Rumunija ir Bulgarija atmetė Rusijos reikalavimus

Papildyta NATO atstovės komentaru.

„Toks reikalavimas yra nepriimtinas ir negali būti keliamas per derybas“, – pabrėžiama Rumunijos užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai.

Penktadienį, prieš lemiamas Rusijos ir JAV derybas Ženevoje, Maskva paragino „išvesti užsienio pajėgas, techniką ir ginkluotę“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nepriklausė NATO.

„Tarp jų yra Bulgarija ir Rumunija“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išskiriant šias dvi buvusias Varšuvos pakto sąjungininkes, įstojusias į Aljansą 2004 metais.

Pasak Bukarešto, NATO karių dislokavimas sąjunginėse valstybėse yra „visiškai gynybinė reakcija į vis agresyvesnį Rusijos elgesį rytinėse apylinkėse... šiuo metu intensyvėjantį, nepaisant NATO pastangų užmegzti konstruktyvų dialogą“.

Rumunija, kurios teritorijoje jau yra apie 1.000 JAV karių, ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi dislokuoti savo teritorijoje papildomas pajėgas, taip pat Prancūzijos karių – apie tokius planus anksčiau paskelbė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas.

K. Petkovas, Bulgarijos ministras pirmininkas, penktadienį taip pat pareiškė parlamentui, kad Bulgarija yra suvereni šalis ir seniai pasirinko tapti NATO nare.

„Todėl mes patys sprendžiame, kaip organizuoti savo šalies gynybą, koordinuodami veiksmus su savo partneriais“, – pridūrė K. Petkovas.

Anot jo, NATO sutartyje nėra „antrosios kategorijos valstybių narių, kurioms kolektyvinė gynyba būtų taikoma pasirinktinai arba ribotai“.

„Raginame Rusijos Federaciją ir toliau palaikyti konstruktyvų dialogą, siekiant deeskaluoti įtampą“, – kalbėjo premjeras.

Pagal kelis dvišalius susitarimus su JAV, Bulgarija reguliariai priima iki 2.500 amerikiečių karių per pratybas šalies rytuose esančiame poligone, o rotuojant pajėgas leidžia dislokuoti savo teritorijoje iki 5.000 kariškių.

NATO taip pat penktadienį atmetė Rusijos reikalavimą, kad Aljansas išvestų pajėgas iš savo pietrytinių narių Bulgarijos ir Rumunijos.

„NATO neišsižadės mūsų gebėjimo saugoti ir ginti vieniems kitus, įskaitant pajėgų buvimą Aljanso rytinėje dalyje. Rusijos reikalavimai sukurtų pirmos ir antros klasės NATO nares, o mes su tuo negalime sutikti“, – pareiškė NATO atstovė Oana Lungescu.

Vašingtonas kitą savaitę parengs rašytinį atsaką Maskvai į jos reikalavimus ir išreikš savo nuogąstavimus dėl Europos saugumo. Neatmetama galimybė, kad abi pusės susitiks dar vienam derybų etapui.

A. Blinkenas: mes pateiksime savo nuogąstavimus 

„Aš dar kartą pakartojau S. Lavrovui, kad, jeigu Rusija peržengs Ukrainos sieną, tai jos laukia griežtos ir tvirtos sankcijos“, – teigė A. Blinkenas. 

JAV bet kokį Rusijos pajėgų įvedimą į Ukrainą laikytų įsiveržimu, nepriklausomai nuo jo masto, ir Vašingtono bei jo sąjungininkų atsakas tokiu atveju būtų galingas, penktadienį patikslino A. Blinkenas. 

„Aiškiai leidome suprasti, kad bet koks Ukrainos sieną kirtusių Rusijos pajėgų kiekis bus laikomas įsiveržimus, ir jis sulauks  JAV, mūsų partnerių ir sąjungininkų greito, griežto ir vieningo atsako“ – sakė amerikiečių diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas nurodė, kad jis grįžta į Vašingtoną jau šiandien konsultacijoms su J. Bidenu ir Europos sąjungininkais. A. Blinkenas patvirtino, kad Vašingtonas atsakys į reikalavimus Maskvai, tačiau išdėstys savo susirūpinimą dėl saugumo Europoje keliančius klausimus ir pasiūlys „idėjų“.

„Rusija taip pat turi atsakyti į mūsų susirūpinimą“,– teigė A. Blinkenas.