Kinijos veiksmų žalai amortizuoti ketina skirti iki 136 mln. Eur

Finansų ministerija pateiktame komentare nurodė, kad šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia dvi priemones, antradienį pranešė portalas 15min.lt. 

Pasak ministerijos, apyvartinėms paskoloms numatoma skirti iki 130 mln. Eur, rinkų diversifikavimo priemonei – 6 mln. Eur.

BNS praėjusią savaitę rašė, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Seime žadėjo, kad sunkumų patiriančiam Lietuvos verslui bus suteikta valstybės pagalba. 

Ministrė teigė, kad Vyriausybė priims sprendimą dėl pagalbos priemonių, skirtų rinkų diversifikavimui – tai bus subsidijos, skirtos toms įmonėms, kurioms reikia staigių lėšų persitvarkymui ir rinkų paieškai. 

„Vienas instrumentas „Invegoje“ jau veikia – tai yra paskolų garantijos. Jų limitas padidintas nuo 1,5 mln. Eur iki 5 mln. Eur. Tačiau manome, kad tai situacijai toliau tęsiantis, tai nėra pakankama. Su Europos Komisija deriname lengvatinių paskolų instrumentą. Bus galima apyvartinėms lėšoms tikrai labai geromis sąlygomis pasiskolinti“, – tada Seime tvirtino A. Armonaitė.  

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų. 

Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. 

VŽ jau rašė, kad Kinijai neįsileidžiant Lietuvoje pagamintų prekių, kai kurios Lietuvos įmonės produkciją bando nukreipti per kaimyninių šalių uostus – Rygą, Gdanską ar kitus Baltijos šalių uostus, sako verslo atstovai. Pasak jų, alternatyvių uostų ieško ir importuotojai iš Kinijos.

„Daugiausiai visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

LPK prezidentas sako, kad situacijos nekeičia ir tai, jog Lietuva formaliai buvo grąžinta į Kinijos muitinės sistemas po to, kai gruodžio pradžioje iš jų buvo išbraukta.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog Lietuvos gamintojai ir eksportuotojai, norėdami, kad jų produkcija patektų į Kinijos rinką, pradeda naudotis kaimyninių šalių uostais.

„Dažniausiai tai Rygos uostas, taip pat Lenkijos uostai. Yra signalų, kad krovinių importuotojai taip pat bando ieškoti alternatyvių uostų“, – BNS sakė jis.