo užduotis“, – nurodė Generalinis štabas.

Neseniai paaiškėjo, kad į Baltarusiją jau buvo perkelta iki 12.000 mobilizuotų rusų. Baltarusijos ginkluotosios pajėgos esą visiškai patenkina okupacinio kontingento poreikius.

10:18 Rusija apšaudė dvi Mykolajivo srities gyvenvietes

Sekmadienį Mykolajivo srityje Rusija apšaudė dvi gyvenvietes, pranešė regiono administracijos spaudos tarnyba.

„Vakar, lapkričio 27 d., nuo 09.10 val. priešas smogė Očakovo bendruomenės teritorijai prie upės. Aukų nebuvo. Taip pat vakar, maždaug 09:40, priešas artilerijos ugnimi apšaudė Kučurubsko bendruomenės pakrantę. Nukentėjusiųjų ir žalos nebuvo“, - sakoma pranešime.

09:57 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 590 rusų karių, sunaikino tris tankus ir penkis šarvuočius.

09:35 V. Zelenskis įspėja dėl naujų Rusijos raketų atakų grėsmės

Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, perspėjo dėl naujų Rusijos raketų atakų grėsmės.

„Suprantame, kad teroristai planuoja naujus smūgius. Mes tai tikrai žinome, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi. – Ir kol jie turi raketų, jie, deja, nenusiramins.“

Jis aiškino, kad ir ši savaitė bus sudėtinga, nes Rusija gali vėl smogti energetikos infrastruktūrai.

„Mūsų gynybos pajėgos ruošiasi. Visa šalis ruošiasi, – teigė jis. – Mes parengėme visus scenarijus, taip pat ir su savo partneriais.“

09:23 JK: rusų pajėgos Chersoną apšaudė 54 kartus

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos informacija, skelbia, kad sekmadienį, lapkričio 27 d., rusų pajėgos Chersoną apšaudė 54 kartus.

„Miestas yra pažeidžiamas, nes yra daugumos Rusijos artilerijos sistemų, dabar šaudančių iš rytinio Dnipro upės kranto, iš naujai sustiprintų gynybinių linijų užnugario, zonoje“, – teigia JK.

Anot ministerijos, didelę žalą Chersone greičiausiai padarė Rusija, naudodama daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, daugiausia BM-21 „Grad“ sistemas.

08:51 Rusija neigia ketinanti pasitraukti iš Zaporižios atominės elektrinės

Zaporižios atominę elektrinę tebekontroliuoja Rusija, pirmadienį pareiškė Rusijos įvesta okupuoto Enerhodaro miesto administracija po to, kai Petro Kotinas, Ukrainos branduolinės energetikos bendrovės „Enerhoatom“ vadovas, užsiminė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi pasitraukti.

„Žiniasklaida aktyviai skleidžia klastotes, kad Rusija neva planuoja pasitraukti iš Enerhodaro ir palikti (atominę elektrinę – VŽ). Ši informacija neatitinka tikrovės“, – per susirašinėjimo programą „Telegram“ pareiškė Rusijos remiama administracija.

08:48 A. Anušauskas: į Ukrainą buvo išsiųsti šeši sunkvežimiai su 114 transformatorių

Pastarosiomis dienomis iš Lietuvos į Ukrainą buvo išsiųsti šeši sunkvežimiai su 114 transformatorių, skelbia Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras.

„Iš viso Lietuva ketina parūpinti 252 transformatorius. Lietuvos energetikos įmonės jau nusiuntė 3 mln. Eur vertės paramą Ukrainos energetikos sektoriaus atstatymui, o dabar siunčiama dar 2 mln. Eur vertės parama“, – rašė ministras savo „Twitter“ paskyroje.

08:26 Generalinis štabas: rusai bando diskredituoti gynybos pajėgas

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ryto suvestinėje informacijoje skelbia, kad siekdami diskredituoti gynybos pajėgas, rusai apšaudo gyvenamąsias vietas, teigdami, jog tai Ukrainos darbas

„Be to, priešas skleidžia dezinformaciją, kad piliečius iš išvaduotų teritorijų sulaiko Ukrainos kariuomenė, kaltindama juos bendradarbiavimu su okupantais“, – teigia Generalinis štabas.

Jis priduria, kad Chersono srityje užfiksuota apie 30 vienetų sugadintos remontuojamos rusų karinės technikos, o Kryvyj Riho ir Chersono kryptimis jie laikosi gynybinių pozicijų.

„Okupantai vykdo gynybines operacijas Zaporižios srityje. Užfiksuotas šaudymas minosvaidžiais, pabūklais ir raketine artilerija į gynybos pajėgų pozicijas ir apgyvendintas Zaporižios srities teritorijas, esančias netoli kontaktinės linijos“, – pasakoja Ukrainos pajėgos.

08:04 Ukraina: Rusija trukdo grūdų eksportui iš šalies

Rusija sąmoningai vilkina laivų su ukrainietiškų grūdų kroviniu patikrinimą ir taip sabotuoja susitarimus, pasiektus tarpininkaujant Turkijai, teigia Oleksandras Kubrakovas, Ukrainos infrastruktūros ministras.

