Lietuvoje ruošiamasi įvesti „nepasiskiepijusių karantiną“
Trečiadienį Vyriausybės aptartame nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigalios nuo rugsėjo 13 d.
Patį nutarimą ministrų kabinetas šįkart posėdyje tik aptarė. Jo priėmimas numatytas kitą savaitę, po papildomų derinimų tarp institucijų, taip pat pasiekus Vyriausybės nustatytą COVID-19 gydymui skirtų lovų ligoninėse užimtumui – tarp 250 ir 300 lovų. Anot Arūno Dulkio, sveikatos apsaugos ministro, didėjant koronaviruso delta atmainos paplitimui šis rodiklis, prognozuojama, gali būti pasiektas jau šį savaitgalį.
Lovų užimtumo riba – 300
Projekte numatyta, kad paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai bus atviri tik imunitetą turintiems žmonėms.
Ši nuostata galios žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusiems koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR arba antigeno testu, arba turintiems neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 val., ir vaikams iki 16 m.
Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklas numatoma apriboti: jie galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas bus mažesnis nei 1.500 kv. m. Tai galios ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Paslaugas neturintiems galimybių paso asmenims siūloma apriboti dviem etapais: per pirmąjį dar bus leidžiamos grožio paslaugos, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 d. šis sąrašas dar sutrumpės.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovas Audrius Ščeponavičius per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė, kad pirmasis etapas būtų įvestas pasiekus tam tikrą lovų užimtumą: „Lovų užimtumui pasiekus 300, planuojama keisti Vyriausybės nutarimą dėl ekstremalios situacijos. Įvedamas platus galimybių paso taikymas.“
Bet Vyriausybės nutarimo lydraštyje paminėtas kitas lovų užimtumo skaičius – numatyta, kad šie ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų.
Šiuo metu ligoninėse gydoma 200 koronavirusu užsikrėtusių pacientų.
Nebegalėtų nei apsikirpti, nei autobusu važiuoti
Numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį gyventojai galės pasiskiepyti ir įgyti galimybių pasą, tad išimtys būtų taikomos iki rugsėjo 13-osios.
Tuo tarpu nuo rugsėjo 13 d. be galimybių paso nebebūtų įmanoma gauti daugelio kontaktinių paslaugų. Tokiems asmenims būtų leidžiamas tik apsilankymas mažose maisto prekių parduotuvėse, smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 min., veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekos – tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais, būtinosios asmens sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos.
Šiame sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Lydraštyje taip pat nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigos yra padidintos rizikos zonos, kadangi jose lankosi sutrikusios sveikatos asmenys, todėl operacijų vadovo sprendimu bus nustatoma, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus.
Būtinai pagalbai ši nuostata negalios, Vyriausybė užtikrins nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui.
Su galimybių pasu – tik rekomendacijos dėl saugumo
Projekte nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių.
Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai, numatoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Vyriausybė jau yra skelbusi apie planus numatyti privalomą vakcinaciją tam tikrų profesijų žmonėms, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių, kartu leidžiant spręsti darbdaviams dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, jei šie reikalavimai nevykdomi.
Taip pat lydraštyje įrašytas siūlymas nemokėti ligos išmokos asmenims, susirgusiems užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ar karantinas, nepasiskiepijusiems nuo šios ligos, išskyrus atvejus, kai asmenys negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Dėl pastarųjų pasiūlymų Vyriausybė apsispręs kiek vėliau rugpjūtį, kai Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs atitinkamus projektus.
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdyje trečiadienį pabrėžė, kad pateiktasis nutarimo projektas dar bus derinamas tarp institucijų ir formuluotės, nustatomi ribojimai dar gali pasikeisti iki paties teisės akto priėmimo kitą savaitę. Vyriausybė žada atsižvelgti ir į verslo atstovų išsakomas pastabas dėl nutarimo projekto, kuriuo įvedamas „nepasiskiepijusių karantinas“, nuostatų. Tam, anot premjerės, bus surengtas susitikimas su verslo asocijuotų struktūrų atstovais.
Prekybininkai baiminasi neramumų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigia, kad didieji prekybos tinklai nebus pajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi konfliktų.
„Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.
Pasak jos, prekybininkai baiminasi ir neramumų, galinčių kilti dėl žmonių nepasitenkinimo: „Jau yra jautrumas itin išaugęs kaukių dėvėjimui, o kai asmenys negalės įeiti į maisto prekių parduotuves be galimybių paso, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės valdyti tuos konfliktus, turime visokių nuogąstavimų, indikacijų, ką sako prekybininkai. Tą žodį riaušės jie pavartojo.“
Anot R. Vainienės, vien penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija numatytą 1.500 kv. m plotą, lankytojų skaičius kasdien siekia apie pusę milijono. Prekybininkai siūlo, kad leidžiamas plotas be galimybių paso būtų padidintas bent iki 2.500 kv. m.
