G. Nausėda sako šiuo metu nematantis būtinybės įvesti nepaprastąją padėtį

Pasak jo, vidaus reikalų sistema dar nėra išnaudojusi visų turimų rezervų malšinant krizę.

„Aš atidžiai seku situaciją, matau dar gerokai daugiau rezervų, kuriuos galėtų panaudoti Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba tam, kad problemos būtų sprendžiamos, ir tik kraštutiniu atveju ir, be jokios abejonės, konsultuojantis ir aiškinant gyventojams, mes galėtume grįžti prie nepaprastosios padėties klausimo“, – antradienį žurnalistams Pabradės poligone sakė prezidentas.

„Taip kad šiandien tam aš nematau būtinybės“, – pridūrė šalies vadovas.

Šalies vadovas teigė, kad spręsdama migrantų krizę valdžia turi tartis su vietos bendruomenėmis, savivaldybėmis, o konfliktai kilo, nes „pačioje pradžioje buvo kalbama iš jėgos pozicijų“.

„Mano pagrindinė žinutė, kad šiandien mes toli gražu neišnaudojame tų galimybių, kurias galėtume išnaudoti įtikinėdami ir normaliai šnekėdamiesi su mūsų gyventojais, siekdami paaiškinti mūsų sprendimų prasmę, siekdami paaiškinti sprendimus, tikslus ir kokio indėlio iš konkrečios savivaldybės mums reikia“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda taip pat ragino neieškoti priešų šalies viduje, nes jų nėra, „o jei kas mėgina ant šio politinių galimybių stalo palesioti trupinių, tai geriau palikti šį darbą žvirbliams“.

„Šiandien mums reikia sutarimo, kalbėjimosi su savivaldybėmis, ir aš manau, kad konfliktai, kurie paaštrėjo, yra iš dalies dėl to, kad pačioje pradžioje buvo kalbama iš jėgos pozicijų, kad sprendimai priimti ir tereikia su jais susitaikyti. Žinoma, kad tai bendruomenes nuteikia atitinkamai, todėl aš už dialogą pirmiausia su savivaldybėmis“, – pažymėjo šalies vadovas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad kariai yra pasiruošę vykdyti užduotis ir nepaprastosios padėties atveju.

„Mes įstatymais visas numatytas pareigas įvykdysime ir esame pasirengę jas įvykdyti (...) Teisės aktai numato, kad mes nepaprastosios padėties, kaip ir ekstremaliosios situacijos metu, remiame Vidaus reikalų ministerijos institucijas (...) Turime labai gerus planavimo štabus, turime nustatytas procedūras ir gebame tai atlikti“, – žurnalistams sakė V. Rupšys.

Įvertino incidentą Rūdninkuose

Komentuodamas konkrečiai incidentą Rūdninkuose, kuomet pareigūnai jėga turėjo tramdyti protestuojančius prieš migrantų perkėlimą, G. Nausėda sakė, kad tai įvyko dėl valdžios dialogo su gyventojais stokos.

„Tai yra pasekmė prastos dialogo pradžios. Kuomet dialogas pačioje pradžioje neįvyko, tada jis sukelia natūralią priešpriešą, su ta priešprieša mėginama kovoti tokiais būdais, kurie nėra sveikintini ir kurių pagal galimybes reikėtų išvengti. Aš tikiu, kad būtent pasimokę iš tokių klaidų ateityje mes galime elgtis išmintingiau“, – žurnalistams Pabradėje antradienį sakė prezidentas.

Jis kreipėsi į gyventojus, pabrėždamas, kad su neteisėtų migrantų antplūdžiu susidurianti Lietuva šiuo metu yra „pakankamai sudėtingoje situacijoje“.

„Ir mums reikia kiekvieno Lietuvos piliečio dalyvavimo pirmiausia savo gera valia, savo geranoriškumu įveikiant šitą problemą“, – sakė šalies vadovas.

Kviečiasi partijų lyderius

Prezidentas taip pat informavo, kad šią savaitę kviečiasi parlamentinių partijų lyderius, kad įtvirtintų Lietuvos užsienio politikos principus.

Tokį susitikimą jis rengia daliai politikų raginant atnaujinti kontaktus su Baltarusijos režimu.

„Ko gero, dar šią savaitę, ketvirtadienį, kviečiuosi į Prezidentūrą visų parlamentinių partijų vadovus (...) susitarti dėl tų užsienio politikos principų, kuriuos Lietuva išpažino 30 metų ir kurių laikysis toliau“, – žurnalistams Pabradės poligone antradienį sakė šalies vadovas.

„Tai, kas vyksta pastaruoju metu, primena šiokį tokį, sakyčiau, saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą (...) ir tai yra visiškai nepriimtina. Su diktatoriumi mes nesikalbėsime taip, kaip jis galbūt tikisi, užsienio politikos principai liks nepakitę“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino, kad destruktyviai kritikai šiuo metu nėra laikas, partijų pasiūlymai spręsti migrantų krizei taip pat galės būti aptarti susitikime Prezidentūroje.

Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 2.800 neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.