Pasak jo, Turkijos teritoriniuose vandenyse susikaupė 77 laivų eilė, laukianti tarptautinio patikrinimo, o grūdų gabenimas Odesos uostuose galėtų būti vykdomas dvigubai aktyviau: krovininių pajėgumų pakrovimas siekia vos pusę galimų.

„Turime patirties, kai per dieną praeidavo 40 patikrinimų, o dabar dėl Rusijos Federacijos pozicijos kasdien patikrinama penkiskart mažiau laivų“, – rašė ministras socialiniame tinkle „Facebook“.

„Spalį grūdų iniciatyva leido eksportuoti 4,2 mln. t grūdų, lapkritį neeksportuosime net 3 mln. t. Taip yra nepaisant to, kad teoriškai per mėnesį galime pateikti iki 6 mln. t“, – tikina jis.

07:46 Iš Ukrainos pabėgo 4,75 mln. civilių

Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) lapkričio 22 d. duomenimis, nuo karo pradžios laikinosios apsaugos arba panašiose nacionalinėse apsaugos sistemose Europoje užsiregistravo 4,75 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.

Daugiausia pabėgėlių iš Europos Sąjungos šalių užregistruota Lenkijoje, Vokietijoje ir Čekijoje.

2021 m. duomenimis, Ukrainoje gyveno 43,81 mln. gyventojų.

07:37 Generalinis prokuroras: išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą prilygsta genocidui

Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą prilygsta genocidui, teigia Andrijus Kostinas, Ukrainos generalinis prokuroras.

Generalinis prokuroras sakė BBC, kad smūgiai svarbiausiems objektams buvo nukreipti prieš „visą ukrainiečių tautą“ ir jais siekta priversti Kyjivą pasiduoti.

A. Kostinas aiškino, kad, be išpuolių prieš energetikos tinklus, į Rusiją buvo per prievartą išvežta 11.000 ukrainiečių vaikų.

Generalinio prokuroro biuras tiria pranešimus apie daugiau kaip 49.000 karo nusikaltimų, o 260 asmenų buvo pateikti kaltinimai. Ukrainos teismai jau paskelbė 13 nuosprendžių.

Jis pastebėjo, kad kiekvienoje Rusijos pajėgų užimtoje Ukrainos gyvenvietėje buvo pastebėtas „tas pats elgesio modelis“.

07:30 ISW: Rusijos pajėgos sekmadienį tęsė puolimą Avdijivkos, Kreminos apylinkėse

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) skelbia, kad Rusijos pajėgos sekmadienį tęsė puolimą Avdijivkos, Kreminos apylinkėse, gynėsi netoli Kupjansko, smogė Dnipro miestui, Kryvyj Rihui ir Zaporižiai.

„Ukrainos generalinis štabas nepranešė, kad lapkričio 27 d. Ukrainos pajėgos atrėmė kokias nors antžemines atakas Bachmuto apylinkėse, o tai leidžia manyti, kad Rusijos pajėgos galėjo pasistūmėti į priekį šiame rajone“, – teigia ISW.

Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimą link Svatovės ir Kreminos.

Anot ISW, Rusijos okupacinės valdžios pareigūnai toliau prievarta gabeno ukrainiečių vaikus iš okupuotų teritorijų Luhansko srityje į Rusiją, aiškindami, kad vaikams neva reikalinga speciali medicininė priežiūra.

Tuo metu Rusijos karo tinklaraštininkai piktinosi Rusijos muitinės tarnybos darbu. Anot ISW, karo tinklaraštininkams užkliuvo tai, kad muitinė vėluoja praleisti daiktus, siunčiamus Rusijos armijai.

07:17 NATO vadovas: V. Putinas bando panaudoti žiemą kaip ginklą

NATO turi stiprinti paramą Ukrainai, kad Rusija negalėtų jos parklupdyti, sako Jensas Stoltenbergas, NATO generalinis sekretorius.

Kaip jis kalbėjo su Vokietijos žiniasklaidos priemone „Welt“, Vladimiras Putinas, rusų diktatorius, į pralaimėjimus reaguoja „dar brutaliau“, o prasidėjus žiemai Maskva pradėjo bombarduoti Ukrainos energetikos sistemą, siekdama parklupdyti šalį ir priversti ją pasiduoti.

„V. Putinas bando panaudoti žiemą kaip ginklą. Tačiau jam tai nepavyks“, – sakė J. Stoltenbergas.

Plačiau skaitykite čia.

06:53 Šiaurės Latvijoje į avariją pateko estų autobusas, vežęs Ukrainos karius

Ainažiuose, Latvijos šiaurėje, šeštadienio vakarą įvykus Estijos keleivinio autobuso avarijai, žuvo vairuotojas, o trys žmonės sunkios būklės paguldyti į ligoninę, teigė Latvijos priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba.

Sekmadienį vakare pareigūnai pranešė, kad autobusu važiavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai.

