Vyriausybė ketina svarstyti idėją stabdyti GP, asociacijos sveikina
Papildyta „Forum Cinemas“ vadovo komentaru
„Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių, tiesiog šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai, buvo diskutuojama su verslu ir aš manau, kad sprendimas dėl galimybių paso sustabdymo bus priimtas Vyriausybės kitą trečiadienį“, – penktadienį Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė.
Dėl omikron atmainos sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimo atvejų ir ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu suabejota galimybių paso reikalingumu. Juoba kad sveikatos apsaugos ministras patvirtino tvarką, pagal kurią esant darbuotojų trūkumui gyvybiškai svarbiuose sektoriuose į darbą galės eiti besimptome COVID-19 forma sergantys asmenys.
Verslas: ilgai lauktas sprendimas
Verslo atstovai sako laukę GP panaikinimo ir tikisi, kad dėl to parduotuvėse išaugs pirkėjų srautai, sumažės išlaidos, skirtos dokumento patikrai. Pasak jų, svarbu, kad GP nebūtų naikinamas etapais ar su išimtimis.
Rūta Vainienė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė, galimą galimybių paso stabdymą vadina ilgai lauktu sprendimu ir sako, jog jis jau neturi logikos.
„Galimybių pasas buvo įvestas siekiant atskirti srautus, tačiau prekyboje srautai vis tiek susimaišydavo, nes kai kuriose parduotuvėse jis nebuvo reikalingas. Kita vertus, dabar, kai dominuoja omikron atmaina, serga net ir vakcinuoti, tai srautų atskyrimas neturi visai jokios logikos“, – penktadienį BNS sakė R. Vainienė.
Anot jos, prekyboje ši priemonė nebuvo tokia veiksni.
„Visoje Europos Sąjungoje šią priemonę prekyboje taikė tik trys valstybės – Lietuva, Kipras ir Latvija. Kitos valstybės taikė kitokį srauto reguliavimą, taikant kvadratinių metrų skaičių vienam pirkėjui. Manome, kad jis labiau užtikrina saugų atstumą ir saugų apsipirkimą. Juolab kad tai ne ta paslauga, kur reikia nusiimti kaukę“, – kalbėjo asociacijos direktorė.
R. Vainienės teigimu, prekybininkai kaip pagrindinę galimybių paso žalą įvardijo sumažėjusius pirkėjų srautus ir išaugusias išlaidas, susijusias su dokumento kontrole.
„Skundėsi, kad srautai mažėjo nuo 10% iki 50%. Paso patikra yra labai brangi, žymiai brangesnė nei srauto reguliavimas. Atsirado atskira profesija, apsaugos darbuotojų įkainis buvo didelis“, – sakė R. Vainienė.
Jos manymu, sustabdžius galimybių paso galiojimą, prekybos vietose padaugės pirkėjų.
Gediminas Balnis, Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas, taip pat teigiamai vertina Vyriausybės planus stabdyti galimybių pasą. Svarbiausia, kad jis nebūtų naikinamas etapais.
„Galimybių pasą reikėtų naikinti, nes savo darbą jis jau padarė, tie, kas norėjo, pasiskiepijo, matome kad jau praktiškai sustojo pirmos vakcinos gavimas. Norėtųsi, kad būtų pasitarta su verslu, nes galimybių pasas turėtų būti ne etapais naikinamas. Jei naikinamas, tai visur ir nedaryti jokių išimčių“, – BNS sakė G. Balnis.
„Jei, pavyzdžiui, kavinės veikia prekybos centre, ir jei kažkokioms parduotuvėms ar paslaugoms leistų veikti tik su galimybių pasu, o kažkam be, tai kur tada kontrole, kas tikrins, tikrai labai sudėtinga. Turėtų būti arba viskas, arba nieko“, – pridūrė jis.
Tuo metu kino teatrų atstovas sako nesitikintis, kad panaikinus galimybių pasą išaugs žiūrovų srautai, nes juos reguliuoja užsikrėtimų skaičius.
„Jeigu jiems (galimybių pasams – BNS) atėjo galas, sveikiname. Poveikis bus teigiamas, nes bet koks barjeras laiko prasme yra vagis. Bet kokie kontroliuojantys dalykai pakeliui į salę sudaro galimybę eilėms“, – BNS sakė Gintaras Plytnikas, „Forum Cinemas“ kino teatrus valdančios įmonės Lietuvoje vadovas.
„Nemanau, kad tai paveiks (kino teatrų lankomumą – BNS) dėl vienos paprastos priežasties – kino teatrų auditorija, žiūrovai yra socialiai aktyvūs jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės. Šiose grupėse skiepijimosi problemų nėra. Ar su galimybių pasu, ar be jo, jie kaip ėjo, taip ir eis, o kas nėjo, tas ir neis“, – teigė jis.
Pasak jo, didesnę įtaką negu galimybių paso atsisakymas žiūrovų srautui turės bendra sergamumo situacija: „Dabar mes jaučiame, kad yra masinis sirgimas – sumažėjo srautas.“
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Atvejų antirekordas
Kiek anksčiau pranešta, kad praėjusią parą nustatyti 11.365 nauji COVID-19 atvejai, 12 žmonių mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, rekordai fiksuojami trečią dieną iš eilės. Iš visų mirusiųjų nuo COVID-19 11 buvo nepaskiepytų arba paskiepytų nepilnai.
Galimybių pasas Lietuvoje įvestas pernai gegužę kaip skiepijimosi skatinimo ir pandemijos valdymo priemonė. Vyriausybės sprendimu, jį galėjo gauti gyventojai, pasiskiepiję nuo COVID-19, persirgę šia liga arba sulaukę neigiamo koronaviruso testo rezultato.
Galimybių pasas suteikia galimybę lankytis didesniuose prekybos centruose, laisvalaikio, pramogų, maitinimo, paslaugų įstaigose, renginiuose.
Gruodžio pabaigoje galimybių pasas įvestas ir vaikams nuo 12 metų, tačiau jo galiojimą Vyriausybė sustabdė iki kovo 1-osios.
Dėl galimybių paso visuomenėje kilo nepasitenkinimo: rengti mitingai, prie Seimo buvo kilusios riaušės.
