Kai verslas drąsiau planuoja plėtrą, bet rizikas vis dar palieka „atsargai“

Augimo entuziazmas ir aklas optimizmas 

Pastarųjų metų verslo kontekstas išliko permainingas – geopolitinė įtampa, infliacijos spaudimas, mokestinės sistemos pokyčiai ir vis dar trapus eksporto rinkų balansas. Nepaisant to, smulkus ir vidutinis verslas demonstruoja ryškų atsigavimą – beveik pusė įmonių metų pradžioje planavo investicijas, naujų padalinių kūrimą ar paslaugų plėtrą. 

„Galima daryti prielaidą, kad reikšminga dalis verslų jaučia vis didesnį pasitikėjimą rinka, todėl šiemet ketino imtis aktyvesnių veiksmų pozicijų išplėtimui“, – sako „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas Simonas Lisauskas. 

Vis dėlto šis optimizmas turi dvi puses. Kartu su investicijomis auga ir veiklos mastas, o tai reiškia – daugiau atsakomybės. Didėjant klientų, partnerių ir tiekėjų ratui, išauga ir klaidų tikimybė. Kiekviena nauja veiklos kryptis – tai naujas neapibrėžtumo šaltinis. Tačiau būtent čia, tyrimo duomenimis, matoma spraga: daugelis įmonių šių metų pradžioje entuziastingai kalbėjo apie plėtrą, bet rizikas vertino tik formaliai, neintegruodamos jų į kasdienį planavimą. 

Rizikos suvokimo paradoksas: kai saugu atrodo pavojingiausia 

Tyrimas atskleidžia, kad 19 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje neturi jokio savanoriško draudimo – tik privalomąjį. Tai rodo ne finansinę stoką, o klaidingą įsitikinimą, kad „mūsų veikla nėra rizikinga“. Iš tiesų nė viena apklausta įmonė nenurodė, kad draudimui neturi biudžeto, tad tai nėra finansinių išteklių klausimas. 

Šis paradoksas ypač ryškus paslaugų ir administracinių veiklų įmonėse, kurios klaidingai mano, kad „čia nieko nenutinka“. Tačiau užtenka paslydusio kliento prie biuro įėjimo ar nukritusio varveklio ir atsakomybė krinta savininkui. 

„Verslo savininkai dažnai remiasi ankstesne patirtimi. Jei dešimt metų neįvyko jokių incidentų, vadinasi, taip bus ir toliau. Tačiau tai – klaidinantis saugumo jausmas. Nuo civilinės atsakomybės ar trečiųjų šalių žalų nėra apsaugota nė viena įmonė, kad ir kokia „saugi“ ji atrodytų“, – pabrėžia S. Lisauskas. 

Įmonės neretai įsivaizduoja draudimą kaip vienkartinį kompensacinį instrumentą, kai kažkas jau įvyko. Iš tiesų tai yra prevencinė priemonė, leidžianti apsaugoti reputaciją, veiklos tęstinumą ir net santykius su klientais. „Lietuvos draudimo“ praktika rodo, kad vis dažniau įmonės prašo pagalbos ne tik žalų atlyginimui, bet ir teisiniam bei komunikaciniam reguliavimui, kai iškyla pretenzijų. 

Brandos klausimas: finansinis pasirengimas yra, požiūrio – dar trūksta 

Paradoksalu, tačiau rizikų valdymas dažnai atsilieka nuo finansinio pasirengimo. Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas, palyginti su ankstesniais metais, yra gerokai sustiprėjęs finansiškai – išlaidos atlyginimams, investicijoms ir plėtrai auga. Tačiau rizikų valdymo priemonių – nuo draudimo iki vidaus kontrolės – augimas kur kas lėtesnis. 

Tyrimo duomenys rodo, kad mažėja investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą, apsaugos darbuotojus. Dauguma įmonių rizikos valdymą supranta kaip privalomąją pareigą, o ne kaip ilgalaikio stabilumo strategiją. 

„Verslui augant, rizikų valdymas neturėtų būti tik papildomas „pirkinių krepšelis“. Tai yra natūrali augimo dalis. Kuo įmonė plečiasi, tuo svarbiau turėti aiškius procesus, teisinį pasirengimą ir finansinę apsaugą. Tik taip galima išlaikyti augimo tvarumą ir reputacijos stabilumą“, – sako S. Lisauskas. 

Vis dažniau įmonės renkasi kelių sluoksnių sprendimus – draudimo apsaugą derina su konsultacijomis, IT sistemomis, teisinėmis paslaugomis ir atsargų kaupimu. Tokia praktika leidžia išvengti „staigmenų“, kai viena klaida sukelia grandininį efektą. 

Lietuvos verslo pasitikėjimas savimi auga – ir tai gera žinia. Tačiau kol rizikos vis dar vertinamos kaip „mažai tikėtini įvykiai“, bet ne kaip verslo realybė, tol net ir stiprūs planai išlieka trapūs. Rizikų valdymas yra ne išlaidos, o būdas išlaikyti laimėjimus. 

Civilinė atsakomybė – verslo brandos testas

Iš visų rizikų, su kuriomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas, civilinė atsakomybė išlieka viena dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai nuostolius didinančių. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo fiksuota daugiau nei 850 civilinės atsakomybės žalų, o jų atlyginimui skirta suma siekė apie 2,5 mln. eurų. 

Šios žalos apima labai skirtingas situacijas – nuo kliento paslydimo ant nepakankamai pabarstytų laiptų iki netyčia sugadinto kito verslo turto ar klaidos, dėl kurios sutrinka paslaugų teikimas. Nors tokie įvykiai gali atrodyti menki, jų pasekmės dažnai peržengia finansines ribas, nukenčia reputacija, santykiai su partneriais, veiklos tęstinumas. 

„Civilinės atsakomybės draudimas padeda ne tik kompensuoti žalą, bet ir perimti visą teisinį bei komunikacinį procesą – tai dažnai lemia, ar įmonė po incidento išlaikys reputaciją ir pasitikėjimą klientų akyse“, – pabrėžia S. Lisauskas. 

„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2025 m. pradžioje KOG institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie išorines rizikas ir jų valdymą. Buvo apklaustos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų; iš viso buvo atliktos 402 apklausos.