„Lapkričio 26 d. vakare netoli Ainažių įvyko rimtas eismo įvykis, per kurį žuvo Estijos gynybos pajėgų užsakomąjį reisą vykdžiusio autobuso vairuotojas. Gynybos pajėgos reiškia užuojautą autobuso vairuotojo artimiesiems“, – sakė kariuomenės atstovai Taline.

„Per avariją buvo sužeistas vienas Estijos gynybos pajėgų narys, kuris buvo nuvežtas į ligoninę apžiūrai. Šio asmens būklei pavojaus gyvybei nėra. Likusieji per avariją sužeisti keleiviai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, kurie taip pat paguldyti į ligoninę. Latvijos policija stengiasi išsiaiškinti tikslias avarijos priežastis“, – teigė atstovai.

Estijos gynybos pajėgos neatskleidžia daugiau informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narių veiklą Estijoje.

Latvijos policija informavo BNS, kad dėl avarijos pradėtas baudžiamasis tyrimas. Kaip vieną iš galimų avarijos priežasčių policija įvardijo blogas oro sąlygas.

06:34 Ukraina: nuo karo pradžios rusai apšaudė 32.000 civilinių objektų

Nuo Rusijos invazijos pradžios Rusijos atakos Ukrainoje apgadino apie 32.000 civilinių objektų ir daugiau kaip 700 ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, sekmadienį pranešė Jevgenijus Jeninas, Ukrainos diplomatas.

„Tik 3% užregistruotų atakų buvo nukreiptos prieš karinius objektus“, – sakė jis per interviu su Ukrainos televizija.

06:30 A. Lukašenka ragina Ukrainą derėtis nekeliant išankstinių sąlygų

Aliaksandras Lukašenka, neteisėtas baltarusių vadovas, sekmadienį pareiškė, kad Kyjivas daro „klaidą“ keldamas išankstines sąlygas deryboms su Rusija, nes anot jo, tokios išankstinės sąlygos neleidžia pradėti derybų.

„Ukrainiečių, prezidento Volodymyro Zelenskio klaida yra ta, kad jis pažeidžia klasikinius derybų proceso principus. Ypač kalbantis su milžiniška Rusija. Na, negalima iš anksto kelti sąlygų“, – sakė A. Lukašenka per interviu Rusijos valstybinei televizijai.

„Sėskite prie derybų stalo ir ten iškelkite visas sąlygas. O antrasis principas yra klasikinis – kompromisai“, – aiškino A. Lukašenka.

06:27 Rusijos moterų antikarinio pasipriešinimo grupė surengė peticiją prieš karą Ukrainoje

Grupė Rusijos karių motinų prisijungė prie aktyvistų grupės, reikalaujančios išvesti Maskvos karius iš Ukrainos, ir sekmadienį internete paskelbė peticiją.

Ši akcija, kurią surengė Rusijos moterų antikarinio pasipriešinimo grupė, sutampa su Motinos diena Rusijoje, rašo CNN.

„Jau devynis mėnesius vyksta vadinamoji „specialioji karinė operacija“, kuri neša destrukciją, sielvartą, kraują ir ašaras, – rašoma peticijoje. – Viskas, kas vyksta Ukrainoje ir Rusijoje, neramina mūsų širdis. Nepriklausomai nuo to, kokios esame tautybės, religijos ar socialinės padėties, mus – Rusijos motinas – vienija vienas troškimas: gyventi taikoje ir santarvėje, auginti savo vaikus po taikiu dangumi ir nebijoti dėl jų ateities.“

„Daugelyje regionų mobilizuotųjų šeimos turėjo savarankiškai rinkti aprangą savo vyrams, kurie bus siunčiami mirti, viską pirkdamos savo lėšomis, net neperšaunamas liemenes. Kas pasirūpins šeimomis, netekusiomis maitintojų? Mes žinome atsakymą – visi šie sunkumai taps papildoma našta ant ir taip jau perkrautų motinų pečių!“ – tęsiama peticija.

„Mes esame prieš tai, kad mūsų sūnūs, broliai, vyrai, tėvai dalyvautų šiame procese. Jūsų pareiga – ginti motinų ir vaikų teises ir laisves, neturėtumėte į visa tai žiūrėti pro pirštus“, – teigiama peticijoje.

06:21 Kyjive beveik atkurtas komunalinių paslaugų tiekimas

Sekmadienį 9 val. vietos laiku Ukrainos sostinėje Kyjive buvo „beveik visiškai atkurtas elektros, vandens, šilumos, interneto ir tinklo tiekimas“, „Telegram“ parašė karinė miesto administracija.

Valdžios institucijos teigė, kad brigados pradėjo paskutinį elektros tinklų sistemos remonto darbų etapą.

„Galimos tik vietinės avarinės situacijos“, – teigė administracija.

VŽ primena, kad lapkričio 23 d. Europos Parlamentui Rusiją pripažinus terorizmą remiančia valstybe, ši iš karto pradėjo masinę raketų ataką prieš Ukrainą, daugiausia taikydamasi į energetikos objektus. Žuvo mažiausiai septyni žmonės ir 36 buvo sužeisti. Visoje šalyje sutriko elektros ir vandens tiekimas.