A. Blinkenas: tai nebuvo derybos, o apsikeitimais nuomonėmis ir nuogąstavimais

Pranešimas atnaujintas A. Blinkeno citata. 

Aukšto rango pareigūnų derybos prasidėjo šiek tiek po 11 val. Ženevos (12 val. Lietuvos laiku) ant ežero kranto įsikūrusiame prabangiame viešbutyje „President Wilson“. Dar prieš prasidedant pokalbiams skelbta, kad susitikimas nebus ilgas, greičiausiai truks kiek daugiau nei dvi valandas, tačiau jis truko pusantros valandos. Bendra spaudos konferencija nesurengta, bet politikai susitiko su žurnalistais atskirai. Pirmasis pasisakė S. Lavrovas, A. Blinkeno spaudos konferencija prasidėjo baigus kalbėti S. Lavrovui. 

Rusijos užsienio reikalų ministras nurodė, kad susitikimas su A. Blinkenu buvo „tarpinis“. Anot Rusijos URM vadovo, Maskva kitą savaitę tikisi raštu pateikto atsakymo į Rusijos „saugumo reikalavimus“ . 

„Kitą savaitę JAV sutiko pristatyti rašytinius atsakymus į Rusijos reikalavimus“ ,– po susitikimo sakė S. Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras teigė, kad nereikėtų skubėti, tačiau „V. Putinas visada yra pasirengęs susitikti su Joe Bidenu, JAV prezidentu“.

VŽ primena, kad mainais į deeskalavimą Kremlius reikalauja „teisinių garantijų“, kad Vakarų šalių karinis blokas nesiplės į Rytus, tuo metu NATO sako, kad jos durys atviros visoms įstoti pageidaujančioms ir kriterijus atitinkančioms šalims.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

S. Lavrovas penktadienio spaudos konferencijoje kaip jau ne kartą pakartojo, kad Maskva niekada negrasino Ukrainos žmonėms ir pridūrė, kad Rusijos „problemos dėl saugumo Europoje susijusios ne tik išskirtinai su Ukraina ir Europos saugumo negalima susiaurinti tik iki Ukrainos klausimo“.

S. Lavrovas po susitikimo su A. Blinkenu pareiškė, kad Vakarus šiuo metu yra ištikusi „isterija“, o Europos Sąjungoje yra „rusofobų“.  Šiandienos pokalbius A. Lavrovas apibūdino kaip „konstruktyvius ir naudingus“. Tiesa, pridūrė, kad iš amerikiečių pusės nieko naujo neišgirdo. 

A. Blinkenas: mes pateiksime savo nuogąstavimus 

Savo ruožtu A. Blinkenas penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dar kartą pakartojo JAV tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir pridūrė, kad penktadienio susitikimas nebuvo derybos, o pokalbis. 

„Aš dar kartą pakartojau S. Lavrovui, kad, jeigu Rusija peržengs Ukrainos sieną, tai jos laukia griežtos ir tvirtos sankcijos“, – teigė A. Blinkenas. 

JAV bet kokį Rusijos pajėgų įvedimą į Ukrainą laikytų įsiveržimu, nepriklausomai nuo jo masto, ir Vašingtono bei jo sąjungininkų atsakas tokiu atveju būtų galingas, penktadienį patikslino A. Blinkenas. 

„Aiškiai leidome suprasti, kad bet koks Ukrainos sieną kirtusių Rusijos pajėgų kiekis bus laikomas įsiveržimus, ir jis sulauks JAV, mūsų partnerių ir sąjungininkų greito, griežto ir vieningo atsako“ – sakė amerikiečių diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas nurodė, kad jis grįžta į Vašingtoną jau šiandien konsultacijoms su J. Bidenu ir Europos sąjungininkais. A. Blinkenas patvirtino, kad Vašingtonas atsakys į reikalavimus Maskvai, tačiau išdėstys savo susirūpinimą dėl saugumo Europoje keliančius klausimus ir pasiūlys „idėjų“.

„Rusija taip pat turi atsakyti į mūsų susirūpinimą“,– teigė A. Blinkenas.

Anot A. Blinkeno, jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, tai NATO stiprins savo Rytinį flangą. JAV valstybės sekretorius teigė, kad tai irgi buvo labai aiškiai išdėstyta S. Lavrovui. A. Blinkenas teigė, kad šiuo metu su NATO partneriais dėliojami tokio sprendimo planai.

„Rusija šiuo metu gali pasirinkti arba diplomatinį kelią, arba konflikto kelią“,– penktadienį spaudos konferencijos metu sakė A. Blinkenas.

A. Blinkenas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu po to, kai Rusijai bus pristatytas Vašingtono parengtas dokumentas turėtų įvykti dar vienas abiejų pusių susitikimas. Kol kas manoma, kad dar kartą susitiktų A. Blinkenas ir S. Lavrovas, o jeigu susitikimas būtų produktyvus, tai dar kartą pasimatyti galėtų ir V. Putinas bei J. Bidenas.

JAV valstybės sekretorius pabrėžė, kad šiandienos susitikimas buvo ne derybos, bet apsikeitimas „idėjomis ir nuogąstavimais“.

Situaciją eskaluoja 

Kol kas Maskva suintensyvino eskalaciją prie Ukrainos sienos ir pradėjo karinius manevrus Baltarusijoje, kuri taip pat ribojasi su Ukraina. 

Penktadienį pranešta, kad Rusija į Baltarusiją siunčia du priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400 „Triumf“ divizionus iš Tolimųjų Rytų. Rusija šiuos savo veiksmus vadina „pratybomis“, tačiau Vašingtonas tai neigia. 

JAV Valstybės departamentas pabrėžė, kad Rusijos pajėgų judėjimas Baltarusijoje „nėra nei pratybos, nei įprastas pajėgų judėjimas. Tai yra jėgos demonstravimas, kuris turėtų sukurti netikrą pretekstą Rusijos invazijai į Ukrainą“.

Vakarai Maskvą atgrasyti nuo agresyvių veiksmų bando perspėdami apie laukiančias griežčiausias kada nors taikytas sankcijas.

A. Blinkenas ketvirtadienį derino JAV poziciją su Europos lyderiais Berlyne. Vokietija neatmeta galimybės, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą žlugtų ir dujotiekio projektas „Nord Stream 2“. 

Nediskutuotini reikalavimai

Maskva nori, kad NATO užsienio kariai paliktų Rumuniją ir Bulgariją, keldama saugumo reikalavimus JAV vadovaujamam aljansui, penktadienį dar prieš Rusijos ir JAV derybas Ženevoje pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Rusija nori „užsienio pajėgų, techninės įrangos ir ginklų atitraukimo“ iš šalių, kurios iki 1997 metų nebuvo NATO narės, įskaitant Bulgariją ir Rumuniją, sakoma ministerijos pranešime, paminint dvi buvusio Varšuvos pakto nares, į NATO įstojusias 2004 metais.

Rumunijoje rotacijos pagrindu yra dislokuota maždaug 1.000 amerikiečių, 140 italų ir kelios dešimtys lenkų karių.

Bulgarija yra sudariusi susitarimą su JAV dėl iki 5.000 karių rotavimo.