R. Vainienė taip pat teigė, kad patikrą turėtų atlikti kontroliuojančios institucijos, taip, anot jos, būtų pasidalinta atsakomybė tarp skiepytis nenorinčių žmonių ir valstybės.
„Jeigu pareiga būtų pačiam pirkėjui numatyta neiti į parduotuves, jei jis neturi galimybių paso, parduotuvėse iškabinant informaciją, kad lankytis galima tik su galimybių pasu, tai kontroliuojančios institucijos tegu tikrina piliečius. Tada nebūtų tų vartų, to butelio kakliuko prie įėjimo ir galėtų tikrinti, ar atvykę asmenys laikosi to reikalavimo, ar ne“, – sakė ji.
Kavinių atstovas: ribojimai logiški
Vyriausybės planuojami ribojimai žmonėms be galimybių paso yra logiški, mano Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, verslininkas Gediminas Balnis.
Jis teigiamai vertino tai, kad ribojimai apims platų verslo spektrą – ne tik kavines, barus, bet ir prekybos centrus, grožio ir kitas paslaugas.
„Jau dabar 60% suaugusių yra pasiskiepiję. Dėl kažkokių keistų įsitikinimų, kad kentėtų didžioji dalis žmonių, būtų neteisinga, ir labai gerai, kad duotas terminas iki rugsėjo 13 d., niekas negalės sakyti nežinojom ir taip toliau, visi žino, ko jie atsisako nepasiskiepiję“, – BNS sakė G. Balnis.
Anot jo, Vyriausybė pasimokė iš klaidų įvedant galimybių pasą pirmą kartą, todėl dabar jis turėtų būti veiksmingesnis.
„Pirmas galimybių pasas nebuvo toks pakankamas, nedaug kur galiojo, tai ribojimai ir neveikė. Dabar padaryta, kad tikrai skatintų skiepytis, nes testavimas buvo priemonė tik kol nebuvo skiepų, o tas testas šiandien yra neigiamas, o rytoj gal teigiamas“, – sakė G. Balnis.
Jo teigimu, sunkumų tikrinant klientus neturėtų kilti, nes tą galima padaryti telefonu ir užtrunka kelias sekundes.
„Kiekvienas gi turi telefoną šiais laikais, tai nieko papildomai nereikia daryti“, – sakė jis.
Pasigedo diskusijų
Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Valdas Petreikis tvirtino, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.
„Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, kad nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo. Kitas dalykas, su sektoriumi eilinį kartą nėra tariamasi ir konsultuojamasi, mūsų veikla yra ribojama nuo pirmo karantino, tai diskusija yra labai reikalinga“, – BNS sakė V. Petreikis.
Jis taip pat teigė nustebęs, kodėl ribojimai apims ir renginius lauke, nes šie, anot jo, vyksta saugiai.
Pasak V. Petreikio, nepaisant to, ar renginiai vyksta su galimybių pasu, ar be, renginių verslas vis dar veikia nuostolingai, todėl jam turėtų būti kompensuojama bent iš dalies: „Sektorius vis dar patiria nuostolių dėl besitęsiančios situacijos, ribojimų ar naujų reguliavimų, mes neturime jokio dėmesio sektoriaus gelbėjimui ir finansinei pagalbai.“
Be to, V. Petreikio teigimu, Vyriausybė turėtų pasiūlyti gerus techninius sprendimus, kaip užtikrinti visų žmonių, atvykstančių į renginius, patikrą.
Siūlo atsisakyti ribojimų lauke
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vyriausybės posėdyje pasiūlė neriboti veiklų su galimybių pasu lauke.
„Kontaktas pirmiausia yra tas kriterijus. Siūlome, kad veiklos lauke būtų neribotos“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, jog pagrindinis tikslas – leisti veikti verslui ir pasiskiepijusiems žmonėms naudotis paslaugomis: „Pagrindinis dalykas, prie susirgimų skaičiaus kurį šiandien turime, dar visai neseniai visa ekonomika buvo uždaryta. Dabar turime vakciną, galimybių pasą, tai reiškia, kad galime ekonomines veiklas laikyti atidarytas. Dėl konkrečių siūlymų dar yra tik projektas ir mes diskutuosime.“
Galios du mėnesius
„Siūloma galimybių paso naudojimą įvesti vienu metu sektoriams, kuriuose jis bus naudojamas. Suteikti laiko pasiruošti ir per tą laiką dar kartą pakviesti žmones skiepytis“, – aiškino ministrė.
A. Armonaitė pirmadienį patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas ilgės iki dviejų mėnesių. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.
